Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Šeimos politika mūsų valstybėje paprastai suvokiama siaurąja prasme – kaip valstybės paramos šeimai politika. Todėl šeimos politikos akiratyje paprastai atsiduria socialinę riziką ar krizę patiriančios šeimos. Pagalba krizėje esančiai šeimai yra gerai. Bet klausimas kitas – ką mes darome, kad šeima iki krizės neateitų? Kaip remiame ir stipriname darnias šeimas?

Dalijamės Ramūno Aušroto, dalyvaujančio Trakų mero rinkimuose, politine reklama, sukurta paties kandidato.

Savivaldai dažnai tenka įgyvendinti sprendimus, kuriuos priėmė ne ji. Ne visada Vyriausybės nutarimai, ministerijų sprendimai atitinka geriausius rajono gyventojų interesus. Tik keli pavyzdžiai: nelegalių migrantų apgyvendinimas savivaldybės teritorijoje prieš vietos bendruomenės valią, mokyklų tinklo pertvarka, grasinanti uždaryti mažų miestelių mokyklas, tėvų dorovinių įsitikinimų neatitinkančios lytinio švietimo programos, kurioms nepritaria dauguma vertybiškai orientuotų pedagogų.

Mieli bičiuliai!

Kiekvienam iš mūsų gyvenime būna laikas, kada tenka peržengti Rubikoną.
Toks laikas atėjo ir man, kai gavau Nacionalinio susivienijimo pasiūlymą kandidatuoti į Trakų mero postą.

Prisipažinsiu – man tai buvo netikėtas pasiūlymas.
Trakų rajone gyvenu jau dešimt metų, bet mano mąstymo orbitoje iki tol sukosi tik nacionaliniai klausimai.
Tačiau šis pasiūlymas privertė galvoti apie žemę, kurioje gyvenu.
Ir kurioje man, neslėpsiu, gera gyventi.

Šiandien šaukiama neilinė LR Seimo sesija. Jos tikslas – priimti įstatymų pakeitimus, reikalingus ekstremaliajai situacijai, susidariusiai dėl nelegalių migrantų antplūdžio, spręsti.

Penktojoje Lapių medžioklėje filosofė dr. Nida Vasiliauskaitė klausia: ar įvedę prievartą prieš piliečius kovos su pandemija pretekstu, politikai sustos?

Kaip vadinasi situacija, kai valdininkas nusprendžia ir reguliuoja visuomenės politinio susirinkimo turinį: kada ir dėl ko protestuoti?

Jūsų dėmesiui siūlome naujausią tinklalaidės „Pagaminta Lietuvoje“ laidą – kai kurių Vilniaus miesto savivaldybės sprendimų apžvalgą:

Pasidarė įdomu: Vilniaus miesto savivaldybė remia iniciatyvas, kurios prieštarauja LR teisės aktams (LR SMM patvirtintai Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programai).

Nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje 1990 metų kovo 24 dieną įvykę rinkimai į vadinamąsias Liaudies deputatų tarybas [pakeitus pavadinimą – savivaldybių tarybos] buvo artimiausi dabar pasaulyje vadinamai vietos savivaldos formai. Šiauliai buvo padalinti į 67 rinkimų apygardas, o kiekvienoje jų per 4 turus buvo išrinkti 67 deputatai.

Rinkimai vyko dar pagal sovietinę rinkimų sistemą. Jos sudarytojai nepaisė proporcingumo, todėl apygardose labai skyrėsi rinkėjų skaičius – nuo 600 iki 2300 – žmonių. Tačiau rinkėjai turėjo puikią galimybę pažinti savo deputatą asmeniškai, o pastarasis visada žinojo, kad gatvėje jį sustabdo konkrečios apygardos asmuo.

Šiuos vietos savivaldos rinkimus menu kaip gaivų jaunystės pavasarį, ne vien dėl to, kad daugumą laimėjo Sąjūdžio remti kandidatai. Šiaulių miesto 1-ojo šaukimo savivaldybės tarybą, kurios pirmasis posėdis įvyko prieš trisdešimt metų – 1990 m. balandžio 4-ąją,  vadinu ta valdžia, kuri buvo arčiausiai žmogaus, o rinkėjams nereikėjo klaidžioti partijų ar komitetų sąrašuose, norint surasti atsakingus už vieną ar kitą nenaudingą miesto bendruomenei sprendimą.