Vilniaus meras Remigijus Šimašius kažkuo primena… Aleksandrą Lukašenką. Taip taip, tą Baltarusijos diktatorių, kuris tiek suįžūlėjo, kad, šaukdamas, koks jis rūpestingas „batka“ savo tautai, kiša jį kritikuojančius už grotų, naikina ir visaip žemina. Tiesa, Vilniaus valdovo retorika nėra tokia plikai melaginga ir, pasakysiu tiesiai, – kvaila, kaip kaimyninio režimo lyderio. Juk jis – teisininkas, ne kolūkio pirmininkas…