Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bent jau taip tvirtina VRK darbuotojai – kas jau kas, bet jie tai tikrai turėtų žinoti.

Jei rinkimai įvyks, jie tvirtins, kad pasinaudojome savo konstitucine teise rinkti ir būti renkami ir laisvuose bei lygiuose rinkimuose išsirinkome savivaldybių merus ir tarybas.

Atsiras ir tokių, kurie juos vadins savivaldos rinkimais. Klausti, ką TAI, ką ir kaip išsirenkame Lietuvos Respublikoje, turi bendra su Vakarų Europos savivalda, neverta – prieš Seimo rinkimus nuolat kartojasi tas pats marionečių spektaklis: į Seimą besiveržiantys grūmoja – „grąžinkite mums savivaldą“, jame atsidūrę tik dūsauja – problemą matantys, bet kol neturintys daugumos, nieko pakeisti negalintys… Be to, virkauja, tokioms permainoms nesubrendę ir rinkėjai… Taigi, dar negreit sulauksime laikų, kad patys politikai save suvaržytų įsipareigojimu atstovauti konkretiems rinkėjams ir būti jiems atskaitingi.

Artėja į pabaigą Vilniaus miesto mero ir Miesto tarybos rinkimų agitacijos laikotarpis. Sekmadienį jau rinkimai. Šiuo atviru laišku neagituosiu ir nemokysiu ką rinkti, o ką – ignoruoti. Tiesiog siekiu, kad naujai išrinktas Vilniaus miesto meras suprastų, jog vadovaus ne tik didžiausiam Lietuvos valstybės miestui ir jos sostinei, bet ir unikaliam Pasaulio paveldo miestui.

Kauno forumas

Dabartinis Kauno meras turi akivaizdžią ir neabejotiną statistinę persvarą prieš kitus kandidatus. Tačiau susiformavęs miesto valdžios galių sukoncentravimas vieno asmens, jo komandos bei dabartinės savivaldybės vadovų įtakoje esančio verslo rankose yra labai pavojingas politinis-oligarchinis darinys. Naujos miesto tarybos išrinkimas gali dar labiau padidinti galios koncentracijos pavojų arba jį sušvelninti.

Dalijamės Dariaus Kuolio, rinkimų komiteto „Bendruomeniškas Vilnius“ kandidato į Vilniaus savivaldybės tarybą, sukurta politine reklama ir linkime 14 sąrašui bei jo iškeltam kandidatui į merus Liutaurui Stoškui būti išgirstiems.

Interviu paskelbtas „Bendruomeniško Vilniaus“ laikraštyje.

Kodėl siekiate Vilniaus mero pareigų?

Ketverius metus dirbdamas Vilniaus taryboje, matau daug dalykų, kuriuos savo gimtajame mieste norėčiau pakeisti. Kartu su bendruomenėmis norime paversti Vilnių bendruomenišku, pačių žmonių valdomu miestu. Ne vienos ar kitos partijos, ne verslo grupės, bet žmonių. Taigi siekiame sugrąžinti vilniečiams tikrą savivaldą. Tik iš jos gali atsirasti patikima, mus visus jungianti Vilniaus vizija.

Rasa Baločkaitė. Kaip tas testas, kurio metu tikrinama rinkėjų tolerancija, bus vykdomas?

Šita šalis nepaliauja juokinti.

***

„Testas rinkėjų tolerancijai: į valdžią pirmąkart kandidatuoja pabėgėlė ir atsiskleidęs gėjus“.

***

Ir kaip tas testas, kurio metu tikrinama rinkėjų tolerancija, bus vykdomas? Testo metu, kaip suprantu, bus ieškoma koreliacijos tarp rasės/ lytinės orientacijos ir tolerancijos? Kokiu būdu tai bus nustatinėjama? Išrinks - tolerantiški, neišrinks - netolerantiški?

Jeigu norite pažadinti prisnūdusią auditoriją, užduokite klausimą: ar tikite reitingais?

Visuomet rasis abejojančių mokyklų, universitetų ar net tiesiogiai nuo rezultatų priklausomais sporto reitingais, bet rinkimų metais visiems labiausiai rūpi, daugiausia aistrų kelia politikų ir partijų reitingai. Prieš rinkimų karštligę prasideda reitingų karštligė, kaip nūnai Lietuvoje.

Taip sako didžioji dauguma iš nepartinio Visuomeninio rinkimų komiteto kandidatų sąrašo Nr. 19, pasivadinusio gana keistai – „ŠNVOK – čia ir dabar!“. Tiesa, šiuo pavadinimu stebisi tik Lietuvos politologai, panaršę socialiniuose tinkluose ir aptikę tokį, regis, užkoduotą keturių raidžių derinį. Šiauliuose, kur komitetas įkurtas, aktyviems rinkėjams, dalyvaujantiems visuomeninėje veikloje, klausimų nekyla. Miestelėnai keturias raides šifruoja labai paprastai – Šiaulių nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų komitetas.

Jūsų dėmesiui siūlome debatų, vykusių vasario 5 dieną Vilniaus miesto savivaldybėje, vaizdo įrašą.

Nors ir nėra tikslaus, visuotinai priimtino demokratijos apibrėžimo, demokratiška valdymo forma reiškia, kad visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, ir ji iš esmės skiriasi nuo valdymo formų, kuriose tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Savivaldą mes suprantame kaip savivaldybių tarybų teisę veikti vietos žmonių interesais, tvarkant žymią viešųjų reikalų dalį. Tokia turėtų būti demokratiška savivalda, tačiau praktikoje galima pastebėti nemažai reiškinių, kuomet savivalda išsigimsta į „kitąvaldą“, kai žmonės tarnauja valdžiai, o ne valdžia žmonėms.