Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Mieli bičiuliai!

Kiekvienam iš mūsų gyvenime būna laikas, kada tenka peržengti Rubikoną.
Toks laikas atėjo ir man, kai gavau Nacionalinio susivienijimo pasiūlymą kandidatuoti į Trakų mero postą.

Prisipažinsiu – man tai buvo netikėtas pasiūlymas.
Trakų rajone gyvenu jau dešimt metų, bet mano mąstymo orbitoje iki tol sukosi tik nacionaliniai klausimai.
Tačiau šis pasiūlymas privertė galvoti apie žemę, kurioje gyvenu.
Ir kurioje man, neslėpsiu, gera gyventi.

Šiandien šaukiama neilinė LR Seimo sesija. Jos tikslas – priimti įstatymų pakeitimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai, susidariusiai dėl nelegalių migrantų antplūdžio, spręsti.

Penktojoje Lapių medžioklėje filosofė dr. Nida Vasiliauskaitė klausia: ar įvedę prievartą prieš piliečius kovos su pandemija pretekstu, politikai sustos?

Kaip vadinasi situacija, kai valdininkas nusprendžia ir reguliuoja visuomenės politinio susirinkimo turinį: kada ir dėl ko protestuoti?

Jūsų dėmesiui siūlome naujausią tinklalaidės „Pagaminta Lietuvoje“ laidą – kai kurių Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų apžvalgą:

Pasidarė įdomu: Vilniaus miesto savivaldybė remia iniciatyvas, kurios prieštarauja LR teisės aktams (LR SMM patvirtintai Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programai).

Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje 1990 metų kovo 24 dieną įvykę rinkimai į vadinamąsias Liaudies deputatų tarybas [pakeitus pavadinimą – savivaldybių tarybos] buvo artimiausi dabar pasaulyje vadinamai vietos savivaldos formai. Šiauliai buvo padalinti į 67 rinkimų apygardas, o kiekvienoje jų per 4 turus buvo išrinkti 67 deputatai.

Rinkimai vyko dar pagal sovietinę rinkimų sistemą. Jos sudarytojai nepaisė proporcingumo, todėl apygardose labai skyrėsi rinkėjų skaičius – nuo 600 iki 2300 – žmonių. Tačiau rinkėjai turėjo puikią galimybę pažinti savo deputatą asmeniškai, o pastarasis visada žinojo, kad gatvėje jį sustabdo konkrečios apygardos asmuo.

Šiuos vietos savivaldos rinkimus menu kaip gaivų jaunystės pavasarį, ne vien dėl to, kad daugumą laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai. Šiaulių miesto 1-ojo šaukimo savivaldybės tarybą, kurios pirmasis posėdis įvyko prieš trisdešimt metų – 1990 m. balandžio 4-ąją,  vadinu ta valdžia, kuri buvo arčiausiai žmogaus, o rinkėjams nereikėjo klaidžioti partijų ar komitetų sąrašuose, norint surasti atsakingus už vieną ar kitą nenaudingą miesto bendruomenei sprendimą.

Vasario 25 dieną LGBT naujienų puslapis pinknews.co.uk pranešė, kad jau trečdalis Lenkijos yra pasiskelbusi teritorija „Be LGBT“.

Šiaulių mieste yra nevykdomas Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymas. Tą dar pernai buvo galima suprasti perskaičius laikinosios Vyriausybės atstovės Daivos Kerekeš atsakymą signatarui Algimantui Sėjūnui. Šių „atradimų“ nepaneigė ir savivaldybės administracijos vadovas Antanas Bartulis, paaiškinęs, kad turi labai daug darbų, vykdo ES finansuojamus projektus, todėl ir minėtą norminį aktą iš esmės jis imsis vykdyti vėliau…Gal kokiais 2021 metais ir prisiruoš.

Ką ši informacija gerbiamiesiems skaitytojams sufleruoja? Tarkime, man tapo aišku, kad visi centro medžiai nurėžti be jokių inventorizavimų, suskaičiavimų ir t.t, todėl dabar tik vienas Dievas galės nustatyti padarytą žalą gamtai bei žmogui.

Supažindiname su Šiaulių miesto savivaldybės išplatinta informacija apie dar vieną šeimą, nukentėjusią nuo institucinio smurto. Nors pateikta palyginti nedaug detalių, istorija sukrečianti – tuoj bus dveji metai, kai sistema aiškinasi, būta ar nebūta smurto prieš vieną iš vaikų, o kol ji aiškinasi, išdraskyta šeima jau nubausta – motina įpareigota nebendrauti ir neieškoti ryšių su abiem vaikais.