Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Kodėl valstybė su visu savo prievartos aparatu taip energingai ėmėsi rūpintis vaikų gerove ir kiek nuoširdus tas rūpestis? Kodėl tėvai ėmėsi gintis nuo tokio valstybės rūpesčio? Į šiuos klausimus nėra lengva atsakyti, tad pabandykime bent juos pasvarstyti.

lietuvossarašas.lt

Vakar Vilniaus vaiko gerovės komisijoje teiravomės savivaldybės darbuotojų, ar tapo saugesni mūsų vaikai šią vasarą įvedus naują vaiko teisių apsaugos tvarką.

Šiandien anksti ryte su būreliu žurnalistų budėjau prie lietaus kanalizacijos vamzdžio galo. Vamzdžio ilgis – 110 metrų (tad pažvelgus kitame gale tik menka švieselė švyksojo), skersmuo – 1,2 metro.

Neseniai sulaukiau išskirtinio Panevėžio miesto politikų dėmesio. Iš pat pradžių maniau, kad tai vasaros kaitros padarinys. Tačiau labiau įsigilinęs suvokiau, kad tai nėra lokali vieno miesto problema. Tai – piktybinis visą Lietuvą apėmusios politinės ligos simptomas. Lai neužpyksta skaitytojas, jog trumpam atitrauksiu jo dėmesį aprašydamas šios ligos metastazes Panevėžyje.

Birželio pabaigoje Vilniaus miesto taryba liberalų, konservatorių ir socialdemokratų balsais iš esmės neprieštaraujant ir opozicinėms jėgoms pritarė, kad Konstitucijos pr. 18 būtų statomas daugiau nei 2 kartus bendrajame plane leistiną aukštingumą viršijantis pastatas. Šis pavyzdys yra nepaprastai iliustratyvus daugeliu aspektų, nes per jį puikiai atsiskleidžia praktiškai visos šiuolaikinės politinės kultūros ydos ir silpnybės bei išryškėja korporatyvinių interesų galia. Todėl būtų tiesiog nedovanotina nepaanalizuoti šio atvejo įvairiais aspektais.

Pro Patria

Dvi paminklinės plokštės, apie kurių vagystę iš Lukiškių aikštės pirmadienį pranešta policijai, pasirodo, buvo pašalintos Vilniaus savivaldybės iniciatyva.

Tokią publikacijos rubriką tiesiogine prasme „nukėliau“ nuo nukirsto sveikut sveikutėlio medžio kelmo. Taip kažkuris neapsikentęs šiaulietis įvertino žmonių, šiuo metu esančių Šiaulių valdžioje, veiksmus. Mat ir Saulės miesto neaplenkė ES lėšų panaudojimo karštligė, nes ir čia vėluojama įsisavinti nemenką finansavimą, skirtą didžiųjų Lietuvos miestų sutvarkymui. Todėl lengviausia prisipirkti vargiai mūsų klimatinėms sąlygoms tinkančių medžių mutantų ir kuo greičiau įmurkdyti juos nupjautųjų vieton. Aktyvūs miestelėnai jau dalyvavo ne vienoje medžių gynimo akcijoje, o neturintys tam laiko ir sveikatos tiesiog apvynioja trispalvėmis viešoje vietoje bujojančius „žaliuosius gamtos plaučius“ arba palieka dedikacijas ant kelmų.

Kaip mūsų pilietinis portalas jau rašė, Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, pasakodamas apie šio bylinėjimosi priešistorę, mėgsta pabrėžti, kad viskas prasidėjo 2017-ųjų pavasarį, kai buvo „gautas kelių aktyvių miesto visuomenininkų skundas“ apie tai, kad Šiaulių Nevyriausybinių organizacijų konfederacija neteisėtai panaudojo jai skirtus 2016 metų projektinio finansavimo pinigus.

A.Bartulio iniciatyva buvo pradėtas minėtos nevyriausybinių organizacijų junginio [Šiaulių NVO konfederaciją sudaro 65 organizacijos, atstovaujančios keliems tūkstančiams šiauliečių – aut. past.] tikrinimas. Šio darbo ėmėsi savivaldybės Vidaus audito skyrius, o pora vadinamųjų skundų rašymo „profų“ tuo pačiu klausimu kreipėsi į prokuratūrą. Neaptikusi nusikalstamos nevyriausybininkų veikos ši savo tyrimą nutraukė, tačiau Šiaulių administracijos direktoriui A.Bartuliui tiesiogiai pavaldus Vidaus audito skyrius formalių pažeidimų aptiko ir pareikalavo neva neteisėtai išleistus beveik 400 eurų grąžinti.

NVO konfederacijai nesutikus tai padaryti, savivaldybė padavė visuomenininkus į teismą.

Trečias kartas nemelavo – Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius Remigijus Ačas atleistas iš pareigų kaip praradęs politinį asmeninį mero Algirdo Griciaus pasitikėjimą. Šį kartą už nepasitikėjimą tarnautoju, ne kartą pažeidusiu LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, balsavo 14 politikų.

Pabendravus su pastaraisiais paaiškėjo ir daug įdomybių, nes panašu, kad likus nepilniems metams iki 2019 metų savivaldos rinkimų, mieste prie Dubysos nei ramybės, nei rimto darbo nebus.

Tai, ką buvo galima nujausti ar numanyti, pasitvirtino – „Lietuvos ryto“ paviešintas dvejus metus trukęs Dalios Grybauskaitės ir buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio susirašinėjimas, nors tai tebūtų tik lašas jūroje, atskleidė užkulisines intrigas, išviešino galimai neteisėtą spaudimą ir poveikį, visų pirma, žiniasklaidai ir teisėsaugai.