Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Parinkta Mindaugo Šernos

[...] „Lietuvių tauta tegali pilnai atsigauti pasirūpindama tautos sąmonės šviesėjimu, atsigaudama savo sieloj.“

[...] „Tokius žmonės (kurie išsižada savo tėvynės – M.Š. past.) peikti nėra protinga…

Kaip jau skelbėme, Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl Kručinskų vaikų paėmimo teisėtumo, nutarė, kad pirmosios instancijos teismo leidimas paimti vaikus buvo teisėtas.

Jūsų dėmesiui siūlome portale respublika.lt paskelbtą Danutės Šepetytės interviu su dr. Vytautu Matulevičiumi. Kaip jau skelbėme, rugsėjo pabaigoje Vašingtone buvęs žurnalistas ir parlamentaras liudijo garsiojoje Neringos Venckienės persekiojimo byloje JAV kongreso Helsinkio, t.y. žmogaus teisių, komisijoje.

Tekstai, tekstai, tekstai, ir dar kartą tekstai. Peticijos, rezoliucijos, deklaracijos, kurios nieko nekeičia, net tokios dvasinės žąsies Žiobienės nepaklibina. Visos deklaracijos šiai asabai kaip vanduo nuo plunksnų. Vadinasi, tas tekstų rašymas yra tik energijos švaistymas ir tuščias laiko gaišimas. Akivaizdu, kad veikti reikia kitaip, jei iš tikro norime rezultatų.

Sociologines problemas paaiškinti psichologija – senas kaip pasaulis pakeitimo triukas, kadaise komunistų išvystytas net iki politinės psichiatrijos lygmens. Natūralų asmeninį polinkį į optimizmą ar pesimizmą panaudoti valstybės krizinei situacijai ir augančiai socialinei įtampai užmaskuoti, apkaltinant visuomenę ir žmogų neadekvačiu realybės vertinimu ir depresijomis – kas gali būt smagiau? Juk jūs marginalai, populistai ir šiaip tamsi prastuomenė, ko iš tokių dar tikėtis?

„Nežinau, ar skatinčiau savo vaiką sieti savo ateitį su šalimi, kurioje jei tu ne vagis, tai esi niekas“, – taip paatviravo savo nusivylimo Lietuvos teisingumu jau nebeslepianti buvusi Kauno tardymo izoliatoriaus vyr. buhalterė Rasa Kazėnienė, prieš pusantrų metų drąsiai prabilusi apie šios įstaigos skandalingus viešuosius pirkimus, nuolatinius jų laimėtojus, gerokai permokėtas sumas už paslaugas ir konkursų nugalėtojų ryšius.

Buvęs Ministras Pirmininkas ir buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius šiandien fb paskelbė emocingą, bet melagingais teiginiais pagrįstą atsakymą į mano komentarą apie „Rosatom“ ryšius ir klestėjimą jam vadovaujant Vyriausybei.

Nelabai turėdamas argumentų buvęs premjeras pasitelkia žinomus metodus: etikečių klijavimą ir rėksmingą melą. Prieinama iki tokio absurdo, kad jau esu vadinamas net „labai „Rosatom“ vadovybei artimu žmogumi“.

Birželio 12 d. Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad abi kaltinamosios yra išteisinamos. Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Šioje septynerius metus trukusioje byloje kaltinimai dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla buvo pareikšti pribuvėjai Jurgitai Ingai Švedienei ir gydytojos išsilavinimą turinčiai Daliai Jakaitei.

Jau tenka susitaikyti su „didelio Lietuvos priešo“ vaidmeniu. Kabutes rašau dėl to, kad pats nesijaučiu esąs Lietuvos priešas – visomis jėgomis stengiuosi palaikyti lietuvybės ir valstybingumo dvasią. Esu įsitikinęs, kad valstybė mūsų tautai yra Dievo dovana, o mes su ta dovana labai jau neatsakingai elgiamės – visiškai negalvojame apie sparčiai menkėjančias valstybinio suvereniteto, taip pat ir lietuvių tautos gyvybinės galios atsargas.

Paskelbus „tulpės“ susirašinėjimą su E. Masiuliu ir pradėjus svilti D. Grybauskaitės padams, prezidentūra neužtruko su atsakomuoju smūgiu. Ugnis buvo užgesinta stipresne ugnimi, skandalas – dar didesniu skandalu. Sykiu prezidentei keblumų sukėlęs rubuilis „Skalikas“ buvo su kitais jos priešais įkištas į maišą ir užrištas. Sudie, Tomai!