Be jokių isterijų, argumentas yra paprastas: politikas, siekiantis pakeisti Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnį – šeimos ir santuokos prasmę – negali užimti Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigų.
Prigimtinių žmogaus teisių neigimas ir jų seksualizacija diskredituoja žmogaus teisių gynimą, padaro jį šališku vienos interesų grupės pasaulėžiūros diegimu ir taip ima prieštarauti Konstitucijos bei demokratijos principams.