Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Alkas.lt

Šiurpi tragedija Kėdainiuose. Dar vienas pražudytas vaikas. Mirtinai sumuštas šeimoje. Tokių įvykių akivaizdoje sunku valdyti jausmus, o vis dėlto kaip tik tokiais atvejais ypač būtina įjungti blaivų protą. Antraip lengva pasiklysti, o kai kas jau bando žaisti žmonių jautrumu stumdami savus politinius, ideologinius ir net verslo interesus.

Vaiko mirtimi pasibaigęs smurto protrūkis Kėdainiuose ir dar kartą išryškėjusi Vaiko teisių apsaugos tarnybų negalia sukrėtė Lietuvos visuomenę, o politikus paskatino dar kartą svarstyti, kokių sisteminių permainų reikia, kad vaiko teisių apsaugos sistema pagaliau imtų veikti ir užkirstų kelią tokioms skaudžioms nelaimėms.

Veidaknygė

Vaikus nuo smurto apsaugoti gali ne išplaukę smurto apibrėžimai ar įstatymo kableliai, o darnus visos Vaiko teisių apsaugos sistemos darbas. Kaip apibrėžimai padės socialinei darbuotojai atlikti jai pavestas pareigas, jei ji atsakinga už 3000 vaikų?!

Gerbiami vaiko teisių apsaugos, socialiniai darbuotojai, sistemos EILINIAI, jei tik čia esate – turiu jums prašymą.

Norėčiau jūsų minčių apie tai, kodėl, jūsų požiūriu, laiku nepaimami vaikai iš jiems pavojingos asocialios aplinkos ir nesibaigia tragiškos jų mirtys.

Trūksta teisinių įrankių? Jei taip – tuomet kokių? Kompetencijos atpažinti grėsmes vaikui?

Nėra kur tokių vaikų padėti, nes nėra sukurtos realiai veikiančios vaikų namų alternatyvos?

Kad informaciniai karai vyksta ir Lietuvoje, jokia naujiena. Kaip ir tai, kad šio fronto kariai nesibodi kurstyti kuo didesnę neapykantą „priešui“.

Tačiau šiandieninis šūvis – visą dieną socialiniuose tinkluose platintas plakatas, prie „gėdos“ lentos kalęs septynis parlamentarus, – itin įžūlus. Galbūt tai viena atgrasiausių pastarųjų dienų fake news, jau vien dėl to, kad šiai melagingai žiniai paskleisti buvo pasinaudota ir žiauriai sumušto keturmečio istorijos sukeltu rezonansu.

Rytoj Seimas svarstys ir labai tikėtina, kad skubos tvarka priims, Dovilės Šakalienės ir Mykolo Majausko inicijuotas bei Seimo komitetų svarstymuose pakoreguotas smurto prieš vaiką sąvokas, kurios gali būti itin laisvai interpretuojamos.

Kviečiame savo skaitytojus paremti Laisvos visuomenės instituto iniciatyvą laiškais paraginti savo atstovus Seime nebalsuoti už pernelyg abstrakčią smurto prieš vaikus sąvoką, kuri nepagrįstai išplėstų smurto prieš vaiką ribas ir leistų vaikų teisių priežiūros institucijų darbuotojams ją traktuoti subjektyviai.

Pateikiame ir galimą laiško projektą, kurį galima koreguoti savo nuožiūra. Laišką visiems Seimo nariams galima išsiųsti ČIA.

„Vaikai – be galo juokingi, o tai turbūt didžiausia jėga, vienijanti pasaulį. Jų negrabus rimtumas jaudina labiau nei nuolankumas; jų iškilmingume daugiau tikėjimo nei šventiniame optimizmo šokyje; didelės ir blizgančios jų akys žvelgia į žvaigždes ir neleidžia joms pranykti, o juokingas kauburėlis nosies vietoje tiesiog pranašauja mums tą linksmybę, kuri laukia mūsų rojuje“ (G. K. Čestertonas. „Pagarbos vaikams gynimas“ iš esė rinktinės „Gynėjas“).

Šioje trumpoje ištraukoje rašytojas G. K. Čestertonas poetiškai nusako iki galo nenusakomą dalyką – kokie nuostabūs yra vaikai. Žmonija šį vaikų žavesį pažįsta, o sykiu supranta mažųjų trapumą, pažeidžiamumą, priklausomybę nuo suaugusiųjų. Todėl tarptautinė bendruomenė ir atskiros valstybės suteikia vaikams išskirtinį statusą, teisės aktuose numato ypatingų apsaugos garantijų ir vaiko interesų prioriteto principą. Nekvestionuojama, jog smurtas prieš vaiką yra didžiulis blogis, o visuomenė privalo dėti visas įmanomas pastangas, kad užkirstų jam kelią.

Justina Gafurova | „Vakaro žinios“

Lietuvoje viena po kitos aiškėja istorijos apie Norvegijoje veikiančios vaikų teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ atiminėjamus lietuvių vaikus. Ten sukurta vaikų atiminėjimo sistema verčia tėvus grobti savo atžalas arba reikalauti teisybės teismuose ir metų metais kankintis skausme, žinant, kad tikras tavo vaikas gyvena kažkur svetimoje šeimoje. Netrukus tuo pačiu principu sukurta sistema gali būti įvesta ir Lietuvoje.

Būtent tokius užmojus jau užsibrėžė naujojo Seimo nariai. Du parlamentarai – Mykolas Majauskas ir Dovilė Šakalienė – lapkričio 30 d. įregistravo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriame išplečiama smurto prieš vaikus sąvoka, griežtai pasmerkiamos fizinės bausmės prieš vaikus, o tėvams numatomos atsakomybės už vaikų teisių pažeidimus.

Tačiau įtarimų kelia tai, kad smurtui prilyginama ir vaiko nepriežiūra. Įstatyme ji apibrėžiama taip: „Kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių ir socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko sveikatai, raidai ir/arba orumui.“ Ir visai šalia pabrėžiama, kad valstybė imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti vaiko apsaugą nuo visų formų smurto. Ir tiksliai įvardijama, kad „už visų formų smurtą prieš vaiką, įskaitant fizinių bausmių taikymą, jo garbės ir orumo žeminimą, įstatymais numatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“

Bernardinai.lt

Gydytoja akušerė-ginekologė Akvilė Esmantienė – kol kas vienintelė Lietuvoje kvalifikuota naprotechnologijos specialistė. Šiame interviu ji išryškina skirtį tarp naprotecnologijos ir įprastinėje akušerijoje-ginekologijoje taikomų metodų (dar iki pagalbinio apvaisinimo) siekiant padėti vaikų negalinčioms susilaukti poroms. A. Esmantienė pasakoja apie tai, kaip ji susidomėjo šia sritimi ir svarsto, kodėl Lietuvoje medikai naprotechnologija taip menkai domisi ar netgi į ją žvelgia skeptiškai.

laisvavisuomene.lt

Niekam ne paslaptis, jog šiais laikais tuokiasi vis mažiau žmonių. Tai tampa vis didesne problema dėl paprastos priežasties – dauguma nesusituokusių porų galiausiai išsiskiria, tuo tarpu didžioji dalis santuoką sudariusių porų lieka kartu: 8 iš 10 porų, kurios buvo susituokę iki vaiko gimimo, vis dar bus kartu ir jam įgijus vidurinį išsilavinimą; jei tėvai nesudaro santuokos, tikimybė kartu auginti vaiką smunka iki 3 iš 10 atvejų. Tai pakankamai didelis atotrūkis.