Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tiesiog būtina retsykiais grįžti į praeitį – tam, kad geriau suvoktume dabartį. Praeities šaltinius specialiai pasirinkau skirtingus – dėl žinių objektyvumo. O apie dabartį ir išvadas – vėliau.

Jūsų dėmesiui siūlome dar vieną Tiesos.lt bendramintės Irenos Vasinauskaitės pasakojimą apie Meškuičių gimnazijos precedentą (su anksteniais straipsniais galima susipažinti ČIA, ČIA ir ČIA). Savo žurnalistiniame tyrime per vieno atvejo analizę autorė parodo tai, kas Lietuvoje jau tapę universalija: tie, kurie ryžtasi pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis ir ginti viešąjį interesą bei savo orumą, susiduria su sunkiai įtikėtinomis kliūtimis ir išbandymais. Taip nutiko ir į profsąjungą susibūrusiems Meškuičių gimnazijos darbuotojams, turėjusiems vilčių nuo vadovų savivalės apsiginti ir teisme. Deja, net iš prokurorų, kurių pareiga ginti viešąjį interesą ir pagelbėti silpnajai konflikto pusei, jie nesulaukė jokios pagalbos, atvirkščiai.

Pradžią skaitykite ČIA, tęsinį – ČIA.

Vilniaus savivaldybė „rūpinasi“ kultūriniu miesto paveldu ir viešuoju interesu…

Laimei ar nelaimei prieš ketvirtį amžiaus apsigyvenau senamiesčio name, kuriame prieš du šimtu metų gyveno ir toks tūlas Adomas Mickevičius.

Literatų gatvėje tas namas su tvora stūkso. Įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą. Gatvelė reprezentatyviškiausia – su rašytojų galerija. Ja traukia pagrindinis turistų srautas nuo Pilies g. ligi Bernardinų ir šv. Onos ir atgal.

„Mūsų Raseiniams“

Sveikiname Girkalnio gyventojus su gegužės 5–6 dienomis mini referendume pasiekta pergale ir dalijamės ir naujausiomis laikraščio „Mūsų Raseiniams“ publikacijomis kviesdami savo skaitytojus paremti girkalniškių ryžtą pareikalauti iš savo išrinktųjų, kad visos bendruomenės gyvenimo kokybei įtakos turėsiantys sprendimai būtų priimami ne vienašališkai, o tariantis, atsižvelgiant ne tik į verslo interesus.

Įsisenėjusios problemos niekur nedingsta, užleisti dvasiniai skauduliai išopėja taip, kad sunku besurasti racionalių sprendimo variantų. Keliagubai sudėtingiau, jei švietimo sistemoje metų metus nesprendžiamos teismų ar kontroliuojančių institucijų pripažintos problemos. Tuomet tai pradeda tiesiogiai kenkti psichologinei atmosferai mokykloje, trukdo ugdymo procesui, o suaugusiųjų nepakantumą bei patyčias, ambicijų karus stebi ir į savo jaunatvišką kasdienybę perkelia moksleiviai.

Štai tokia įžanga ir tęsiame pradėtą žurnalistinį tyrimą (norintiems prisiminti – žr. ČIA).

Pagaliau Girkalniškiai atsibudo – ne vienas paliudys: apklausa vyko su pakylėjimu, pavasarinės saulės nutvieksta, vilties pilna. Išreikšti savo apsisprendimo dėl Pakalniškių kaime planuojamo statyti paukštyno atvyko 36 % rinkimų teisę turinčių piliečių – tokio rezultato nebūta net per praėjusius Seimo rinkimus. Iš apie 330 dalyvavusių apklausoje apie 295 griežtai pasakė, kad paukštyno, Pakalniškių kaime – Girkalnio pašonėje – nereikia. Tačiau svarbiausia – visi patikėjome: Girkalnyje gyvena vieningi, savo žemę mylintys žmonės. Ir mums ne tas pats, kokią „gerovę“ mums bruka prisidengę išdailintomis, bet melagingomis programomis ir ataskaitomis.

Ieškodami atsakymo dėl mūsų nesėkmių, apsvarstykime analogą, t. y. Valstybę, kuri užėmė vienodą starto poziciją su mumis, bet nuėjo kitu – sėkmės keliu. Toks analogas galėtų būti ESTIJA.

Estijoje Konstitucija referendumu įteisinta 1992 m. birželio 28 d., Lietuvoje – 1992 m. spalio 23 d. Atkurtoje nepriklausomoje Estijos Respublikoje pagrindinis dėmesys iš karto skirtas teisinei sistemai. Ji tvarkyta aiškiai ir suprantamai: įvykdyta teisėjų liustracija, Konstitucijoje apie prokuratūrą neužsimenama, ji perduota teisingumo ministerijos žinion, įgaliojimai vykdyti aukščiausios instancijos teismo funkcijas ir peržiūrėti teismų sprendimus konstitucinės teisės požiūriu perduoti Aukščiausiajam Teismui (šis teismas vykdo ir Konstitucinio Teismo (toliau – KT) funkcijas), teismai – trijų pakopų, o Apeliacinio ir Vyriausiojo administracinio teismų nėra. Apie visuomenės atstovus (tarėjus) Konstitucijoje taip pat neužsimenama, nes tai – savaime suprantamas dalykas demokratinėje valstybėje. Teismo tarėjų institucijai skiriama 11 Teismų įstatymo straipsnių (nuo 103 iki 113) imtinai.

Estijos Konstitucijoje XII skyrius skirtas Teisingumo Kanclerio institucijai. Teisingumo Kancleris savo veikloje yra nepriklausomas asmuo, turintis didelius įgaliojimus. Jis sprendžia, ar įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijų leidžiami teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Prieštaraujantį įstatymą priėmusiai institucijai jis siūlo per 20 dienų suderinti su Konstitucija ir įstatymais. Jei per 20 dienų aktas nėra suderinamas su Konstitucija ar įstatymais, Teisingumo kancleris kreipiasi į AT, siūlydamas aktą pripažinti negaliojančiu. Į Teisingumo kanclerį dėl savo pažeistų teisių gali kreiptis kiekvienas Estijos pilietis raštu ar žodžiu.

Estijos piliečiai nesijaučia diskriminuojami. Žemės reforma ir privatizacija praėjo sklandžiai, emigracijos problemų nėra, pasitikėjimas teismų sistema viršija ES vidurkį, Valstybės skola mažiausia pasaulyje, reikalaujama suma (2 proc. biudžeto) NATO organizacijai mokama nuo pat įstojimo į šią organizaciją, pensijos ir atlyginimai artėja prie ES vidurkio.

Pagal EUROBAROMETRO duomenis, 2009 m. Estijoje, t. y. praėjus beveik dvidešimtmečiui po nepriklausomybės atstatymo, teismais pasitikėjo 52 proc., nepasitikėjo – 43 proc. piliečių (pasitikėjimas viršija ES vidurkį). Lietuvoje 2009 m. teismais pasitikėjo 15 proc., nepasitikėjo – 78 proc. piliečių (nepasitikėjimas didžiausias ES).

Dabar pažvelkime į oficialią emigraciją. 2010 m. Estija – 0,19 proc., Lietuva – 2,16 proc.

Šiandien susipažinau su Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos posėdžio aktu, surašytu antradienį pakartotinai patikrinus ir įvertinus planuojamų kirsti Lukiškių aikštės medžių būklę, ir matau, kad jame nėra nei ekologinės, nei estetinės būklės vertinimo, nors būtent taip nustato aplinkos ministro įsakymu patvirtintos tvarkos aprašas.

Šiauliuose, pačiame miesto centre, po savivaldybės langais, įvyko labai taikus piketas. Toks taikus, kad jo nepastebėjo nei žiniasklaida, nei politikai.

Tiesa, pakeliui į Tarybos posėdį Liberalų sąjūdžio atstovas Artūras Rimkus prie plakatus laikančių visuomenininkų vis dėlto stabtelėjo. Šį tą net šnektelėjo.