Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vatikano radijas

Balandžio 14 dieną, dalyvaudamas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Tarybos (ESBO) susitikime Vienoje, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas šioje organizacijoje prelatas Janusz Urbanczyk pasakė keletą reikšmingų pastabų dėl tų netolerancijos ir diskriminavimo situacijų, kurios lemiamos religijos laisvės nepripažinimo.

Vatikano radijas

Be žodinių pareiškimų, popiežius Pranciškus, patriarchas Baltramiejus ir Atėnų bei visos Graikijos arkivyskupas Jeronimas paskelbė ir bendrą deklaraciją, kuri, būtų galima pasakyti, yra oficialus apibendrinimas to, ką jie norėjo perduoti įvairiems adresatams: pirmiausia, patiems pabėgėliams, bet taip pat savo bažnytinėms bendruomenėms ir tarptautinei bendruomenei.

Tęsinys (pradžia – ČIA, antroji dalis – ČIA).

Tęsinys (pradžia – ČIA).

Nuo anų tolimųjų amžių ir praktiškai iki pat dabarties, savais keliais, bet Nikėjos–Konstantinopolio išpažinimo pagrindu, lygiagrečiai su dogmomis formavosi ir liturginė tvarka Vakaruose ir Rytuose. Koks yra jos vaidmuo ir santykis su Senojo Testamento Šventyklos liturgija?

Viešpaties J-šūa klausimas „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18, 9) priverčia susigūžti matant, kaip „laisvajame“ dabarties pasaulyje krikščioniškas tikėjimas visur, išskyrus Vatikaną, yra išstumtas į privačią sferą, o buvusiose krikščioniškose valstybėse jau atsinaujina pagonių romėnų laikų represijos tiems, kurie atsisako vykdyti šiam tikėjimui prieštaraujančius įstatymus – vadinamuosius demokratinius, t.y. priimtus tam kartui rinkimus laimėjusios partijos balsų daugumos (plg. hebr. ‘acat rešā‘īm apie „nedorųjų sueigas“, Ps 1:1 ne pagal A. Rubšį).

Edita Janulevičiūtė | Bernardinai.lt

Prieš beveik dešimtį metų, 2006-ųjų rudenį, Regensburgo universitete tuometinis popiežius Benediktas XVI pasakė daug triukšmo sukėlusią kalbą. Tada daug kas piktinosi jo žodžiais. Gal ne tiek iš pagarbos islamui, kiek dėl reliatyvistinės tolerancijos idealo ir politinio apdairumo sumetimais. Kaip jis galėjo taip neprotingai, taip nediplomatiškai kalbėti?! Juk musulmonai įsižeidė! Bažnyčios reputacija nukentėjo! Tai politiškai nekorektiška!.. Tiesa, prisimenant Sokrato ir Jėzaus iš Nazareto likimus, buvo galima jau seniai suprasti, kad nei filosofija, nei religija nėra politinio korektiškumo sritys. Nors ir vieną, ir kitą pasmerkiant viešas diskursas buvo religinis, atidžiau pažiūrėjus darosi akivaizdu, kad iš tikrųjų abu tapo politinio žaidimo aukomis.

Siūlome prisiminti paskaitą, popiežiaus Benedikto XVI perskaitytą per susitikimą su mokslo atstovais Regensburgo universiteto Didžiojoje auloje 2006 m. rugsėjo 12 d.

Bernardinai.lt

Popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimas baigėsi bendros deklaracijos pasirašymu, kuris sukėlė nevienareikšmiškų vertinimų. Tai ypač pasakytina apie Ukrainą. Ta proga siūlome pokalbį su Ukrainos graikų Katalikų Bažnyčios vadovu Sviatoslavu Ševčiuku, kurį kalbina kunigas Ihoris Jacivas.

Dėkoju Pontifikui, pasirašiusiam Romos vyskupu, nes tai nuima nuo manęs dalį baimių išsakyti čia savo abejones bei įtarimus.

Nors kiekvienas žino, kad Romos vyskupas yra Katalikų Bažnyčios popiežius, tačiau tik dabartinis šitaip prisistatė miniai iškart po išrinkimo, kada dar nebuvo oficialiai nominuotas Romos vyskupu. Turint galvoje jau išrinktojo pabrėžtiną nenorą vadintis (būti?) popiežiumi, tačiau tuo metu jo parodytą norą vadintis, kuo dar nėra, ir atsižvelgus į unikalią situaciją, kada popiežiaus vardas liko paliktas („emeritui“) Benediktui XVI, logiškai peršasi mintis, kad dabartinis Romos vyskupas tebelaikė ir tebelaiko tikruoju popiežiumi BENEDIKTĄ XVI, o pats tik eina jo pareigas.

Bernardinai.lt

Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė, Dievo meilė ir Šventosios Dvasios bendrystė tebūna su jumis visais! (2 Kor 13, 13)

1. Dievo Tėvo valia, iš kurios kyla visos dovanos, vardan mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus ir padedant Šventajai Dvasiai užtarėjai, mes, popiežius Pranciškus ir Maskvos bei visos Rusios patriarchas Kirilas, šiandien susitikome Havanoje. Mes dėkojame Dievui, išaukštintam Trejybėje, už šį susitikimą, pirmąjį istorijoje.

Mes su džiaugsmu susitikome kaip krikščioniško tikėjimo broliai, kurie susitinka vienas su kitu, kad „pasikalbėtų gyvu žodžiu“ (2 Jn 12), iš širdies į širdį, kad aptartų santykius tarp mūsų Bažnyčių, esmines tikinčiųjų problemas ir žmonių civilizacijos pažangos perspektyvas.