Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bernardinai.lt

Vakar (liepos 4 d.) Prezidentė vetavo Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Jo šalininkai teigia, kad įstatymas „atitinka naujausius mokslo pasiekimus“, išlaiko aukštą embriono apsaugą, užtikrina nevaisingoms poroms galimybę susilaukti vaikų, o taip pat rūpinasi kiekvieno, pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko, interesus.

Liepos 4 dieną, 12 val. prie Prezidentūros rinkosi pilietiškai nusiteikę įvairaus amžiaus žmonės, susirūpinę dėl sudaromo spaudimo Prezidentei, prašant vetuoti ilgus metus trukusių diskusijų Seime priimtą įstatymą.

Bernardinai.lt

Birželio 28 d. Seimui priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, žiniasklaidoje ėmė mirgėti straipsniai, esą šį teisės aktą „prastūmė“ Bažnyčia, norinti sugrąžinti Lietuvą į tamsiuosius laikus.  Bene dažniausiai girdimas kaltinimas – kad įstatyme numatytas kiaušialąsčių, o ne embrionų, šaldymas yra neefektyvus ir kenkia moters sveikatai.  Kaip yra iš tikrųjų ir kam yra naudinga pastarųjų dienų isterija nukreipta prieš Pagalbinio apvaisinimo įstatymą?  Šiuos klausimus komentuoja LSMU histologijos ir embriologijos katedros vedėja, profesorė habil. dr. Angelija Valančiūtė.

Siūlome susipažinti, kaip Seimo nariai svarstė, kaip derėtų apibrėžti šeimą, t.y. kuo remiasi prigimtinė šeimos struktūra.

Pirmuoju svarstymu pritartą tokiam Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Marija Keršanskienė | Bernardinai.lt

Birželio 28 dieną Seimas pritarė Konstitucijos pataisai, kurioje teigiama, jog šeima kyla iš santuokos, kuri sudaroma laisvu vyro ir moters apsisprendimu, arba esant giminystės ryšiams. Apie tai, kaip šią pataisą reikėtų suprasti, kam ji reikalinga, ar tai nėra perteklinis reguliavimas, kodėl verta apibrėžti santuoką tik tarp vyro ir moters, kalbamės su teisininku Vygantu Malinausku.

Žurnalas „Ateitis“

Viename iš susitikimų buvau paklaustas, kodėl tvirtinu, jog labai svarbu įstatymuose aiškiai apibrėžti, kad šeima – tai vieno vyro ir vienos moters santuokiniu įsipareigojimu grįsta bendruomenė – nors esą popiežius Pranciškus naujausiame apaštaliniame paraginime primygtinai ragina keisti požiūrį į išsiskyrusius, homoseksualius asmenis ar be santuokinio įsipareigojimo gyvenančias poras. Tenka atsakinėti ir į radikaliai skirtingą klausimą – kodėl popiežius Pranciškus „išduoda“ šeimos vertybes? Ar tai nėra pražūtingas noras flirtuoti su šių dienų vartotojišku pasauliu?

Seimas, dar kartą apsvarstęs, pritarė Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma Konstituciją papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis, kad šeima sukuriama sudarius santuoką. Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės. Valstybė saugo ir globoja santuoką, šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Už pataisas po pirmojo svarstymo balsavo 74, prieš –19, susilaikė 20 Seimo narių (individualūs balsavimo rezultatai ČIA – Tiesos.lt), skelbiama Seimo puslapyje.

Bernardinai.lt

Seime kyla audros dėl šeimos sampratos įteisinimo LR Konstitucijoje, o nesusituokę asmenys baiminasi diskriminacijos. Ar iš tiesų nauja pataisa turėtų tokių pasekmių? Kalbamės su žymiais teisininkais, buvusiais Lietuvos Konstitucinio teismo teisėjais Stasiu Šedbaru, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu, ir Rima Ruškyte, Lietuvos edukologijos universitete dėstančia vaikų teisių kursą.

Bernardinai.lt

Šiandien Lietuvos Respublikos Seime numatytas svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Jo kelias Seime prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Per tą laiką teko dalyvauti ne vienuose LR Seimo sveikatos reikalų komiteto surengtuose klausymuose ir ne viename posėdyje, kuriame buvo svarstomi šio įstatymo projektai. Klausantis įvairių nuomonių, o ypač emocijų, kuriomis jos būdavo iliustruojamos, nevalingai peršasi mintis, jog sutuoktiniai, negalintys susilaukti vaikų, yra tarsi anapus šių diskusijų. Jog jų tikrosios nevaisingumo priežasties niekas net nenori išsiaiškinti ir juo labiau išgydyti. Tarsi tvyrotų nerašyta nuostata: moteris nori vaiko, tai ir duokim jį greičiau. Yra keletas faktų, kurie verčia abejoti nuoširdumu tų, kurie „mušasi į krūtinę“ ir atkakliai įtikinėja, jog nori padėti nevaisingoms šeimoms.

Bernardinai.lt

Noriu viešai kreiptis pirmiausia į TS-LKD frakciją, bet kartu į visus Seimo narius. Suprantu, kad nemaža Jūsų dalis neturėjo laiko įsigilinti į visas su dirbtiniu apvaisinimu susijusias peripetijas. Tik tuo galiu paaiškinti, jog Seime skinasi kelią žmogaus gyvybę ir orumą paniekinantis Dirbtinio apvaisinimo įstatymo variantas.

Raginu Jus – atraskite laiko ir bent jau įdėmiai įsiskaitykite į mano pateiktus argumentus. Įstatymas iš tiesų reikalingas, bet ne BET KOKS.

Pro Patria

Po tarptautinio spaudimo Norvegijos valdžia panaikino kaltinimus Bodnariu šeimos tėvams ir sutiko jiems grąžinti keturis vaikus, laikomus globos namuose įvairiose šalies vietose.

Novegijos tarnyba Barnevernet vaikus iš Bodnariu sutuoktinių atėmė po to, kai mokykla, kurią lankė vaikai, socialinei tarnybai apskundė tėvų pernelyg „konservatyvų“ auklėjimą. Mokykla skundėsi, kad tėvai yra „labai krikščioniški“ ir moko vaikus, jog „Dievas baudžia už nuodėmes“.