Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija, Religijų dialogas

Verta prisiminti. Popiežius Benediktas XVI. Tikėjimas, protas ir universitetas. Prisiminimai ir apmąstymai

0 Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 20 d. 22:29

Siūlome prisiminti paskaitą, popiežiaus Benedikto XVI perskaitytą per susitikimą su mokslo atstovais Regensburgo universiteto Didžiojoje auloje 2006 m. rugsėjo 12 d.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija, Filosofija ir etika

Eutanazija neužtikrina žmogaus orumo

8 Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 3 d. 14:13

laisvavisuomene.lt

Vieno žmogaus pasirinkimas gali nulemti daugelio žmonių gyvenimus. Tai iliustruoja ir mokytojo Tomo Mortiero iš Belgijos pavyzdys. Anksčiau jis rėmė liberalius eutanazijos įstatymus, kadangi (kaip ir daugelis jų rėmėjų) tikėjo, jog kiekvienas žmogus turi teisę savarankiškai nuspręsti, kada jam laikas pasitraukti iš šio pasaulio. Tačiau vieno žmogaus tragiškas sprendimas kardinaliai pakeitė T. Mortiero nuomonę.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Įžvalgos, Diskusija, Religija ir filosofija, Geroji Naujiena, Bažnyčios socialinis mokymas, Religijų dialogas, Tikėjimo persekiojimas, Demokratija ir valdymas

Vygantas Malinauskas. Galimybė laisvai praktikuoti savo tikėjimą Lietuvoje yra naikintina privilegija?

6 Tiesos.lt redakcija   2017 m. liepos 13 d. 8:42

Konstitucijos 26 straipsnis nurodo, kad tikėjimo ir sąžinės laisvė, be kita ko, apima ir laisvę atlikinėti apeigas ir praktikuoti tikėjimą. Nors skirtingose religijose dvasininkų vaidmuo skiriasi, tačiau daugumos religijų išpažinėjai negali pilnai praktikuoti savo tikėjimo be dvasininko patarnavimų.

Katalikai be dvasininko negali patys sau paaukoti šv. Mišių, patys sau suteikti Bažnyčios palaminimo, pašventinti devocionalijų, atleisti sau nuodėmių. Tad dvasininko patarnavimai, kitaip nei teigia KT, nėra subjektyvi tikinčiojo žmogaus užgaida, bet objektyvi būtinybė tam, kad asmuo galėtų laisvai praktikuoti savo religiją. Tuo tarpu KT, savo nutarime ignoruodamas šia svarbią aplinkybę, tuo pačiu ignoravo ir klausimą – kaip dvasininkų šaukimas į valstybės tarnybą paveiktų kitas pamatines piliečių teises bei laisves, konkrečiai – pamatinę teisę į laisvą religijos praktikavimą?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija, Demokratija ir valdymas

Verta prisiminti. Leo Strauss. Prigimtinės teisės idėjos kilmė

3 Tiesos.lt siūlo   2017 m. gegužės 13 d. 16:19

Jūsų dėmesiui siūlome ištrauką iš vieno reikšmingiausių XX a. politinės filosofijos veikalų –politikos filosofo bei politinės filosofijos istoriko Leo Strausso (1899–1973) knygos „Prigimtinė teisė ir istorija“ (1953). Šiame didelę įtaką neokonservatizmo teorijai ir praktikai padariusiame veikale, tapusiame atsvara liberalizmo ideologijos peršamai žmogaus teisių sampratai, L. Straussas analizuoja vienos svarbiausių politinės filosofijos problemų – prigimtinės teisės – genezę ir raidą. Aptardamas istorines ir pasaulėžiūrines priežastis bei aplinkybes, lėmusias prigimtinės žmogaus teisės sampratų įvairovę, autorius pabrėžia, jog dabartinę politinės filosofijos krizę sukėlė įvairių pasaulėžiūrų mąstytojų atsiribojimas nuo klasikinio požiūrio į prigimtinę teisę.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija, Ugdymo politika, Intelektualų vaidmuo

Verta prisiminti. Popiežius Benediktas XVI: Universitetas turi paklusti vien tiesos valdžiai

1 Tiesos.lt redakcija   2017 m. gegužės 6 d. 3:02

„Bažnyčios žinios“ | 2008 m. Nr. 3 (291)

Šių dienų šurmulyje, kai viešieji intelektualai, ilgą laiką kalbėję į tuštumą, pagaliau sulaukė atidaus skaitytojo ir dar ištvermingesnio analitiko žvilgsnio, nuo šios akistatos nusprendė gelbėtis numesdami paskutinius figos lapelius; kai nuo atliekamos funkcijos dydžio susireikšminusieji kalbėjimą apie esmę pakeitė sėdmaišių viešųjų ryšių akcija, o atstovavimą bendruomenei – burtažodžiais apie „ambicingą“ aukštojo mokslo reformos planą; kai paskelbus Žmogaus studijų centro atlikto tyrimo duomenis, jog daugiau nei 90 proc. 15–19 metų Lietuvos jaunuolių emigruotų į išsivysčiusią Vakarų šalį, jei tik ji pasiūlytų jiems darbą pagal specialybę, laukiama ženklo, ar imti aikščioti, ar tiesiog nuščiūti, Jūsų dėmesiui siūlome „katapultą“ –kitokią vertybinę atskaitos sistemą aktualizuojančią Popiežiaus Benedikto XVI kalbą, baznycioszinios.lt duomenimis, planuotą pasakyti Romos La Sapienza universitete 2008 m. sausio 17 d.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija

Antanas Maceina. Liberalizmo kelias į bolševizmą (II)

7 Tiesos.lt siūlo   2017 m. balandžio 26 d. 9:40

„Aidai“ (1948)

Pirmąją straipsnio dalį rasite ČIA.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija

Andrius Švarplys. Kelios Arvydo Šliogerio citatos: bulvė prieš visuotinį techno-biurokratinį-totalitarizmą

10 Tiesos.lt redakcija   2017 m. balandžio 23 d. 11:34

Veidaknygė

Galiu konstatuoti: Arvydo Šliogerio „Bulvės metafizika“ (2010) ir „Kasdienybės metafizika“ (2016) yra unikalus lietuviškojo matymo reiškinys. Aukščiausio rango substancinio Individo autonomija. Panaudojant (akimirkai) šiuolaikinį techno žodyną – pasaulinio lygio filosofija. Tiesiog neįtikėtina, kaip lietuvių kalboje ir kultūroje galėjo atsirasti kažkas panašaus.

Bulvė prieš visuotinį techno-biurokratinį-totalitarizmą. Konkretybė prieš abstrakčius universalius fantomus. Tavo matymas prieš ekspertinius, šamaninius burtažodžius. Individas prieš Anonimines universalijas.

Nejaugi tik bulvė liko iš to, kas gali pasipriešinti porno-Ekranui?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Religija ir filosofija, Intelektualų vaidmuo

Antanas Maceina. Trys europiečio iliuzijos komunizmo akivaizdoje

8 Tiesos.lt redakcija   2017 m. balandžio 1 d. 17:19

Jau 1923 m. N. Berdiajevas įspėjo Europą nelaikyti bolševizmo tiktai „plėšikų gauja“, kurią būtų galima „iš pasaulio pašalinti gerai organizuotos kavalerijos divizijomis“, o regėti jame „gilesnę, baisesnę ir grėsmingesnę apraišką“, negu tik senojo rusiškojo režimo nuvertimas [1]. Tačiau vakarietis žmogus buvo toks išdidus, jog šis įspėjimas nedarė jam jokio įspūdžio. Ano meto Europa patikėjo ne bolševikų ištremtu Berdiajevu, bet bolševikų neregėjusiu José Ortega y Gassetu, ispanų sociologu ir filosofu, kuris 1926 m. bolševizmą pavadino „nuobodžiu visų revoliucijų pamėgdžiojimu“ ir „atbaigta revoliucine banalybe“ [2]. Berdiajevas Rusijos revoliucijoje įžiūrėjo „pasaulio revoliuciją ir krizę, savo reikšme nenusileidžiančią senovės žlugimui“ (p. 93). Tuo tarpu Ortega neteikė jai jokios reikšmės. „Niujorkas ir Maskva neduoda nieko naujo, palyginus su Europa. Jie yra tiktai Europos viešpatavimo pakraščiai, atitrūkę nuo kamieno ir todėl netekę prasmės. Kalbėti apie Niujorką ir Maskvą iš tikro yra net nepatogu“ (p. 90). Ir dar kitoje vietoje: „Aš esu įsitikinęs, kad rusiškai nudažyto komunistinio Credo turinys ir šiandien, ir anksčiau europiečio nedomina, netraukia ir jokios mielesnės jam ateities nerodo“ (p. 123). „Rusijai reikės dar šimtmečių, kol ji galės mėginti reikšti norą viešpatauti“ (p. 91).

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Politika, Religija ir filosofija

Alvydas Jokubaitis: „Kodėl liberalizmo filosofija nėra filosofija?“

12 Tiesos.lt redakcija   2017 m. kovo 21 d. 21:02

Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Alvydo Jukubaičio viešą paskaitą „Kodėl liberalizmo filosofija nėra filosofija?“, skaitytą per pirmąją Filosofijos trupinių savaitę 2016 metų balandį. Paskutinės Trupinių savaitės dienos svarstymai aiškinosi politinės filosofijos ribas ir gvildeno politikos tapatybę.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Religija ir filosofija

Viduklėje pagerbtas mons. Alfonso Svarinsko – „Tiesos žodžio generolo“ – atminimas

3 Tiesos.lt siūlo   2017 m. sausio 31 d. 0:43

Kun. Algirdas Dauknys | Vatikano radijas

Sausio 26 d. – būtent šią dieną mons. Alfonsas Svarinskas buvo trečią kartą suimtas – Viduklės šv. Kryžiaus bažnyčioje buvo aukojamos šv. mišios Monsinjorui pagerbti. Šv. Mišioms vadovavo Kauno metropolitas arkivysk. Lionginas Virbalas. Drauge su juo šv. mišias koncelebravo arkivysk. Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta, Jonas Kauneckas bei trylika aplinkinių parapijų klebonų ir bičiulių.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 3 iš 6 < 1 2 3 4 5 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Povilas Gylys rekomenduoja. Apie zuikius ir valstybę

Istorikas Artūras Svarauskas apie Steigiamojo Seimo šimtmetį

Vytautas Sinica. Ironiška – nemirtinga neteisingai mąstančiųjų persekiojimo dvasia atgimsta sovietmetį tyrinėjančių galvose

Lietuvos Respublikai – 100! Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodis pirmajame Steigiamojo Seimo posėdyje

Vytautas Sinica. „Ne, vaikas nėra kolektyvinė mūsų visų atsakomybė“

Kaip iš Neringos Venckienės namų buvo pagrobta Deimantė Kedytė – dalijamės vaizdo įrašu ir Karolio Venckaus komentarais (video)

Algimantas Rusteika. Pasislėpti nepavyks niekam

Marijos radijas: Ar esama realių priežasčių pilietiniam judėjimui laisvoje šalyje, demokratinėje santvarkoje?

Rasa Čepaitienė. Kito žvilgsnyje

1972-ųjų gegužės 14-oji, Kaunas: Romas Kalanta ir kalantinės

Algimantas Rusteika. Kelios pastabos „vaiko ėmimo“ įrašo paraštėje

Aštuntosioms Garliavos antpuolio metinėms artėjant Neringa Venckienė klausia: Kodėl? Už ką?..

Fatima – pasaulinė Marijos sostinė, arba Popiežiaus Jono Pauliaus II galybės paslaptis

Kardinolas Joseph Ratzinger. Fatimos žinios teologiniai komentarai

Liudvikas Jakimavičius. Politinės stumdynės

Ramūnas Aušrotas. Ar nebus apribota tėvų teisė skųsti institucijų veiksmus?

Liudvikas Jakimavičius. „Amicus est Girnius, set magis amicus veritas“

Valdas Vasiliauskas. Lietuviško parlamentarizmo aukštumos

Nuo bačkos: „Freedom House“ politologas: Lietuva pagal demokratijos reitingą lieka stabilumo sala Vidurio Europoje

Andrius Švarplys. Apie politinę (ne partinę) kovą tarp laisvės ir karantino Amerikoje

Algirdas Endriukaitis. Retorinis klausimas: esame istoriniame kelyje ar dykumoje?

2020-ieji – Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metai

Liudvikas Jakimavičius. Visų atsiprašau, kad negaliu nieko pakeisti

Tomas Čyvas „Iš savo varpinės“: „Prasidėjo rinkiminė ruja“

Ramūnas Aušrotas. Atsitiktinumas? Abejoju

Audrius Bačiulis. Pamenat, kaip kaltinot ministrą Verygą dėl pirkimų?

Liudvikas Jakimavičius. „Reikia lietuviams išmokti mąstyti švediškai“

Tomas Baranauskas. Ar Tapinas padarys skandalą ant visos Lietuvos?

Kas yra geriausias neteisingumo ir privilegijuotos nomenklatūros Lietuvoje simbolis? Vytautas Sinica klausia ir atsako

Nida Vasiliauskaitė. Apie senus lietuviškus posakius ir naujuosius kultūrininkus

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.