Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Per šiuos metus Trakų miesto valdžia padarė du rezonansinius darbus: uždarė miesto akušerijos skyrių ir atidarė fontaną. Matomai kaip kompensaciją dėl uždaryto skyriaus. Čia mano pastebėjimas.

Milijoną eurų kainavęs akušerijos skyrius uždarytas o fontanas kainavęs apie 53 000 eurų atidarytas. Pinigai liejasi laisvai…..

Žmogeliai turi būti patenkinti. Juk tai dar vienas geras darbas miestui.

Vieną dieną, pavakare teko pravažiuoti pro šalį. Viena akimi atkreipiau dėmesį į besikeičiantį fontano apšvietimą įvairiomis vaivorykštės spalvomis. Žinote, teko pavažinėti po pasaulį, teko matyti fontanus Sankt Peterburge, Prancūzijoje, Anglijoje, Vokietijoje, bet tokios beskonybės niekur nemačiau. Tai galėjo gimti tik Trakų savivaldybės klerko provincialo galvoje.

Ir štai naujiena, brangsta elektra. Fontanas uždaromas elektros taupymo sumetimais. Ačiū Dievui. Gal galima būtų jį visai išmontuoti? Bet ne, jo veikla bus tik laikinai sustabdoma. O tai turi savo kainą. Fontano veiklos nutraukimas kainuos 2 420 eurų.

Galvės laikraštis paskaičiavo kiek kainuoja Trakams fontano išlaikymas:
Fontano įrengimas kainavo 53 165 eurų.
Fontano elektrinės dalies paleidimo darbai 605 eurai.
Fontano purkštuko taisymas 1 815 eurų.
Ir fontano paruošimas žiemai 2 420 eurų.

Trakų miesto bendruomenė jau kuris laikas gyvena Karaimų gatvės humanizacijos arba, kalbant paprastai,  gatvės pritaikymo gyventojų poreikiams klausimu. Kalbant apie šį projektą, kyla daug klausimų.
Pirmiausia, kodėl Trakai su savo medine architektūra žūt būt turi atrodyti kaip gelžbetoninis Vilnius? Su cementiniais suoliukais, betoninėmis šiukšliadėžėmis, plastikine laisvalaikio įranga ir pan.?  O sprendžiant iš Trakų miesto savivaldybės užsakytos Trakų galimybių humanizavimo studijos,** bei jau paskelbto viešo mažosios architektūros elementų pirkimo*, kažkas tokio ir nusimato.

Taip pat sunku suprasti, kodėl šią studiją atliko ne savivaldybės administracijos architektūros skyrius, o samdyti išorės ekspertai, neturintys nei miesto pajautos, nei supratimo, kas jam tinka. Užtat ketinantys atnešti europinę “dvasią”. Iš tikrųjų dabar dauguma skverų, alėjų ar poilsio/sporto zonų rekonstruojamos pagal vieną dizainą. Tai toks globalizmas, tik Lietuvos mastu. Stiklainiais (ar MO muziejais) nusėtas miesto centras atrodo identiškai Vilniuje ir Paryžiuje. Gelžbetoniniais suoliukais, kubais, plastikine spalvota laisvalaikio įranga ir trinkelėmis nusėtos rekreacijos erdvės atrodo taip pat Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Molėtuose, Trakuose ir kokiam mažam kaimuke. Ar tikrai mums to reikia?

Danutė Šepetytė | respublika.lt

Seimo priimtas Rinkimų kodeksas iš esmės beveik nieko nepakeitė. Sisteminės partijos kaip buvo taip ir lieka šeriamos valstybės, kaip buvo taip ir liks Lietuvos valdytojomis. Seimas kaip buvo taip ir lieka atstovaujantis partiniams interesams ir kruopelytei rinkėjų. Nė iš tolo neprisileista minties apie susikompromitavusių parlamentarų atšaukimo mechanizmą. Tad nenuostabu, kad jau šiandien, iki būsimų Seimo rinkimų likus dvejiems, o iki savivaldos - mažiau kaip vieniems metams, pasigirsta raginimų apskritai ignoruoti rinkimus. Teisininkas, Nacionalinio susivienijimo narys Ramūnas Aušrotas tai vadina nedovanotina klaida.

Griūna mano planai!!!

Agnė Širinskienė (žemiau jos paaiškinimas) tvirtina, kad tiesioginių mero rinkimų neliks, nes valdantieji užsiima jau metus visokiais š..., bet per rudens sesiją nerado laiko Konstitucijos pataisai priimti

TIESIOGINIŲ MERŲ RINKIMŲ NELIKS, KAIP KAD NELIKO IR REFERENDUMO ĮSTATYMO?!

Ką gi, rinkimai įvyko. Pats laikas paanalizuoti pirmo turo rezultatus.

Kaip tikriausiai žinote, į antrą rinkimų turą pateko liberalų kandidatas A. Šatevičius ir lenkų rinkimų akcijos kandidatas J. Narkievičius. Iš vienos pusės, tokio rezultato buvo galima tikėtis: liberalai valdo administracinį aparatą, lenkai - pasikliauja tautiniu lojalumu. Šie faktoriai ir suveikė, nepaisant to, kad NS kandidato iškėlimas įnešė į rinkimus šiokios tokios sumaišties. Ne veltui LLS suvažiavimas vyko Trakuose, ne veltui kelias dienas prieš rinkimus į Trakus užklydo Seimo pirmininkė V.Čmilytė -Nielsen, neva tęsinti seną pažadą aplankyti Trakų rajono liberalų skyrių (lyg būtų nesimačiusi suo juo per suvažiavimą), ne veltui paskutinę agitacijos dieną, penktadienį, iš Vilniaus buvo atsiųstas dvidešimties žmonių desantas agituoti už liberalų kandidatą gatvėse. Tikrai ne veltui, nes būtent Trakų mieste NS kandidatas surinko beveik dešimt procentų rinkėjų balsų. Tačiau sistema, išnaudojusi administracinį resursą, atsilaikė.

Žinote, kada prasidės politikų kaita į gera Lietuvoje? Ogi tada, kai kritinė rinkėjų dalis pradės balsuoti ne skaičiuodama pragmatinę naudą, ar bus prarasti jų balsai einamuosiuose rinkimuose, ar galės ką nors padaryti vienišas kandidatas ar negausi frakcija, bet balsuos vedami tik savo giliausių įsitikinimų ir nedaradami kompromisų su sąžine.

kaunieciams.lt

Spalio 10 – oji laikoma savivaldos diena. Ta proga sveikinimus savo politinėms parapijoms žėrė ir Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, ir Kauno rajono galva Valerijus Makūnas. Neatsiliko Vilniaus, Šiaulių, svarbių kurortų, Kaišiadorių ir kitų rajonų merai. Bet ar turime tikrą savivaldą?

Istorikas, politologas Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto garbės daktaras Antanas Kulakauskas rėžia: „Pilnavertės savivaldos Lietuvoje nėra. Nei Vilniuje, nei Kaune, nei Klaipėdoje, nei gilioje provincijoje“.

Valakampių miško parke, pravažiavus Saulėtekio bendrabučius, į kalną kylančio Nemenčinės plento dešinėje atsiveria kraupus reginys. Čia plentą nuo miško skiriantį šlaitą su ant jo augančiomis šimtametėmis, vos ne dangų remiančiomis pušimis ką tik skobte nuskobė suvežta technika.

Jūsų dėmesiui siūlome pasiklausyti kandidatų į Trakų rajono savivaldybės tarybos narius-merus diskusijų.

1. Problema: paslaugų tikslingumo – nežinomas realus socialinių paslaugų poreikis

Ne paslaptis, kad socialinės paslaugos yra planuojamos ne pagal realų jų poreikį, bet pagal praeitų metų socialinių paslaugų planą, socialinių paslaugų plano eilutes pakoreguojant pagal numatomą skirti finansavimą.

Praktikoje socialinių paslaugų poreikį institucijos matuoja pagal į savivaldybę socialinių paslaugų besikreipusių asmenų skaičių.

Tačiau yra daug latentinių atvejų, apie kuriuos savivaldybė nežino ir nesužino. Tuo įsitikinau pats lankydamas kamuose gyvenančius senolius.