Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jau keli mėnesiai tarp gyventojų ir verslininkų vyksta „karas“ dėl galimybės Panevėžyje, pietinėje miesto dalyje, pastatyti pirmąją nepriklausomą biokuro katilinę.

Visų pirma, turiu deklaruoti galimą savo viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą, nes pats gyvenu daugiabutyje, esančiame vos keli šimtai metrų nuo sklypo, kuriame rengiamasi statyti biokuro katilinę.

Noriu visus patikinti: jei tai pažeistų tik šio namo gyventojų interesus, nors ir gerbdamas savo kaimynus, negalėčiau jiems atstovauti, nes tai iš karto būtų suasmeninta.

Ką pagalvojote į viešumą prasiskverbus pirmosioms žinioms apie arsenu užterštą Ražaitėlių bei Šienlaukio vandenviečių vandenį? Manau, panašiai, kaip mano „feisbuko“ draugai, kuriuos apklausiau privačiomis žinutėmis. Vieni piktinosi – „kaip tai valdžia daleisti galėjo“, kiti sakė, kad, matyt, tas skandalas buvo kažkam reikalingas, treti domėjosi, ar tiekiamas kokybiškas geriamasis vanduo tiems vartotojams, kurie naudojasi minėtų vandenviečių paslaugomis, ir t.t., ir pan.

Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario pareiškimą išplatintą per socialinius tinklus.

„Lietuvos žinios“

Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai skatinant valstybingumo evoliuciją realios pilietinės savivaldos kryptimi, netenka vertės istoriškai atgyvenęs žmonių skirstymas į „valdžią“ ir „paprastus žmones“.

Kol mokslas nėra aptikęs „valdžios žmogaus“ genomo ypatumų, diskusija, matyt, būtų beprasmiška įrodinėjant priešingai…

„Mūsų Raseiniams“

Posėdžio monotoniją sugriovė žinia, kad daugiau apžvalginių ekskursijų nuo Lyduvėnų tilto nebebus – esą sunku užtikrinti žmonių ir paties objekto saugumą. Todėl pritarta savivaldybės administracijos dalyvavimui projekte „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“. Tikimasi pasinaudojus ES lėšomis sutvarkyti saugomas teritorijas, greta Lyduvėnų tilto pastatyti apžvalgos bokštą ir t.t.

Politikų aistros įsisiūbavo, kai Ekonomikos ir ūkio departamento vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjas Robertas Pareigis pristatė sprendimo projektą „Dėl ilgalaikio turto įsigijimo neskelbiamų derybų būdu Raseinių savivaldybės nuosavybėn.“

Alfa.lt

Nepatenkinti sostinės Kalnų parko pertvarkos planais vilniečiai rašo atvirus laiškus Ministrui Pirmininkui ir kitoms institucijoms, piktinasi ketinimais kirsti medžius. Trijų Kryžių kalną, pasak jų, po tvarkymo darbų gali ištikti Gedimino kalno likimas. Netekusi kantrybės, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija „Facebook“ pasišaipė iš aktyvistų, suvažiavusių iš kaimų ir nesuprantančių miestiečių gyvenimo.

Tiesiog būtina retsykiais grįžti į praeitį – tam, kad geriau suvoktume dabartį. Praeities šaltinius specialiai pasirinkau skirtingus – dėl žinių objektyvumo. O apie dabartį ir išvadas – vėliau.

Jūsų dėmesiui siūlome dar vieną Tiesos.lt bendramintės Irenos Vasinauskaitės pasakojimą apie Meškuičių gimnazijos precedentą (su anksteniais straipsniais galima susipažinti ČIA, ČIA ir ČIA). Savo žurnalistiniame tyrime per vieno atvejo analizę autorė parodo tai, kas Lietuvoje jau tapę universalija: tie, kurie ryžtasi pasinaudoti savo konstitucinėmis teisėmis ir ginti viešąjį interesą bei savo orumą, susiduria su sunkiai įtikėtinomis kliūtimis ir išbandymais. Taip nutiko ir į profsąjungą susibūrusiems Meškuičių gimnazijos darbuotojams, turėjusiems vilčių nuo vadovų savivalės apsiginti ir teisme. Deja, net iš prokurorų, kurių pareiga ginti viešąjį interesą ir pagelbėti silpnajai konflikto pusei, jie nesulaukė jokios pagalbos, atvirkščiai.

Pradžią skaitykite ČIA, tęsinį – ČIA.

Vilniaus savivaldybė „rūpinasi“ kultūriniu miesto paveldu ir viešuoju interesu…

Laimei ar nelaimei prieš ketvirtį amžiaus apsigyvenau senamiesčio name, kuriame prieš du šimtu metų gyveno ir toks tūlas Adomas Mickevičius.

Literatų gatvėje tas namas su tvora stūkso. Įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą. Gatvelė reprezentatyviškiausia – su rašytojų galerija. Ja traukia pagrindinis turistų srautas nuo Pilies g. ligi Bernardinų ir šv. Onos ir atgal.