Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Siūlome susipažinti, kaip Seimo nariai svarstė, kaip derėtų apibrėžti šeimą, t.y. kuo remiasi prigimtinė šeimos struktūra.

Pirmuoju svarstymu pritartą tokiam Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Marija Keršanskienė | Bernardinai.lt

Birželio 28 dieną Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, kurioje teigiama, jog šeima kyla iš santuokos, kuri sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu, arba esant giminystės ryšiams. Apie tai, kaip šią pataisą reikėtų suprasti, kam ji reikalinga, ar tai nėra perteklinis reguliavimas, kodėl verta apibrėžti santuoką tik tarp vyro ir moters, kalbamės su teisininku Vygantu Malinausku.

Žurnalas „Ateitis“

Viename iš susitikimų buvau paklaustas, kodėl tvirtinu, jog labai svarbu įstatymuose aiškiai apibrėžti, kad šeima – tai vieno vyro ir vienos moters santuokiniu įsipareigojimu grįsta bendruomenė – nors esą popiežius Pranciškus naujausiame apaštaliniame paraginime primygtinai ragina keisti požiūrį į išsiskyrusius, homoseksualius asmenis ar be santuokinio įsipareigojimo gyvenančias poras. Tenka atsakinėti ir į radikaliai skirtingą klausimą – kodėl popiežius Pranciškus „išduoda“ šeimos vertybes? Ar tai nėra pražūtingas noras flirtuoti su šių dienų vartotojišku pasauliu?

Seimas, dar kartą apsvarstęs, pritarė Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Už pataisas po pirmojo svarstymo balsavo 74, prieš –19, susilaikė 20 Seimo narių (individualūs balsavimo rezultatai ČIA – Tiesos.lt), skelbiama Seimo puslapyje.

Bernardinai.lt

Seime kyla audros dėl šeimos sampratos įteisinimo LR Konstitucijoje, o nesusituokę asmenys baiminasi diskriminacijos. Ar iš tiesų nauja pataisa turėtų tokių pasekmių? Kalbamės su žymiais teisininkais, buvusiais Lietuvos Konstitucinio teismo teisėjais Stasiu Šedbaru, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu, ir Rima Ruškyte, Lietuvos edukologijos universitete dėstančia vaikų teisių kursą.

Bernardinai.lt

Šiandien Lietuvos Respublikos Seime numatytas svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Jo kelias Seime prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Per tą laiką teko dalyvauti ne vienuose LR Seimo sveikatos reikalų komiteto surengtuose klausymuose ir ne viename posėdyje, kuriame buvo svarstomi šio įstatymo projektai. Klausantis įvairių nuomonių, o ypač emocijų, kuriomis jos būdavo iliustruojamos, nevalingai peršasi mintis, jog sutuoktiniai, negalintys susilaukti vaikų, yra tarsi anapus šių diskusijų. Jog jų tikrosios nevaisingumo priežasties niekas net nenori išsiaiškinti ir juo labiau išgydyti. Tarsi tvyrotų nerašyta nuostata: moteris nori vaiko, tai ir duokim jį greičiau. Yra keletas faktų, kurie verčia abejoti nuoširdumu tų, kurie „mušasi į krūtinę“ ir atkakliai įtikinėja, jog nori padėti nevaisingoms šeimoms.

Bernardinai.lt

Noriu viešai kreiptis pirmiausia į TS-LKD frakciją, bet kartu į visus Seimo narius. Suprantu, kad nemaža Jūsų dalis neturėjo laiko įsigilinti į visas su dirbtiniu apvaisinimu susijusias peripetijas. Tik tuo galiu paaiškinti, jog Seime skinasi kelią žmogaus gyvybę ir orumą paniekinantis Dirbtinio apvaisinimo įstatymo variantas.

Raginu Jus – atraskite laiko ir bent jau įdėmiai įsiskaitykite į mano pateiktus argumentus. Įstatymas iš tiesų reikalingas, bet ne BET KOKS.

Pro Patria

Po tarptautinio spaudimo Norvegijos valdžia panaikino kaltinimus Bodnariu šeimos tėvams ir sutiko jiems grąžinti keturis vaikus, laikomus globos namuose įvairiose šalies vietose.

Novegijos tarnyba Barnevernet vaikus iš Bodnariu sutuoktinių atėmė po to, kai mokykla, kurią lankė vaikai, socialinei tarnybai apskundė tėvų pernelyg „konservatyvų“ auklėjimą. Mokykla skundėsi, kad tėvai yra „labai krikščioniški“ ir moko vaikus, jog „Dievas baudžia už nuodėmes“.

Kaip jau skelbėme, Seimas po pirmojo svarstymo nusprendė grąžinti iš naujo komitete svarstyti Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1217, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką, kad šeima kyla ir iš motinystės bei tėvystės, kad valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Šis įstatymo projektas Teisės ir teisėtvarkos komitete yra vilkinamas jau daugiau nei dvejus metus.

Daugiau apie šio įstatymo projekto svarstymą skaitykite kitoje Tiesos.lt publikacijoje.

Justina Gafurova | vakarozinios.lt

Vakar Seimas po daugiau kaip dvejų metų pagaliau posėdžių salėje ėmėsi šeimos sąvokos apibrėžimo Konstitucijoje. Deja, siūlymas šeimą kildinti iš santuokos tarp vyro ir moters vakar vėl sukėlė aršias diskusijas ir konfliktus. Daugiau kaip dvejus metus ant Teisės ir teisėtvarkos komiteto stalo gulėjęs projektas Seimo posėdyje buvo pristatytas su siūlymu nepritarti tokiai šeimos sąvokai. Pasirodo, tokią komiteto poziciją galėjo lemti ne tik įsitikinimai, bet ir asmeniniai interesai.