Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui (VVSK) įregistravo pataisas, pagal kurias informacija apie kandidatus į Seimą, prezidentus, europarlamentarus, savivaldybių tarybas bei merus, t.y. duomenys apie turtą, pajamas, privačius interesus, taip pat informacija apie tai, kas juos iškėlė, būtų skelbiama penkerius metus. Lig šiol šie duomenys VRK puslapyje prieinami neterminuotai. Buvo pagarsinti ir tokio sumanymo oficialioji motyvacija: „asmens teisė būti užmirštam“ ir sugriežtintomis Europos Sąjungos asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

Trijų teisėjų kolegija Stanislovą Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos-Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta (daugiau skaityti ČIA).

Paieškos variklių laikais sąmokslo teorijos paaiškina viską. Valstybių ideologijos ir politinė praktika vadovaujasi „aukštesnio lygmens“, bet taip pat primityviomis sąmokslo teorijomis, tiksliomis detalėmis užmaskuotu melu, priešų įvaizdžiais ir naudinga pusiau tiesa. Valdžios galia ir korporacijų pinigai galutinai sukūrė įtakoms ir pelnams generuoti parankių banalybių monopolį.

Iš 1947-aisiais Petro Cvirkos rašyto romano „Upė negrįžta“:

Visa pažangioji, globalioji NBA pradėjo mekenti kaip prasikaltęs mažas mokinukas. „Aš nežinau. Išsiunčiau laišką Kinijos profesoriui, kad jis man pasakytų, ką turėčiau žinoti. Aš bandau išmokti, kaip ir visi“.

2019 m. spalio 9 d.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba
Inspektorei Gražinai Ramanauskaitei

Su nerimu konstatuojame, kad toliau tęsiasi globalistinių, multikultūrinių pažiūrų propagandos ir istorinės atminties trynimo kampanija, kuria, prisidengiant nuomonių įvairove, akivaizdžiai siekiama paniekinti ir pakeisti visuomenės daugumos pripažįstamas pažiūras, dorovines nuostatas ir vertybes.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

„Kokia būtų pasaulio raida, jeigu Stalinas nebūtų išmestas iš dvasinės seminarijos, o Hitleris būtų įstojęs į meno mokyklą, koks tada būtų mūsų, lietuvių, istorinis likimas?“ – klausia savo skaitytojo, deja, Lietuvoje nedaugelio žinomas Augustinas Idzelis (1942–2018), išeivijos istorikas, teisininkas, geografas.

Bankai didina įkainius, uždaro skyrius ar nustoja aptarnauti klientus su grynaisiais pinigais? Kaip į tai reaguoja patys klientai? Ogi skundžiasi komentaruose bei socialiniuose tinkluose, kaip bus sunku jiems gyventi be „gerojo banko“ rūpesčio, tarsi neįstengtų savo pinigais pasirūpinti ir patys, be didelių bankų „pagalbos“.

„Mano tėvai pykosi, tai mane priėmė globėjai, pas juos patyriau šilumą ir meilę, esu dėkinga už tai, bet labai pasiilgau savo šeimos. ... Tapk laikinu globėju“.

Tokia reklama rodoma per TV. Reklamą ir, reik suprast, pačią politiką remia Europos Sąjunga.

Rusišką patarlę „Против лома нет приема, кроме, как другого лома“, į lietuvių kalbą išversčiau „Prieš laužtuvą tėra būdas – kitas laužtuvas“. Kam prisireikė aptarti tokį necivilizuotą kovos būdą?