Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija

Rabinas J. Sacksas: privalu atsispirti dualizmo gundymams

8 Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 26 d. 15:39

Donatas Puslys | Bernardinai.lt

„Ar žinote, kad rabinui Sacksui buvo skirta Templetono premija?“ – vos tik peržengus slenkstį manęs klausia jo padėjėja Joanne. Ne, nežinojau ir šis apdovanojimas tapo itin maloniu mano viešnagės pas buvusį Didžiosios Britanijos rabiną Jonathaną Sacksą siurprizu.

Templetono premija kasmet skiriama dar gyvam esančiam asmeniui, kuris savo įžvalgomis, atradimais ar praktine veikla yra pabrėžę dvasinę žmogaus gyvenimo dimensiją. Prieš rabiną J. Sacksą šia premija buvo apdovanotos tokios asmenybės kaip motina Teresė, Chiara Lubich, Billy Grahamas, Aleksandras Solženicynas, Michaelas Novakas, Freemanas Dysonas, Charleas Tayloras, Dalai Lama, Desmondas Tutu ar Jeanas Vanier.

Vykau pas rabiną Sacksą nė nenutuokdamas apie apdovanojimą. Vykau paskatintas jo knygų ir tekstų, kuriuose jis labai aiškiai ir giliai kalba apie opiausias mūsų laikmečio problemas – religinį fanatizmą, multikultūrinio projekto klystkelius, visuomenės atomizaciją, atsakomybės etikos nuosmukį, mokslo ir tikėjimo supriešinimą, sekuliarizacijos sukeltas įtampas.

Anot jo, sekuliarizacijos procesas nesugebėjo suteikti žmonėms gairių, susijusių su pamatiniais klausimais apie jų tapatybę. Siūlomos ideologinės alternatyvos dažnai netgi būdavo itin pavojingos ir šiandien, laimė, jau yra diskredituotos. Atsivėrusį vakuumą, rabino pastebėjimu, šiandien neretai užpildo religinis fundamentalizmas, pasireiškiantis neapykantos kitam kurstymu. „Per dažnai religijos istorijoje žmonės žudė gyvybės Dievo vardu, kariavo karus taikos Dievo vardu, neapkentė vienas kito meilės Dievo vardu ir vykdė žiaurumus atjautos Dievo vardu. Kai visa tai vyksta, Dievas prabyla tyliu, kartais vos girdimu balsu, kurį beveik užgožia tie, kurie tariasi kalbantys jo vardu. Tokiu metu jis ištaria: „Ne mano vardu“, – rašo J. Sacksas savo naujausioje knygoje.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija, Žmogaus teisės

Marius Kundrotas. Tikėjimo kritika ir jos ribos

22 Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 17 d. 17:50

Kovo pradžioje iš Rusijos pasigirdo žinia: ateizmas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Stavropolio gyventojui Viktorui Krasnovui iškelta baudžiamoji byla už teiginius, jog Dievo nėra, o Biblija – tik žydiškų pasakų rinkinys. Už tai jam gresia metai kalėjimo. Šis atvejis sulaukė liberalių žmogaus teisių gynėjų dėmesio, bet jis įdomus tiek tikėjimo, tiek demokratijos atžvilgiu.

Netikėjimo laisvė – tai antroji tikėjimo laisvės pusė. Viena be kito sunkiai įmanoma. Netikėjimo uždraudimas ir tikėjimo viršenybės įtvirtinimas įstatymu – vienas žingsnis iki teisinio reglamento, apibrėžiančio, koks konkrečiai tikėjimas pats teisingiausias arba net vienintelis teisingas. Netikinčiųjų padėtis valstybėje – lakmuso popierėlis, rodantis, kas laukia įvairių tikėjimų šalininkų, jeigu jų tikėjimas išeina už to vienintelio tikėjimo ribų. Maža to – įteisinus tikėjimo viršenybę įstatymu dingsta moralinis pagrindas smerkti ateistinius režimus, kur draudžiama arba ribojama religija. Kai tikintieji primeta savo pažiūras įstatymo galia, kodėl ateistai turėtų elgtis kitaip?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Juozas Girnius. Tautinės valstybės

0 Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 17 d. 9:15

Straipsnis buvo skelbtas 1961 metų žurnale „Aidai“

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija

Monika Morkūnaitė. Katalikiškasis fundamentalizmas kaip sielos dorybė

4 Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 17 d. 0:29

Pro Patria

Ne paslaptis, jog daugelis filosofų yra linkę aiškiai apibrėžti svarbiausius savo samprotavimų objektus. Taip daroma ne be reikalo, ir ne tik todėl, kad šito reikalauja tvarkingo ir koncentruoto loginio mąstymo taisyklės. Viešai skleisdamas savo idėjas žmogus sąžiningai įsipareigoja nesileisti į dviprasmybes ir nesuteikti galimybės manipuliacijoms jo vartojamomis sąvokomis. Visa tai ypač aktualu kalbant apie abstrakčias idėjas, kurių daugialypis suvokimas neretai sukelia konfliktą ar nesusikalbėjimą vien dėl to, kad oponuojančios pusės, sąmoningai ar ne, kalba apie visiškai skirtingus dalykus.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Religija ir filosofija, Propagandos ir ideologijos analizė

5 nepatogūs faktai apie kunigų pedofilijos skandalą

42 Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 15 d. 7:50

fsspx.lt

2016 metų Oskarų teikimo ceremonijoje triumfavo filmas „Spotlight“ (Lietuvoje rodomas kaip „Sensacija“), vaizduojantis dienraščio „Boston Globe“ darbą 2002 m. atskleidžiant vaikų seksualinio išnaudojimą Bostono Katalikų Bažnyčioje. Daugelis sutinka, kad apdovanojimą filmas gavo ne dėl meninės vertės (ji, švelniai tariant, gana vidutiniška), bet dėl vaizduojamos temos. Nors filmo kūrėjai teigia besiremiantys tikrais faktais, bet peržiūrėjus filmą aiškiai matyti tam tikras tendencingumas ir priešiška nuostata Katalikų Bažnyčios atžvilgiu. Ji vaizduojama kaip korumpuota, iškrypusi, visagalė įstaiga, su kuria geriau neprasidėti, o „Boston Globe“ žurnalistai ‒ kaip tikras savo srities profesionalumo ir sąžiningumo įsikūnijimas. Deja, po truputį aiškėja, kad filmas ne visai tiksliai atvaizdavo „Boston Globe“ tyrimo istoriją ir pačią situaciją. Filmo gale pateikti skaičiai nepagrįsti, daug scenų apskritai išgalvota.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Istorija, Religija ir filosofija

Religijų istorija ir geografija: 2 000 metų per 90 sekundžių

4 Tiesos.lt redakcija   2016 m. kovo 13 d. 15:34

Siūlome jūsų dėmesiui JAV krikščionių organizacijos „Conservatory of the Arts and Sciences“ parengtą ir portalo „Christian Post“ paskelbtą žemėlapį, kuris parodo, kaip krikščionybė ir islamas skleidėsi laike ir erdvėje nuo pat pradžios iki šių dienų.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija

William Kilpatrick. Ar krikščionys ir musulmonai garbina tą patį Dievą?

45 Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 9 d. 11:41

Bernardinai.lt

Patikėsite ar ne, tačiau iš tiesų egzistuoja religinis judėjimas, vadinamas „krislamu“. Jo pradžia – 1982 m. Nigerijoje kaip pastanga skatinti taiką tarp musulmonų ir krikščionių, suplakant islamo ir krikščionybės elementus. Šio judėjimo šalininkai pabrėžia pastarųjų religijų panašumus ir tiek Koraną, tiek Bibliją laiko šventais tekstais.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija

Marius Kundrotas. Kokią žinią skelbia popiežius Pranciškus?

21 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 20 d. 19:09

Religijų, konfesijų ir denominacijų santykiuose dažnai sutinkami du priešingi kraštutinumai. Pirmasis – atmesti tai, kas tarp jų bendra, paneigti, kad kitoje pusėje taip pat gali būti gėrio. Antrasis – paskelbti, jog tarp skirtingų tikėjimo sampratų ar srovių nėra esminių skirtumų.

Romos katalikų bažnyčia ilgus amžius laikėsi pirmojo kraštutinumo, dabar panašu, jog slenkama link antrojo. Kubos deklaracija, pasirašyta popiežiaus Pranciškaus ir Rusijos patriarcho Kirilo, 24-uoju punktu skelbia: tarp krikščioniškų bendruomenių atmetamas bet koks prozelitizmas, kitaip tariant – atvertinėjimas iš vienos konfesijos į kitą.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija

Letas Palmaitis. Nikėjiškos krikščionybės retrospektyva [3]: Kas yra „über alles“

18 Tiesos.lt redakcija   2016 m. sausio 29 d. 20:06

Tęsinys. Pirmoji dalis – ČIA, antroji – ČIA.

Krikščionybės persekiojimų atnaujinimas ir Kristaus išdavimas

Koks tad yra dabartinė krikščionybės veidas šiandien? – Tai buvusio krikščioniško pasaulio nukrikščionėjimas iki pat dabartinių demokratijų posūkio prie pagoniškos Romos vykdyto krikščionių persekiojimo. Pontifikas Pranciškus 2013 metų gruodyje, homilijoje šv. Mortos Namuose pareiškė, kad „viešas draudimas garbinti D-vą yra priartėjusios pabaigos ženklas“. Ar ne toks pat ženklas yra ir pastorių teisminis persekiojimas su teismo nuosprendžiais iki pat kalėjimo už „nepakantumo“ platinimą, jei tik įrodyta, kad jie viešai citavo gatvėje (bet ne tam skirtame valdžios leistame uždarame aptvare) Biblijos ištraukas apie sodomiją ir teigė jog tai nuodėmė?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Religija ir filosofija, Geroji Naujiena

Popiežius Pranciškus. „Viešpatie, saugok mus nuo sugedimo!“

2 Tiesos.lt siūlo   2016 m. sausio 29 d. 17:16

Vatikano radijas

„Melskimės, kad mūsų silpnumas, dėl kurio nusidedame, nevirstų sugedimu“, – sakė popiežius Pranciškus penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos pirmąjį skaitinį, pasakojantį apie karaliaus Dovydo nuodėmę.

Skaitinyje iš Antrosios Samuelio knygos pasakojama kaip Dovydas pamilo savo kariūno Urijo žmoną Betsabėją ir su ja nusidėjo svetimavimu. Sužinojęs, kad ji nėščia, iš pradžių karalius pabandė įvairiomis gudrybėmis nuslėpti svetimavimą, o galiausiai pasiuntė Uriją į mūšio lauką, kad šis žūtų.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 17 iš 18‹ Pirmas  < 15 16 17 18 > 

Rekomenduojame

Ar šie žmonės negeba sugalvoti jokio naujo argumento?

Dominykas Vanhara. Labai geras pavyzdys, kaip žiniasklaida atlieka ne informavimo, bet nuomonės formavimo funkciją

Vladimiras Laučius. Kaip „idealistai“ atitrūko nuo idėjų, o „realistai“ – nuo realybės

Karas Ukrainoje. Šimtas šešiasdešimtoji (rugpjūčio 2 diena)

Atsinaujinantys šaltiniai, o ne karas Ukrainoje yra pagrindinė Europos energetinės krizės priežastis

Vytautas Radžvilas: Gyvename naujoje geopolitinėje realybėje, todėl Tarpjūrio aljansas – neišvengiama būtinybė

Su Kremliumi siejamas nacių medžiotojas Zuroffas užsipuolė Lietuvą ir kitas šalis dėl „istorijos klastojimo“

Vladimiras Laučius. Rusijos despotijos šaknys

Lenkija turės galingiausias sausumos pajėgas Europoje, karinėms išlaidoms – net 5 proc. nuo BVP

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt devintoji (rugpjūčio 1 diena)

DeSantis įveda naujas taisykles, nukreiptas prieš socialinių kreditų standartus „nubudusiųjų“ korporacijose

Vytautas Radžvilas. „Rusija vis dar buvo suvokiama kaip gerovės šaltinis“ (II)

Eimantas Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija (apie Z. Šličytės puolimą). III dalis

Vytautas Sinica. Vilnius be šeimininko

Vytautas Rubavičius. Ukraina: Didysis Tėvynės karas

Kastytis Braziulis. Visi šie išdavikai yra teisiami

Vytautas Sinica. Rusijos elgesys nuo skerdynių Bučoje nė kiek nepasikeitė, o Vakarai ir mes gerokai atbukome

Priešinkimės vaikų eutanazijai Nyderlanduose, prašo „CitizenGO“

Kastytis Braziulis. Vokietijos „parama“

Vytautas Sinica. Nacionalinis susivienijimas iškėlė programinį tikslą panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt aštuntoji (liepos 31 diena)

Europos Komisija padavė Vengriją į teismą

Ramūnas Aušrotas. Demografinis žmonijos kolapsas

Vytautas Sinica. Valstybės kontrolė apie miškų reikalus

STT kirčiai Vilniaus savivaldybei

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt šeštoji (liepos 29 diena)

Pasaulio ekonomikos forumas kviečia panaikinti privačią transporto priemonių nuosavybę

Vytautas Sinica. Tėvai auklėjami, kaip dorotis su vaiko transseksualumu

Kastytis Braziulis. Senajai Europai, o ir mums reikia atgailauti, patiems pasitraukti arba išsivalyti nuo kolaborantų taip, kaip daro Ukraina

Karas Ukrainoje. Šimtas penkiasdešimt penktoji (liepos 28 diena)

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.