Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

o buvo taip, 2017-10-07 00:29
meskuiciu gimnazijoje viskas prasidejo nuo to, kad maciulis pajudino visus senbuvius ir liepe visiem dirbti savo darba. Kur tai matyta kad viena is to triuksmo keleju darbo metu metu rupinasi savo sunu ferma. tas ir matomai uzkliuvo direktoriui, jis ko gero dave nurodyma darbo metu buti darbo vietoje. Dirbo dar toks pijokas sargas tas irgi gavo streliu. Tai visi tokie nuskriaustieji susidejo ir paskelbe kara maciuliui. Jeigu netikit paklausinekit vietiniu ir pamatysit kas yra kas, Jeigu klausinesit tu kurie uzvire ta kose tai aisku ka isgirsit, juk jie buvo verciami dirbti savo darba. Paklauskit eiliniu zmogeliu ir isgirsit visa tiesa nuo ko viskas prasidejo. Zodziu gimnazijoje buvo pajudintas bezdelniku lizdas

Kauno miesto savivaldybei pradėjus masiškai naikinti senuosius Kauno miesto želdinius ir taip keisti istorinį-kultūrinį Kauno veidą, suinteresuota visuomenė, siekdama sustabdyti šiuo vienašališkus valdžios veiksmus, pradėjo bylinėjimąsi su Kauno miesto savivaldybe. Į neabejingų piliečių grupę susibūrę kauniečiai pirmą kartą Lietuvoje rengia Grupės ieškinį ir kviečia visuomenę prisidėti prie šios iniciatyvos – ir nedidelė finansinė parama suteiktų didesnių galimybių apginti viešąjį interesą.

Rugsėjo mėnesio Raseinių rajono tarybos posėdis būtų įrašytas į krašto istoriją kaip vienas blankesnių vietos politikų „susibėgimų“, jei ne emocijų pliūpsniai, įsiplieskę jau išvakarėse komitetuose bei privačiose diskusijose. Nepanorę būti įvardinti tarybos nariai porino, kad norint parduoti butą savivaldybei pagal „Socialinio būsto plėtros Raseinių savivaldybėje“ projektą, reikia turėti pažinčių savivaldybėje, kiti tvirtino, kad iš „savų“ butai socialiai remtiniems asmenims perkami už nežmoniškai didelę kainą. Kai kurias šias neoficialias versijas „karštoje“ klausimo svarstymo eigoje Raseinių tarybos nariai patvirtino posėdyje pasisakydami arba replikuodami po balsavimo.

Raseinių rajone kilo didžiulis pasipriešinimas savivaldybės politikų vienbalsiai nustatytoms komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo kainoms. Pasipiktinimą turgavietės teritorijoje organizuotame pikete išreiškė ūkininkai, verslininkai, senjorai ir kt. Savivaldybės mero pavaduotojos Gitanos Rašimienės suformuota darbo grupė jau yra pateikusi pasiūlymus, kaip palengvinti padėtį tiems mokesčių mokėtojams, kuriems vietinės rinkliavos kainos skaičiuojamos nuo valdomos kvadratūros.

Jūsų dėmesiui siūlome antrąjį serijos „Ąžuolyno rododendrizacija“ straipsnį, kuriame Danguolė Liagienė – dendrologė-biologė, praktikė, viena labiausiai patyrusių rododendrų augintojų Lietuvoje – išsako savo argumentus, kodėl ąžuolų ir rododendrų kaimynystė būtų pražūtinga.

Pirmąjį šios serijos straipsnį – Audrio Karaliaus „Ąžuolyno rododendrizacija: Kauno istorinį parką neatpažįstamai pertvarkys“ – kviečiame skaityti ČIA, o techninį projektą „Ąžuolyno parke esančios infrastruktūros sutvarkymas (rekonstrukcija), pritaikant ją visuomenės poreikiams“ – (ČIA).

Kaip praneša portalas pilotas.lt, Kauno savivaldybė, visai neseniai įrodinėjusi, jog Ąžuolyno rekonstrukcijos projektas jau visiškai baigtas, ir žadėjusi dar šį rugsėjį skelbti konkursą rangovui, savo žodžių išsižadėjo ir paskelbė, kad Ąžuolyno sutvarkymo projektas tėra architektų pasiūlymas, kuris dar bus derinamas,  ir kad įgyvendinti šį projektą nebus skubama.

Veidaknygė

Toliau stebime Gedimino kalno situaciją.

Kaip paaiškėjo šiandien [trečiadienį – red. past.]  Vyriausybės posėdyje, lenkų ekspertų kalno tyrimo išvados nuo visuomenės iki šiol slepiamos ne šiaip sau. Rugsėjo mėnesį turėjo būti parengtas Gedimino kalno tvarkymo planas, tačiau jo nėra. Pasirodo, lenkų geologų atlikti tyrimai rodo, kad nuošliauža yra gilesnė ir pavojingesnė, negu manyta. Reikalingi papildomi geologiniai giluminiai tyrimai, dėl kurių dar tik tariamasi.

Kaip žinoma, kūrybinių dirbtuvių organizatoriai – Kultūros ministerija kartu su Šiuolaikinio meno centru – Lukiškių aikštės memorialo projektus visuomenei žadėjo pristatyti šį  rudenį. Vertinimo komisijos atrinktų penkių idėjų autoriai ir autorių kolektyvai apie savo projektus viešai vis dar nekalba, bet, reikia tikėtis, intensyvus kūrybinis procesas vyksta.

Rugsėjo 4 d. garsus lietuvių mitologas, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos lauretas dr. Dainius Razauskas išsiuntė viešą prašymą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei. Prašyme reiškiamas susirūpinimas dėl to, kad Vilniuje vaikų darželiui „Kaštonas“ priklausančiame sklype (Antakalnio g. 108) nepagrįstai kertami sveiki medžiai.

Supažindiname su Alkas.lt portale paskelbtu D. Razausko viešu prašymu.

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Giedrius Kuprevičius – kompozitorius ir pedagogas, vienas iš ryškiausių Kauno kultūrinio gyvenimo veidų ir tradicijų* puoselėtojas – rugpjūčio 21-ąją, po šiurkštaus menininkų, gynusių kaštonus A. Smetonos alėjoje, sulaikymo savo veidaknygės paskyroje paskelbė, kad nuo šiol jis, kaip kūrėjas, pasitraukiantis iš Kauno: „Po beprecedentinio kolegų menininkų arešto stabdau kultūrinę veiklą Kaune“.