Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Asociacija „Šiaulių bendruomenė“ [pirmininkė Vida Pociuvienė], įgyvendindama projektą „Šiluma iš mūsų rankų“, organizavo kelionę „Dzūkijos lobis: Merkinės piramidė – Grūto parkas – Druskininkai“. Tai tarsi baigiamasis LR Socialinės Apsaugos ir Darbo ministerijos remto projekto akordas, kuomet padėkojama dalyviams, rėmėjams, aktyviausiams „Šiaulių bendruomenės“ nariams.

Mergina prisirišo prie liepos, bet policija panaudodama fizinę jėgą ją nutempė ir išvežė.

Kova už žalią ir autentišką Šiaulių bulvarą ir jo liepas tęsiasi.

Šiaulių valdžia aiškina, kad mes pavėlavome prieštarauti liepų iškirtimui, todėl jas vis tiek iškirs.

Tačiau štai keli faktai:

Jie piktybiškai slėpė galutinį projekto variantą, kuris, kaip paaiškėjo, skyrėsi nuo paviešintojo, be to, buvo oficialiai meluojama ir klaidinama, kad liepos išliks.

Buvo pažeista projektų viešinimo ir aptarimo su visuomene procedūra, numatyta įstatymo.

Su pasibaisėjimu ir augančiu nerimu perskaičiau žmogaus, prisistatančio vyriausiu Šiaulių miesto architektu, tiesiog maniakiškus svaičiojimus apie ruošiamą  visuotinį  medžių  genocidą mieste.

Iškilmingus bei įsimintinus šventinius Šiaulių renginius, skirtus valstybingumo atkūrimo jubiliejui, pratęsė miesto Nevyriausybinių organizacijų konfederacijos narių, asociacijų „Karpatai“[pirmininkas – Jurij Jančijuk] bei „Šiaulių bendruomenės“ [pirmininkė – Vida Pociuvienė] padovanotas koncertas.

1996 metais Gražuolių kaime, Kužių seniūnijoje, Šiaulių rajone esančią sodybą įsigijo Galina ir Mykolas Kačinskai. Jie džiaugėsi, kad atokiai nuo triukšmingos civilizacijos galės ramiai darbuotis bei draugiškai sugyvens su kaimynais. Tačiau idilė tęsėsi neilgai. Kol M.Kačinskas tarnavo Lietuvos karinėse pajėgose, dalyvavo tarptautinėse misijose, viena sodyboje likusi žmona augino nepilnametį sūnų ir ant savo trapių pečių laikė visus keturis trobos kampus, 2012 metais vienas labai Šiaulių rajono savivaldybės vadų mylimas Kačinskų kaimynas, ūkininkas Petras Barista suarė vietinės reikšmės kelią, vedantį į kario šeimos sodybą.

Brangūs nevyriausybinių organizacijų savanoriai, Saulės miesto bendruomenės.

Piktavalis Grinčas, nemylintis nevyriausybininkų, šiemetinę,10-ąją, jubiliejinę „Gerumo Angelų“ nominaciją paliko be projektinio finansavimo.

Parodykime, kad jau esame Lietuvoje įpratinti patys paremti puikias iniciatyvas: aukojame po eurą paminklų statybai, neįgalių vaikų gydymui, senjorų kalėdinėms vaišėms…

„Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų derėtų pasitikti visuomenės sutelktumu bei išliekamąją vertę turinčiais darbais. Deja, kaip iš gausybės rago pilasi nepamatuoti, neaptarti, visuomenę supriešinantys pasiūlymai. Šiauliuose į viešąją erdvę paleistos net dvi peticijos, kuriose reikalaujama nedelsiant pakeisti Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos pavadinimą“, – rašoma Lietuvos kultūros fondo dokumente, kuris įteiktas Šiaulių miesto tarybai bei merui Artūrui Visockui.

Lukiškių aikštės istorijoje labiausiai nepatinka bandymai brėžti keistas ribas, pavyzdžiui, tarp želdinių ir Vyties, užuot pabandžius suprasti esminį dalyką – kokį vaidmenį aiškūs simboliai atlieka šalies gyvenime, savo valstybės suvokime.

Argumentai iš ciklo „nepradėsiu Lietuvos mylėti labiau, jei stovės Vytis“ tą nesuvokimą tik ryškiai iliustruoja. O dažnai deklaruojamas memorialinio kalnelio daugiaprasmiškumas iš esmės yra tik tekstu ir improvizacijomis perduodama žinia, be kurios pats kalnelis nieko nesakytų absoliučiai didžiajai daliai žmonių.