Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Visą savaitgalį isteriškai tylėjusi „Didžioji“ žiniasklaida, nė žodeliu neužsiminusi apie pilietinę akciją Labanoro giriai išsaugoti ir taip visą savaitgalį transliavusi žinią apie savo pakrikimą ir visišką bejėgystę tapti pilietinio dialogo partneriu, pirmadienį suteikė žodį Aidui Pivoriūnui. Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius nusprendė parodyti, kaip „mąstančiam žmogui“ dera priimti „isterikuojančių“ skleidžiamus mitus apie „demonizuojamą ūkininkavimą miškuose“, nors „oficialios tarnybos patvirtino, kad jokių nelegalių dalykų ten neužfiksuota“ (visą jo opusą skaitykite ČIA), ir netrukus sulaukė Andrėjaus Gaidamavičiaus atsako.

Rugsėjo 26 dieną Šiaulių Apygardos teismo kolegija – teisėjai Romualdas Jurgaitis [pirmininkas], Virginija Žindulienė ir Nijolė Matuzevičienė – paskelbė, kad pradedami procese dalyvaujančiųjų baigiamųjų kalbų klausymai. Spalio 16 dieną, 10 val. kiekvienas pageidaujantis gali atvykti į Apygardos teismą ir stebėti posėdį.

Po šeštadienio nuotaika puiki! Tiek daug bendra gera emocija pulsuojančių žmonių vienoje vietoje nemačiau nuo Sąjūdžio laikų. Nežiūrint to, kad Labanore susirinkusieji protestavo prieš beatodairišką miškų kirtimą, nuotaikos čia vyravo pakiliai ir sutelktai pozityvios, ne negatyvios.

Pirmoji dalis – ČIA.

Nuo A. Kubiliaus pasisakymo pereikime prie pranešimų, pretenduojančių į mokslinius.

Filosofė, Vilniaus universiteto senatorė, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė perskaitė pranešimą „Europietiškumas ir nacionalumas: ar tikrai nesuderinami“, kuris yra, kaip pristatė prelegentė,  sutrumpinta intelektualų forume Nidoje perskaityto pranešimo „Ar tikrai europietiškumas trukdo nacionalumui? Europa kaip tarpusavio kolonizacija“ versija.

Veidaknygė

Europiečių rūpinimasis gamtosauga – sveikintinas dalykas, bet jų žalioji politika savo dviveidiškumu, deja, kažkuo primena Lietuvos valdančiuosius – „žaliuosius“. Antai „žalioji“ lietuvių vyriausybė šįmet nusprendė, kad reikia kirsti gerokai daugiau miškų, o dabar kone dvigubai padidino medžiojamų vilkų kvotą („žaliasis“ vilkų masinio naikinimo sezonas prasidės kaip tik rytoj, su kuo mus visus ir sveikinu).

Spalio 20 d. Virbališkių bendruomenės salėje vyks renginys Atmintis išlieka gyva, skirtas Lietuvos šimtmečiui paminėti. Organizatoriai – Virbališkių biblioteka, Laukminiškių kaimo muziejus, Virbališkių kaimo bendruomenės taryba. Įsidėmėtina: ne politinės partijos, ne valstybinės institucijos, o vietos bendruomenė mini Valstybės šimtmetį, mini jos praeitį, iškilias asmenybes, praeityje sukurtą paveldą! Kilnus reiškinys!

Šios dienos programoje „Vre…“, oi, atsiprašau, „Panoramoje“ už visuomenės pinigus išlaikomas „visuomeninis“ transliuoto…, oi, atsiprašau, manipuliuotojas apie visuomenės protestą prieš plynus miško kirtimus saugomose teritorijose mylimai visuomenei nepasakė anei vieno žodžio.

laisvavisuomene.lt

Iniciatyvos „Aš – žmogus, tiesa?“ (angl. I‘m human, right?) organizatoriai Laisvės gynimo aljansas (angl. ADF International) kviečia paminėti šiais metais švenčiamas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos parengimo 70-ąsias metines.

Ar kas nors iš tą naktį stovėjusių ir žuvusių prie Bokšto būtų patikėjęs, kad prabėgs metai ir lietuvių valstybės televizija taps valstybės išvalstybinimo, ištautinimo, globalizmo ir ištirpimo kitoje „federacijoje“ propagandos įrankiu? Kad vėl nebebus laisvos politinių pažiūrų ir nuomonių sklaidos, bus šaipomasi iš valdžiai neįtikėlių, o diskusijos valstybės ateities klausimais virs varžybų, kur aikštelėje švilpia sukčiaujantis teisėjas, parodija?

Įvadėlis

Nesu teologas, bibleistas ar religijotyrininkas, esu paprastas filologas, 1961 m. baigęs Leningrado universitete semitologo specialybę, kurią buvau pasirinkęs, viena, – kad draugas stojo į asiriologiją, antra – kad susipažinęs su Evangelija, susidomėjau Kristaus kalba, o domėjimasis kalbomis buvo kilęs pasimokius „angliškoje mokykloje“, bet paskui ėmus rasti „anglų kalbą“ vokiečių kalboje, pradėtoje įsisavinti pas senelę (– jai ta kalba buvo gimtoji, o aš iš neapykantos sovietijai, ėmiau domėtis savo protėviais, suprantama, tapatinęs vokiškumą su germanofilišku rasizmu). Plius – Leningrado universiteto Orientalistikos fakultetas viliojo dar ir tuo, kad sprendžiant iš draugo pasakojimų, buvo labai nesovietinis (švelniai pasakius).