Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

propatria.lt

2017 m. spalio 19 d. Seimas priėmė Šeimos stiprinimo įstatymą, kuriuo siekiama įtvirtinti šeimos stiprinimo įgyvendinimo principus ir kryptis užtikrinant šeimos politikos nuoseklumą, ilgalaikiškumą ir veiksmų tęstinumą kuriant šeimai palankią aplinką.

laisvavisuomene.lt

Pirmojoje teksto dalyje skaitėte apie feminizmą iki biologinės ir socialinės lyties atskyrimo, pirmąją ir antrąją feminizmo bangas bei pastarosios pradininkės Simone de Beauvoir teorinę mintį. Antrojoje dalyje galėjote susipažinti su šios minties pritaikymu JAV, Betty Friedan ir jos siūlytu „sveikos“ žmogaus tapatybės konstravimu bei Kate Millett ir įgyvendinta seksualine revoliucija. Žemiau kviečiame skaityti paskutinę teksto dalį apie trečiąją feminizmo bangą ir translytiškumo teorijų sąsajas su feminizmu.

Kai Konstitucinis Teismas (KT) po konsultacijų su Konstitucijos dvasiomis suformulavo KT šeimos doktriną, pagal kurią „konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. turiniu“, šmaikštuoliai šaipėsi, kad pagal šią doktriną net tame pačiame bendrabučio kambaryje gyvenantys studentai gali būti laikomi šeima.

Valstybės šimtmetį pasitinkame netekdami maždaug 1% žmonių kasmet. Per kitą 100 metų galime tiesiog išnykti. Elementaru – auginkime daugiau vaikų vardan savęs ir Lietuvos! Tai – besąlygiškos meilės, ilgalaikio įsipareigojimo ir tikėjimo ateitimi aktas. Skaitlinga šimtmečio karta – didžiausia jubiliejaus dovana Tėvynei. Todėl:

pozicija.org

Tiems, kurie dar neprarado vilties gyventi Lietuvoje ir ruošiasi dalyvauti būsimuose savivaldybių tarybų ir Prezidento rinkimuose, praverstų susipažinti su parlamentinių politinių partijų ir jų atstovų Seime vertybinėmis nuostatomis.

Dėl kintamų vertybių gali kilti įvairių diskusijų. Tačiau svarbiausios jų nėra kintamos. Būtent dėl to jos yra įtvirtintos šalies Konstitucijoje. Kiekvienas išrinktas Seimo narys prisiekdamas Konstitucijai, prisiekia jas saugoti ir ginti.

Šeimos stiprinimo įstatymas, su kuriuo vieni sieja viltis, kad ir Lietuvoje bus sukurtos kuo palankesnės sąlygos šeimoms auginti daugiau vaikų, o kiti moja ranka, priimtas. Kaip seksis valstybei užtikrinti jo įgyvendinimą, o valstybinėms institucijoms žodžius paversti kūnu, jau kitas, nors ir ne mažiau svarbus klausimas. Atsakymą į jį sužinosime, kai Seimas imsis svarstyti kitų metų biudžetą, – tada ir paaiškės, kek rimti šios Vyriausybė ketinimai imtis efektyvios šeimos politikos.

Norisi atkreipti dėmesį ir į iškalbingą detalę. Pasirodo, įstatymą, kurį priimti yra pasižadėję kone didžioji dalis šio Seimo, savo balsu parėmė net ... 74 Seimo nariai iš 141: už pasisakė 60 parlamentarų, prieš – 5, dar 9 susilaikė.

Kuo užsiėmė likę 67 Tautos atstovo mandatą turintys, taip ir nesužinosime, nebent ... imtume ir paklaustume.

Kas ir kaip balsavo, sužinosite ČIA, balsavimo rezultatai pagal frakcijas pateikti ČIA.

Jūsų apygardoje išrinkto kandidato kontaktus rasite ČIA.

Su gautais atsakymais kviečiame supažindinti ir kitus Tiesos.lt skaitytojus.

Deimantė Gruodė | lsveikata.lt

„Baisu, kad tai nebūtų dar viena biurokratinė mašina“, - taip apie vaiko teisių skyrių centralizaciją, kuriai pritaria, bet turi daug klausimų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kalba merai ir savivaldybių atstovai.

Veidaknygė

Liūdnos naujienos iš Britanijos. Tenykštė teisėsauga teisia gėjų „šeimos“ narį, iki mirties sumušusį įdukrintą pusantrų metukų mergaitę.

Vargšas fitneso instruktorius mažamečio vaiko verksmus ir kapriziukus namuose kentėjo net dvi savaites. Paskui mergaitė pradėjo „kritinėti nuo laiptų“ ir pan. neatsargiai elgtis. Kol „nukrito“ negyvai.

Straipsnyje yra minima daug šokiruojančių žiaurumu detalių, kurių saugodamas FB Sienos lankytojų jausmus, neatkartosiu.

laisvavisuomene.lt

Pirmojoje teksto dalyje skaitykite apie feminizmą iki biologinės ir socialinės lyties atskyrimo, pirmąją ir antrąją feminizmo bangas bei pastarojo pradininkės Simone de Beauvoir teorinę mintį. Pirmąją dalį skaitykite čia.

Žiniasklaida paskelbė Vytauto Sinicos kalbą, pasakytą 2017 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Ar apginsime baltų kalbas?“, kurios metu įsteigta asociacija „TALKA kalbai ir tautai“.