Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kviečia imtis reguliavimo pasauliniu mastu.

Kanados Premjeras Džastinas Triudo (Justin Trudeau) ir Visuomenės saugumo ministras Marko Mendičino (Marco Mendicino) imasi žygių, kurių tikslas įtikinti, kad reikia kovoti su priekabiavimu ir klaidinga informacija internete.

G20 viršūnių susitikimo Balyje, Indonezijoje metu Triudo sakė, kad Kanada nori reglamentuoti „priekabiavimą ir smurtą“ internete. Jis pridūrė, kad Kanados socialinės žiniasklaidos platformos yra atsakingos už „priekabiavimo ir smurto internete svarstymą, kad būtų užtikrintas pasitikėjimas technologijomis.“

„Visuomet užtikrindami ir gindami žodžio laisvę turime leisti suprasti, kad nėra gerai gąsdinti ir pulti žmones internete,“ – sakė Triudo.

laikmetis.lt

Lapkričio 15 d. buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad kandidatuos antrai prezidento kadencijai. Savo kalboje, kurioje paskelbė apie kandidatavimą, D. Trumpas priminė auditorijai apie stiprią ekonomiką jo prezidentavimo laikotarpiu ir apie tai, kad tauta „žengė į ateitį, pasitikinti savimi ir stipri“.

Jis aiškino, kad jo prezidentavimo laikotarpiu, visiems sekėsi puikiai: vyrams, moterims, afroamerikiečiams, azijiečiams, ispanakalbiams, visi klestėjo kaip niekada anksčiau. Tokių laikų kaip tuomet dar nebuvo. „Išaiškinome dešimtmečius trukusių globalistų ir vienašališkų prekybos sandorių sutartis, ištraukėme milijonus žmonių iš skurdo ir kartu sukūrėme didžiausią ekonomiką pasaulio istorijoje“, – sakė jis.

Pagal daugumą rodiklių D. Trumpas yra teisus. Amerikos ekonomika veikė bent jau taip pat gerai, kaip ir dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, buvo sumušti rekordai, kurie galiojo nuo septintojo dešimtmečio. Daugumos demografinių grupių gyventojų dalyvavimas darbo rinkoje ir pajamų augimas neturėjo analogų per penkis dešimtmečius.

Nors JAV kadencijos vidurio rinkimuose balsai dar skaičiuojami, pagaliau aišku, kas turės daugumą kuriuose JAV Kongreso rūmuose – demokratai išsaugo daugumą Senate, o respublikonai perėmė Atstovų rūmus. JAV rinkėjų pasirinkimai keis tai, kiek ir kokių galių turės dabartinė demokratų valdžia. Kas keisis respublikonams perėmus Atstovų rūmų kontrolę? Kaip vertinti skubų D. Trumpo pasiskelbimą apie dalyvavimą prezidento rinkimuose? Šiapus Atlanto karas tiesiogiai palietė Lenkiją, kurioje nukritusios raketos pareikalavo dviejų žmonių aukų. Akivaizdu, kad Rusijai atremti reikalinga vis didesnė Vakarų pagalba. Kokių tolesnių veiksmų galima tikėtis iš NATO šalių? Kaip vertinti situaciją Irane ir Kataro teisę rengti pasaulio futbolo čempionatą? Apie visa tai ir daugiau laidoje „Už balos“ vėl kalbasi Vytautas Sinica ir JAV lietuvis advokatas Povilas Žumbakis.

valstietis.lt

Algis Avižienis, politikos apžvalgininkas, buvęs ilgametis JAV valstybės departamento diplomatas

Jeigu ir buvo manančių, kad po rinkimų Amerikos parama Ukrainai susilpnės, tai dabar jau galima sakyti, kad tokie nuogąstavimai nepasitvirtins. Pirminiai rezultatai rodo, kad respublikonų pergalė nebus tokia žymi, kokios jie tikėjosi. Atrodo, kad respublikonai Atstovų rūmuose vis dėlto turės daugumą, tačiau jie tikėjosi pasiekti daugumą ir Senate.

Tokia galimybė, bet daug mažesnė, vis dar išlieka, reikia palaukti galutinių rinkimų rezultatų. Jeigu jiems pavyktų užsitikrinti daugumą ir Senate, tai tokiu atveju respublikonai galėtų blokuoti prezidento J.Bideno politiką.

Tačiau respublikonų partija nėra vienalytė. Jei dalis jų ir norėtų apriboti paramą Ukrainai, tai visgi ta dalis – dar ne dauguma, geriausiu atveju – tik ketvirtadalis.

Buvęs Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas, rusų ekonomistas Vašingtone Andrejus Illarionovas interviu su Vasilijum Golovanovu pasakoja:

• apie Bideno administracijos planus Ukraino kare,
• kokiu tikslu CŽV ir patarėjas Sullivanas lankosi Ukrainoje,
• ko laukiama G20 aukščiausiojo lygio susitikime
• kas iš tikrųjų vyksta Chersone.

Pokalbis vyksta ir kitomis temomis (rusų k.).

Šiandien mano dėmesį atkreipė šios žinios. Nežinau kas, tačiau vyksta kažkoks procesas susijęs su derybomis tarp Rusijos ir Kijevo. Daryti prielaidų, o tuo labiau išvadų nebenoriu, nes permažai informacijos, o spėlioti nesinori.

Baidenas, JAV prezidentas, spaudos konferencijoje trumpai užsiminė, kad „belieka išsiaiškinti, ar Ukraina yra pasirengusi kompromisui su Rusija“. Daugiau nei žodžio apie tai neištarė.

NBC news televizija pranešė, kad artėja žiema ir matosi, kad nei Ukraina, nei Rusija nepasieks savo tikslų. Todėl yra puiki galimybė sėsti prie derybų stalo ir spręsti problemas diplomatiniu būdu.

Pentagono generolas Ekonomikos klube teigė, kad žiema stabilizuos mūšio lauką. Karas sustings, nevyks aktyvūs kariniai veiksmai. Todėl atsidaro „galimybių langas“ deryboms.

JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatai nuvylė respublikonus, kurie tikėtinai laimės Atstovų Rūmus ir visiškai neaišku, ar perims Senatą, bet visais atvejais surinko daug mažiau, nei tikėjosi ir prognozuota. Atskira tema bus aiškintis, kodėl.
Tuo tarpu norisi atkreipti dėmesį į mano labai mėgstamą politiką Roną DeSantisą, kuris perrinktas Floridos gubernatoriumi ir perrinktas milžiniška persvara. Tiesą sakant, jo pergalė (57 proc prieš 42 proc.) yra didžiausia Floridoje šiame šimtmetyje. Anksčiau tai buvo vadinamoji „swing state“, kur jokia viena partija nėra įsitvirtinusi ir laimėtojas dažnai keičiasi. Praėjusį kartą DeSantis laimėjo vos 34 tūkstančiais balsų. Šįkart jo persvara – daugiau nei pusantro milijono. Tai neįtikėtinas augimas.

Kokios to priežastys? Kategoriškai atsakyti sunku, bet akivaizdu, jog jo vadovavimas valstijai buvo sėkmingas – amerikiečiai masiškai (šimtais tūkstančių) kraustėsi į šią valstiją, priešingai nei kad bėgo iš, pavyzdžiui, Kalifornijos. Tai lėmė ir ekonominis augimas, ir būsto kainos, bet šie dalykai neišskirtiniai.

Kas tikrai išskyrė Floridą, tai ypatingai laisva DeSančio COVID politika. Karantinai čia buvo trumpi ir lengvi, mokyklos atsidarė pirmiausiai šalyje, o vos tik buvo sukurtos vakcinos, karantinai apskritai nutraukti dar 2020 metais ir niekada nebegrįžo. Be jokių „galimybių pasų“ ar kitokios segregacijos. Už tai DeSantis buvo labai daug kritikuojamas žiniasklaidoje, bet laikėsi savo ir visi faktai jo pusėje – Florida nė kiek neišsiskyrė COVID aukomis šalies mastu, nors yra tikrai urbanizuota (ne kokia Dakota), tikrai ne šalta kaip Šiaurės šalys ir nėra jokių tą paaiškinančių veiksnių. Paprasčiausiai – ką dabar jau rodo nemažai tyrimų – griežti pandeminiai suvaržymai buvo pertekliniai ir be daugelio dalykų buvo galima apsieiti. Kai visas pasaulis sakė priešingai, DeSantis rizikavo, pasitikėjo kitų mokslininkų rekomendacijomis (apie tai daug ir išsamiai buvo rašoma Wall Street Journal) ir šis sprendimas ypač atsipirko. Įskaitant tai pačiai ekonomikai. Ne veltui į rinkimus DeSantis ėjo su šūkiu „Čia gyvena laisvė“ (nuotraukoje).

laikmetis.lt

Antradienį JAV vykstant vidurio kadencijos rinkimams demokratai turėjo 220 iš 435 vietų kongrese, o respublikonai – 212. Trys vietos buvo laisvos.

Vidurnaktį JAV rytų standartiniu laiku atrodė, kad respublikonai laimės Atstovų Rūmus, tačiau nedidele persvara. Senate jie gali tikėtis daugiausia 51-49 balsų daugumos.

Gausybė nuomonių apklausų rodė, kad respublikonai turi didelę persvarą ir kad jie ant stiprios rinkėjų bangos pasieks visokeriopą daugumą. Kas gi atsitiko?

Prieš bandant atsakyti į šį klausimą, svarbu žinoti, kad labai ginčytinos rinkimų apylinkės bus perskaičiuojamos vieną, o gal net du kartus. Kai kuriose valstijose galioja perskaičiavimo pradžios įstatymai, pagal kuriuos privaloma perskaičiuoti visus balsus, kai skirtumas tarp dviejų kandidatų yra mažesnis už nustatytą ribą. Be to, Džordžijoje du geriausiai pasirodę kandidatai priversti dalyvauti antrajame rinkimų ture, jei nė vienas iš jų nesurenka bent 50 % visų atiduotų balsų.

Lapkričio 8 dieną JAV artėja kadencijos vidurio rinkimai (midterms). Lietuvoje tokių rinkimų nėra ir jie menkai suprantami, nors gali būti labai svarbūs viso pasaulio politikai. Pasitikdami šiuos rinkimus politologas Vytautas Sinica su JAV lietuviu advokatu Povilu Žumbakiu aptaria svarbiausius rinkimų klausimus, kas ir kokiu mastu bus renkama, kas prognozuojama demokratų ir respublikonų partijoms ir kokios galimos ilgalaikės šių rinkimų pasekmės. Geriausias jūsų pasirengimas suprasti artėjančius JAV rinkimus – šis „Už balos“ epizodas.

P. S. atsiprašome už įkyrų garsą įrašo fone - Čikagoje, Lemonte, šiuo metu vyksta labai triukšmingi gatvių tvarkymo darbai.