Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

propatria.lt

Jungtinėse Valstijose veikiančio Manhatano instituto darbo rinkos analitikas Orenas Crassas socialiniame tinkle „Twitter“ dalijasi 1974 m. dienraštyje „New York Times“ pasirodžiusiu straipsniu apie vaikų priežiūros sistemą Sovietų Sąjungoje ir klausia: ar tai jums nieko neprimena?

Visą straipsnio tekstą pateikiame apačioje, prieš tai – dar pora O. Crasso minčių:

Įsivaizduokite, kad 1974 m. pasakytumėte amerikiečiui: „Po 50 metų nuo dabar, mūsų šeimos susidurs su tuo pačiu spaudimu, mes perimsime privalomą dviejų uždirbančiųjų struktūrą ir pasistūmėsime link tokios pačios valstybinės vaikų priežiūros sistemos. Žmonės to nori, ir apskritai mes neturim kito pasirinkimo.“

Tas žmogus pagalvotų, kad mes pralaimėjome Šaltąjį karą, o mūsų ekonominė sistema žlugo. „Ne, ne, – pasakysite jam. – Mes laimėjome! Mūsų ekonomika augo neįtikėtinais tempais! Mes klestime labiau nei bet kada anksčiau!“ Tas žmogus tik papurtytų galvą, nusikvatotų ir nueitų sau, nes tai jam skambėtų kaip tikra beprotybė.

JAV Alabamos valstija šiomis dienomis priėmė bene griežčiausią abortų draudimo įstatymą – numatantį baudžiamąją atsakomybę (įkalinimą) gydytojams, sunaikinusiems moters įsčiose augančią žmogiškąją gyvybę.

Daug kas klausia, už ką geriau balsuoti: už Šimonytę ar Nausėdą? Geriau čia nebus, tačiau santykinai geriau, lyginant juos vieną su kitu, gali būti.

Nausėda atstovauja kapitalui, kurio tikslas sudaryti sau kuo geresnes sąlygas šalyje. Kadangi pas mus tam kapitalui jau ir taip viskas leista, o tuos leidimus, mes irgi žinome, kas jam išdalino – tai daug blogiau išrinkus Nausėdą būti jau negali. Iš ekonominės pusės. Nausėda turi šeimą ir dvi dukteris, ir tikiu, jog savo vaikams yra geras tėvas bei linki jiems ateityje gerovės Lietuvos. Kaip ir kiekvienas normalus tėvas.

laisvavisuomene.lt

Šešiasdešimt vienas kandidatas į Europos Parlamentą iš Lietuvos pasirašė manifestą, kuriuo įsipareigojo remti šeimai palankią politiką, jei jie bus išrinkti į Europos Parlamentą. Manifestą pasirašė:

Norvegų kovotojas su valstybiniais vaikų atiminėtojais Steven Bennet socialiniuose tinkluose rašo: turėti vaikų Norvegijoje šiais laikais rizikingas reikalas. Pasak Norvegijos TV kompanijos NRK, šalyje per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius Norvegijos vaikų gerovės sistemai (Norway’s Child Welfare System NCWS) buvo išsiųsta 30 000 susirūpinimą keliančių pranešimų.

Kaip vandens lašelyje atsispindi vandenynas, taip šioje istorijoje – visas valdžios mechanizmo nežmoniškumas.

Šeima byra, nes tėvas smurtauja. Ir vaikų teisių „gynėjai“ „išgelbėja“ nuo tėvo abu vaikus ir mamą, teismo sprendimu atimdami vaikus iš abiejų tėvų. Jokia pagalba šeimai neteikiama. Vaikai atskirti vienas nuo kito, vienas gyvena pas globėją, kitas – globos namuose.

Keletas pastebėjimų apie šeimų ardymo politiką iš susitikimo Varniuose.

Laisvos visuomenės institutas

Šeimas ginančios organizacijos nepasiduoda ir kartu su socialinio darbo specialistais, psichologais, teisininkais ir Seimo nariais inicijavo naujas pataisas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui (toliau – Įstatymas), kurios įveda balansą tarp institucijų galių ir šeimos teisių. Tačiau joms Seime bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kilo didelis pasipriešinimas.

Veiksmas prieš valandą „Megoj“, prie „Rimi“ įėjimo.

Pasirodo, trečiąjį atkurtos Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį „laisvoje ir teisinėje“ Lietuvos valstybėje valdžios pareigūnai gali atplėšti nuo tėvų kūdikį ir išsivežti jį iš namų jei tėvai kokios nors Vasario 16-osios proga ar šiaip ramų šeštadienio vakarą išgeria viena ar dvi taures vyno ... Ir visa tai pristatoma taip tarsi tai būtų kažkas normalaus ... Anot Delfi’o, „[s]pecialistų teigimu, dažnai paimant vaiką atsižvelgiama ir į vaiko amžių. Jei mama, tėvas ar abu tėvai yra net ir minimaliai neblaivūs, vaikas gali būti paimtas, jei jo amžius – iki trejų metų“ ....