Jūsų dėmesiui siūlome vieną pasakojimą apie Lietuvą. Jį būtų galima palydėti tiesiog prierašu „Be komentarų“ – toks šis epizodas „chrestomatiškas“: valdininkai, pasitelkę „specialistus“ ar „ekspertus“, nusprendžia, kas jo gyventojams yra geriau ir kaip to pasiekti. Tada jau kviečiami vykdytojai, o šie entuziastingai imasi darbo…
Tą buldozerį sustabdęs neabejingasis pavadinamas „pilietišku“... Jei „visažinančių geriau“ ambicijos labai nenukenčia, „pilietiškasis“ net pagerbiamas. Tačiau vienas kitas įsukamas ir į teisinės valstybės smagratį – kad visi matytų ir kiti žinotų. Kartais taip „smaginamasi“ net keletą metų.
O buldozeris nesustoja – gerų darbų oi kiek dar daug galima nuveikti. Be to, ir rinkimai nuolat artėja – piliečiai dabar drąsūs, ima ir paklausia: „O ką nudirbai mūsų labui?“... O toliau – ir vėl iš pradžių.
Bet būtent dėl to ir norisi klausti: gal jau laikas, gal jau norisi ir kitokių scenarijų? Gal net norime juos rašyti patys? Juk jei žinome, kokios Europos norime, tai tikrai žinome, ir kokiems medžiams po mūsų langais augti?..