Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovai kartu su kitais Seimo nariais įregistravo Civilinio kodekso pakeitimo projektą (Nr. XIIIP-750), kuris numato atskirą sutarties rūšį – susitarimą dėl bendro gyvenimo, skelbiama lrs.lt svetainėje.

Projektu siekiama sureguliuoti visų kartu gyvenančių ir bendrą namų ūkį vedančių asmenų teisinius santykius, dėl kurių kylančios praktinės problemos (paveldėjimas, informacija ligos atveju ir pan.) yra dažnai minimos žiniasklaidoje ir iki šiol nesulaukė įstatymų leidėjų dėmesio.

Asmenys, kurie kartu gyvena, bet nedeklaruoja siekio sukurti šeimos santykių (nesituokia) ir neturi bendrų vaikų, negali būti per prievartą laikomi šeima. Kita vertus, mažėjantis santuokų skaičius bei tendencija rinktis gyvenimą kartu nesusituokus atskleidžia poreikį instituto, kuris apsaugotų ne šeimoje kartu gyvenančių asmenų interesus.

Atmetant „tėvoninės“ politikos patologijas, rinkėjai pasitiki partijomis dėl jų nuveiktų darbų ir/arba dėl gražių pažadų, dalinamų per rinkimų kampaniją. Įvairios priežastys, kurių neaptarsiu šiame tekste, lemia, kad daugelis Lietuvos rinkėjų nemato pagrindo džiaugtis partijų atliktais darbais ir balsuoja už gražiai žadančius, bet anksčiau valdžioje nebuvusius politikus. Tai nebūtų problema, jei „žadėtojai“, įgiję valdžios svertus, tesėtų savo pažadus. Deja, kaip rodo neslopstantis rinkėjų palaikymas vis naujų partijų – gražūs pažadai dažnai lieka neištesėti.

laisvavisuomene.lt

Šeimos teises ginantys Rumunijos piliečiai gali džiaugtis svarbia pergale. Jų pilietinė iniciatyva, siekianti santuoką Konstitucijoje apibrėžti kaip moters ir vyro sąjungą ir surinkusi 3,1 mln. rumunų parašų, žemuosiuose Rumunijos parlamento rūmuose sulaukė palaikymo. Tai buvo pirma tokio tipo pilietinė iniciatyva Rumunijos istorijoje.

Naujajame Darbo kodekse, kuris turėtų įsigalioti liepos 1 d., įvedami net penki darbo režimai. Jie leis darbuotojams lengviau derinti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus, teigiama Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos pranešime spaudai, paskelbtame socmin.lt puslapyje.

Skelbiame šiandien Lietuvoje viešinčio ir Laisvos visuomenės instituto rengiamoje konferencijoje Seime dalyvaujančio garsaus JAV sociologo, tyrinėjančio įvairius vienalyčių porų santykių  socialinius aspektus, tekstą.

Priimant sprendimus dėl šeimos instituto teisinio reguliavimo, vienas dažniausių klausimų – ar homoseksualių sąjungų (partnerystės) įteisinimas padarys neigiamą įtaką skirtingų lyčių santuokai?

Kol kas šio klausimo empiriškai patikrinti ir atsakyti neįmanoma. Teoriškai vienalytės sąjungos gali būti santuokos deinstitucionalizacijos simptomas, o ne priežastis. Taigi kol kas šis klausimas yra labiau teorinis nei empirinis. Vis dėlto įmanoma kurti patikimas hipotezes apie vienalyčių sąjungų įtaką, apžvelgiant tai, kas žinoma apie vienalyčius ir skirtingų lyčių santykius, žmonių santykių konjunktūrą, santuokos instituto pokytį ir t.t.

Balandžio 26 d., trečiadienį, Lietuvos Respublikos Seime VšĮ Laisvos visuomenės institutas rengia mokslinę konferenciją „Šeimos instituto reguliavimo perspektyvos Lietuvoje: sociologiniai ir teisiniai aspektai“. Konferencijoje bus pristatyti sociologijos mokslo duomenys ir teisiniai argumentai, susiję su šeimos instituto reguliavimu Lietuvoje ir Europoje. Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis (su vertimu į lietuvių kalbą).

Susitikęs su žiniasklaidos atstovais socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pristatė suplanuotus būdus, kaip atsisakyti institucinės vaikų globos, stiprinti šeimas, vaiko teisių apsaugą ir bendruomenes, trečiadienį pranešė SADM Ryšių su visuomene skyrius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė anksčiau Kongreso priimtą įstatymą, numatantį, kad valstijos nebeprivalės iš mokesčių mokėtojų pinigų finansuoti „Planuotos tėvystės“ organizacijos.

Ankstesnis įsakas, paskutinėmis prezidentavimo dienomis priimtas Baracko Obamos, draudė valstijoms nukreipti mokesčių mokėtojų lėšas nuo didžiausios abortų klinikas valdančios korporacijos į platesnio spektro sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus.

laisvavisuomene.lt

Dalies mokslininkų nuomone, vaikų gerovei yra svarbus šeimos stabilumas, o ne tėvų santuoka savaime. Jie teigia, kad yra didesnė tikimybė, jog tėvų skyrybas ir po to sekančius jų santykius su kitais partneriais išgyvenę vaikai blogai elgsis mokykloje, pastos paauglystėje, vėliau bus labiau linkę nusikalsti. Nestabilumo sukeliamą žalą yra apibūdinę įvairių politinių pažiūrų mokslininkai.

Siekiant vieno svarbiausių prioritetų socialinėje srityje – kad kuo daugiau tėvų globos netekusių vaikų galėtų augti šeimose, būtina trumpinti ir supaprastinti įvaikinimo procedūras ir didinti išmokas globėjams. Šio tikslo įgyvendinimo priemonės aptartos socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio susitikime su LT globėjų ir įvaikintojų asociacijos valdybos pirmininke Judita Nagiene, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos pranešime.