Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vladimiras Laučius | DELFI.lt

Filosofo Alvydo Jokubaičio nuomone, Konstitucijos 53 straipsnis, įpareigojantis valstybę rūpintis žmonių sveikata, nepateisina valdžios elgesio ir sprendimų įvedant „galimybių pasą“.

„Rūpestis visuomenės sveikata negali peržengti žmonių laisvės. Laisvė neturi tokios sąlygos – būti sveikam. Kad ir kas būtų – ar pandemija, ar rūpinimasis žmonių sveikata, tai nereiškia, jog tą dalyką turi primesti valstybė. Individas pirmiausia pats rūpinasi savo sveikata“, – interviu „Delfi“ sako filosofas.

O čia – „perliukai“ iš prof. G.Mažeikio kažko, pavadinto polemika [su prof.I.Vėgėle].

Visiškai nesutinku su tais, kas mano, jog skiepijimasis turėtų būti privalomas, tačiau atvirai tą sakančius bent savaip gerbiu už sąžiningumą.

O ką apie tuos, kurie jautriai (ne)linki mirties nuo covid „neatsakingiesiems“ (ir taip vaizduojasi padarę stiprų ėjimą)?

Jūsų dėmesiui siūlome dar kartą perskaityti prof. Alvydo Butkaus komentarą, parašytą 2018 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Seimui priėmus rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“. Pasirodo, ja buvo pritarta Tarptautiniam migracijos paktui ... jo nė neskaičius. Tokią išvadą, gal kiek ir per griežtą, darome remdamiesi faktu, kad kalbamuoju momentu šis paktas net nebuvo išverstas į valstybinę kalbą – jei kartais ir buvo vienas kitas Seimo narys jį perskaitęs, esmės juk nekeičia.
Kodėl jis net nepateiktas svarstyti komitetams, matyt, geriau paaiškintų anos kadencijos valdančioji dauguma ir, žinoma, tam kelio neužkirtusi, net balso nepakėlusi opozicija – po pustrečių metų, jau susikeitus vaidmenimis, gavo progą ir savo kailiu patirti: politikų žodžiai ir parašai kuria tikrovę ir primeta ją visiems. Lietuva ir vėl tapo pereinamuoju kiemu.

Apie tai galima parašyti visą traktatą, bet šįkart trumpai.

Stebiu kai kuriuos FB įrašus ir vis dar naiviai negaliu atsistebėti kai kurių žmonių, kuriuos laikiau Lietuvos patriotais, protingais, išsilavinusiais, gal kai kuriais aspektais kitokių pažiūrų, mąstymu. Jie net patys nesuvokia, kuo jie tapo ir iki kokių žemumų nusirito.

Politkorektiškos ideologijos ir „teisingo“ mąstymo ruporai – labai švelniai pasakyta. Ne vienas iš jų jau yra apsėsti manijos ir yra tvirtai įsitikinę, kad yra įgalioti moralizuoti bei teisti. Jie netiki diskusija, jų požiūriu, vienintelis kelias yra nediskutuojant remti šią Vyriausybę, nes ką ji bedarytų, ji yra gera, todėl, kad oponentai yra blogi.

Kai penktadienį parašiau, kad palaikau prieš migrantų atkėlimą į jų miestelį protestuojančius Dieveniškių gyventojus, fanatiškų TS-LKD rėmėjų buvau išvadintas metų menkysta. Suprask, valdžia stengiasi, o tu palaikai trukdymą.

Bendruomeninio solidarumo ir atsakingos kaimynystės pavyzdys: sužinoję, kad Trakų r., Trakų sen., Pauliškių kaime, planuojamas plynas miško kirtimas, Angelų kalvos bendruomenės nariai ėmėsi ginti viešąjį interesą (daugiau skaityti ČIA).

Šiandien įvyko parengiamasis teismo posėdis byloje, kurioje nagrinėjamas mano ieškinys Gabrieliui Landsbergiui dėl teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais mano garbę bei orumą.

Gabrielius Landsbergis trumpiau nei metus eina užsienio reikalų ministro pareigas, tačiau per tą laiką, vykdydamas konservatorių paskelbtą „vertybinę užsienio politiką“, spėjo tiek pridaryti santykiuose su kaimynais ir svarbiausiais partneriais, kad tenka pagrįstai kalbėti apie jo tinkamumą šioms pareigoms ir šios politikos atitikimą valstybės interesams.