Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Veidaknygė

Kauno savivaldybės taryba leido miesto mokyklose platinti anketą. Su jos turiniu nesupažindino net balsavusių tarybos narių.

Dalijamės psichologės Ramunės Murauskienės pokalbiu su vaikais – dar nesuaugusiais ir jau suaugusiais.

Kviečiame žiūrėti šį video su savo vaikais, kad tai, kas vyksta šiuo metu Lietuvoje, taptų dar viena galimybe susitikti kitą, esantį šalia, ir atrasti tai, kas darytų mus visus stipresnius.

Televizija, radijas, purvasklaida taip išplovė žmonėms smegenis, kad imta kalbėti visiškai ne apie esminius dalykus. Viešoj erdvėj, ką ir begirdim, tai „galima pliaukštelti ar ne galima“, kas iš vis nėra esmė šioje temoje, o tik liaudies mulkinimas ir įvėlimas į diskusijas apie nieką, taip suskaldant visuomenę, kuria itin lengva manipuliuoti.

Lietuvoje kilo sumaištis dėl valstybės teisės atimti vaiką iš šeimos, kurioje tėvai galimai naudoja fizinį ir psichologinį smurtą prieš vaiką. Debatai dėl smurto prieš vaiką sąvokos turinio palietė ir konstitucinę tėvų teisę bei pareigą auklėti vaikus. Konstitucijos 38 str. 6 dalis nustato: „Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“.

Didi diena išaušo. Kručinskų šeima atsisako ideologinio teroro.

Skelbia nebeįsileisiantys vaiko teisių ir nebelankysiantys absurdiškų pozityvios tėvystės kursų (kuriuose mokoma ne šiaip nepleškėti, o radikaliai atmetamas hierarchinos tėvų-vaikų santykis).

Mes, Gintaras ir Eglė Kručinskai, būdami atsakingi už savo šeimos gerovę (emocinę, psichologinę ir dvasinę sveikatą) atsisakome priimti socialinius darbuotojus, o taip pat kitus Valstybines vaiko teisių tarnybos darbuotojus savo namuose – gyvenamojoje aplinkoje, kadangi šių asmenų nuolatiniais tapę apsilankymai kelią grėsmę mūsų vaikų gerovei, o ypač jų emocinei raidai. Dėl tokių apsilankymų atsirado vaikų baimė, nesaugumo jausmas, agresija.

Visa tai, su kuo susiduria šios dienos lietuvis Lietuvoje – tai pasėkmė, todėl vėl ir vėl tenka kalbėti apie priežastis ir iš esmės. Šįkart tiesiai, minint net pavardes tų, kurie stato mus į vis didesnius pavojus.
Kas vyksta Lietuvoje? Kas taip nuožmiai bando mus prispausti? Privalome vieną kartą sau tai įvardinti ir stoti į gynybą.
Nes nėra jokių abejonių, kad didieji mūšiai dėl mūsų šeimų, miškų, dėl mūsų Lietuvos – tik prasideda.
Trauktis, tiesiog, nėra kur.

Laisvos visuomenės institutas

Lenkija ir Vengrija užblokavo „LGBTIQ“ teisių įtraukimą į bendrą Europos Sąjungos pareiškimą. Praėjusią savaitę Lenkijos ir Vengrijos atstovai suerzino kitas ES valstybes nares vetuodamos akronimo „LGBTIQ“ įtraukimą į bendrą užimtumo ir socialinių reikalų ministrų pareiškimą, kurio tikslas – skatinti „lyčių lygybę skaitmeniniame amžiuje“.

LGBTIQ nurodo į asmenis, kurie savo tapatybę kildina iš lesbietiškumo, homoseksualumo, biseksualumo, translytiškumo, interseksualumo ar eksperimentinio savo lytiškumo kvestionavimo.

Ar gerai tvarka, kai vaiką galima paimti, remiantis anonimo skundu?

Šiandien vaikai paimami vadovaujantis anoniminiais skundais, o pretekstu tokiam veiksmui gali būti ir emocinga tėvų reakcija į kaltinimus smurtu. Tada prasideda ilgas subjektyvių tarnybos darbuotojų vertinimų procesas, kai vaikas negrąžinamas į šeimą dėl jos skurdo, keliant su smurto buvimu ar nebuvimu nesusijusius reikalavimus: palikti darbą arba uždirbti daugiau, įsidėti kontraceptinę spiralę, vienišai mamai susirasti gyvenimo draugą ir t. t. Taip pat ir toliau yra taikomos sankcijos šeimoms, auginančioms raidos sutrikimų turinčius vaikus, kai šeima dėl smurto yra įskundžiama todėl, kad vaikai kelia triukšmą arba susižaloja, o tarnybų darbuotojai neatskiria sutrikimo sukeltų pasekmių nuo smurto šeimoje.

Lietuvos žmogaus teisių ir kitos pilietinės organizacijos kreipėsi į Prezidentę, Seimo Pirmininką, frakcijas, Vyriausybę ir Socialinės apsaugos ministrą, reikalaudamos iš esmės keisti arba panaikinti Vaiko teisių pagrindų įstatymą, kurio padariniai sėja baimę visuomenėje ir kelia jos pasipiktinimą.