Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

2018 m. vasario 7 dieną Žinių radijo laidoje Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimais surengti du referendumus – dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo, taip pat kelias lengvatas rinkėjams, kad tik šie referendumai įvyktų.

„Europos Sąjunga turi duoti atkirtį separatizmui“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris lapkričio 9 dieną viešėdamas Madride, praneša agentūra „Reuters“, išplatinusi kelias jo citatas.

Lapkričio 3 d. išplatintame atvirame laiške Europos vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui ir Europos Komisijos pirmininkui Jean-Claude Junckeriui šimtas politikų, intelektualų ir Europos Parlamento narių pasmerkė Europos Sąjungos tylą dėl politinės situacijos Katalonijoje, pavadinę ją „nepateisinama“.

„Esame labai susirūpinę dėl ES valdančiųjų institucijų paramos Ispanijos vyriausybei, ypač dėl sistemingo teisinės valstybės principo pažeidimo, ypač per spalio 1-osios referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės“, – teigia laišką pasirašiusieji, taip pat pasmerkę ir Ispanijos vyriausybės veiksmus, „pažeidžiančius pagrindines teises bei laisves, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių konvencija“.

„Lyginti Katalonijos ir Baltijos šalių nepriklausomybes būtų nekorektiška“, – sako Linas Linkevičius.

Matuojant protu galbūt: katalonų niekas netremia ir nepūdo lageriuose. O vertinant širdimi?

Pamenu, kai po pusšimčio metų vergijos grįžom į Europą, Vakarų šviesuoliai sakė besitikintys, kad mes – knygnešių ir tremtinių tauta – tapsime savotiška sumaterialėjusios Europos sąžine, krikščioniška druska – „juk jūs tiek iškentėjote“.

Ar ne keista, kad iš viršaus lipdomoje, sienas ir tautas trinančioje, vieningą europiečių tautą brandinančioje Europoje vis stiprėja išcentrinės jėgos, anot Briuselio, „separatistai“, „ekstremistai“? Tai škotai bėga iš Didžiosios Britanijos, tai anglai – iš Europos Sąjungos, tai katalonai – iš Ispanijos ir t. t.? Kas ne taip šioje sočioje karalystėje?

Veidaknygė

Nieko asmeniško, tik kelios citatos. Mini portretai, taip sakant. Herojės ir princų.

2016 m. gegužės 25 d.

Buvusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovė Dovilė Šakalienė žengia į politiką. Žmogaus teisių gynėja kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kandidatuos į Seimą.

Kaip liberalių pažiūrų D. Šakalienė sutars su itin konservatyviais kolegomis? „Į situaciją žiūriu realistiškai, kiekvienoje partijoje yra pakankamai daug nuomonių įvairovės, yra žmonės, kurie mąsto liberaliau, yrą mąstantys konservatyviau. Šioje partijoje taip pat yra nuomonių įvairovė, žmonės diskutuoja, kartais pasiginčija, bet visi sutaria, kad nori pasiekti realių pokyčių socialinėje, sveikatos apsaugos politikoje, ekonomikoje“, – kalbėjo D. Šakalienė.

Veidaknygė

Ar kiekviena tauta turi teisę į savo valstybę savo istorinėje tėvynėje? Panašu, jog tai labai priklauso nuo to, kas ką remia.

Katalonams renkantis savo kelią mūsuose pasigirdo kalbos: gal už to slypi Rusija. Galima suprasti, kad kiekvienos šalies patriotas pirmiausiai žiūri savos šalies interesų. Ir galima suprasti, kad vengiama pripažinti Lakotos Respubliką Amerikoje ar remti Škotijos Nepriklausomybę nuo Jungtinės Karalystės. Nes mums tikrai verkiant reikia gerų santykių su JAV ir stiprios JK. Bet Ispanija? Viena prorusiškiausių šalių Europos Sąjungoje? Kuo ji mums tokia brangi? Katalonijos rėmimas ničniekuo nekenkia Lietuvai.

Veidaknygė

Katalonijos Nepriklausomybės riaušės ir referendumas: lietuvaičiai puolė rinktis - už kurią pusę sirgti!? O gal neskubėkime ir žiūrėkime, kaip mums patiems bus geriau?

Tarptautinių reikalų mėgėjų iš pikinių liemenių klubo laukia įdomi savaitė. Ar vadovaudamasis neteisėto ir nežinia ar įvykusio referendumo rezultatais Katalonijos parlamentas nubalsuos už atsiskyrimą nuo Ispanijos Karalystės ir tapimą Nepriklausoma Katalunija? Kaip Ispanijos valdžia ir pasaulio galingųjų bendruomenė reaguos į tokį akibrokštą? Klausimų daug ir atsakymus į juos netrukus pamatysime.

Ar taip smurtaujama prieš savo tautą?

Veidaknygė

Jei minutę atsiribotume nuo politinės Katalonijos referendumo pusės, derėtų pastebėti vieną grynai akademinį momentą: visi postmodernistiniai niekalai apie teritorinės (nacionalinės) valstybės pabaigą eina į šiukšlių dėžę.

Lietuvos Konstitucija skelbia:

1 str. Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
2 str. Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.
3 str. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.
4 str. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus.

Taip skelbia Konstitucija, tačiau nė vienas iš šių pagrindinių demokratinę santvarką laiduojančių straipsnių tikrovėje neveikia. 4 straipsnis neveikia, nes nėra būdo, kaip Tautai tiesiogiai reikšti savo suverenią galią – juk surengti referendumą – surinkti 300 000 parašų – praktiškai neįmanoma. Antroji 4 straipsnio dalis taip pat neveikia, nes atstovavimas nėra privalomas – rinkėjai iš savo tariamų atstovų negali pareikalauti atstovavimo, negali blogai atstovaujantį atstovą atšaukti, todėl neturi galimybės per juos vykdyti savo Konstitucijoje skelbiamas galias.