Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Birželio 14-ąją minime pirmuosius masinius trėmimus, sukrėtusius Lietuvą 1941 m. birželio 14–18 dienomis. Tačiau Vidmanto Valiušaičio teigimu, trėmimąi vykę iki pat karo pradžios: 1941 m. birželio sukilėliai Naujojoje Vilnioje suspėjo atkabinti 40 vagonų birželio 23-ąją, deja, pirmųjų 8 ar 10 vagonų su Vilniaus LAF štabo nariais, sulaikyti nepavykę – Gorkyje jie buvo nuteisti pagal sovietų Rusijos įstatymus ir tų pačių metų gruodžio 17 d. sušaudyti.

Regime sparčiai kultūriškai ir juridiškai naikinamą vyro ir moters lyčių skirties nuovoką – greit vyriška ir moteriška chromosomos jau bus paskelbtos „politiškai nekorektiškomis“, kaip įvardijimai tėvas ir motina, primenantys „atgyvenusią“ gamtiškąją naujos gyvybės atsiradimo plotmę, kuri pritraukia ir religinį sakramentalumą. „Pažangieji“ mąsto paprastai – ištrynus iš kalbos bei sąmonės tėvą ir motiną, netenka prasmės ir Dievo Įsakymai, „Tėve mūsų“ ir „Sveika, Marija“. Vaikai vis labiau imami suvokti kaip galimį įsivaikinti ar technologiškai – genetiškai bei surogatiškai – pasigaminti malonūs „žaisliukai“. Pažanga ir pažangumas reiškia žmogaus galutinį „išsilaisvinimą“ iš savo gamtiškos lytinės apibrėžties, o sykiu ir nusikratymą atsakomybės, kurią ta apibrėžtis neišvengiamai primeta vyrui ir moteriai susijungiant šeimoje ir pradedant naują gyvybę. Kyla klausimas, kodėl šių laikų pasaulyje taip stengiamasi įvairiais būdais naikinti prigimtinės šeimos ir lytiškumo supratimą, keičiant jį įvairiais kultūrinių lytiškumo konstruktų pavidalais ir juridiškai juos įteisinant?  Į šį paprastą klausimą nėra lengva atsakyti, tad ir mes tik pabandysime pasvarstyti kelias galimas atsakymų plotmes, kurios pratęs ankstesniame straipsnyje LGBT+ – naujasis pažangusis pasaulinis proletariatas? (žr. ČIA)  išsakytas mintis. Tos plotmės susijusios su perdėm dinamišku mūsų gyvenamojo pasaulio ir jo varomosios galios – kapitalizmo sistemos būviu.

Jau senokai pastebėta, kad visais visuomeniniais įvairiausių šalių, ypač Vakarų demokratijos, informavimo kanalais skleidžiama genderizmo ideologija jau tampa valstybine ideologija. Tą ideologiją palaiko ne tik tam tikros visuomenės grupės, kurios skelbiasi kovojančios už įvairiausių keistųjų lytinių tapatumų teises, bet ir valstybinės institucijos, teikdamos jai juridinį apsauginį pagrindą ir įtvirtindamos politines jos plėtros gaires. Kitaip tariant, tai ideologijai pajungdamos vis daugiau visuomenės gyvenimą reguliuojančių funkcijų. Genderizmas neatsirado tuščioje vietoje – jis yra pažangų žmogaus išlaisvinimą iš genetinių bei kitokių gamtos pančių, taip pat iš sustabarėjusius visuomeninius santykius reguliuojančių bei asmeninius tapatumus palaikančių „stereotipų“ teigianti ideologija, sutraukusi įvairių „laisvinimo“ filosofų ir revoliucinių praktikų mintis, perleistas per dekonstrukcinę socialinės inžinerijos ir Edwardo Bernayso propagandos „mašiną“. Genderizmas ideologiškai nutraukia ryšius su gamta, teigdamas žmogaus tapatumą esant paties žmogaus laisva valia galimu susikurti sociokultūrriniu dariniu. Genderizmą, kaip visuminę ideologiją, formavo prancūziškasis laicizmas, rusų bolševikinės revoliucijos idėjos ir porevoliucinės patirties dalykai, Frankfurto mokyklos neomarksistų plėtojamo kultūrinio marksizmo idėjos, prancūziškoji dekontrukcija ir „žmogaus teisių“ doktrina, kurią sugebėta paversti seksualinių mažumų teisių įgyvendinimo ir visuomenių pajungimo toms teisėms praktika. Kaip tik ta praktika ir imta grįsti visumine genderizmo ideologija, kuri vaizduojama kaip pažangiausios filosofinės ir politinės žmonijos minties apraiška. Tokia apraiška visai neseniai buvo didelėje dalyje pasaulio išplitęs „mokslinis marksizmo leninizmo mokymas“. Pastarasis, šių dienų akimis žiūrint, neturėjo jokio ryšio su mokslu, tačiau veiksmingai revoliuciniais ir soclageriniais būdais keitė pasaulį kaip žmonijos ir žmogaus išlaisvinimo ideologija. Lavonų Himalajai liudija to laisvinimo kelią XX amžiuje.

J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Išrinktajam J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai (žiniai)
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai
Žiniasklaidai

2019 m. birželio 7 d.

Nestabdoma LGBT propagandos sklaida suinteresuotieji asmenys pasiskundė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (ŽEIT) dėl Krikščioniškosios kultūros instituto (KKI) interneto tinklalapyje platinamos peticijos. Joje KKI kviečia nepritarti 2019 m. birželį sostinėje vyksiančioms homoseksualų ir transseksualų eitynėmis „Baltic Pride“.

Vakar buvau Vilniuje – ir pakraupino ant kiekvieno stulpo (tiesiogine prasme) išklijuoti vaivorykštiniai gėjų eitynių plakatai. Daugiau, nei mano studijų Vilniuje laikais, aštuntame dešimtmety, panašių „rėkiančių“ ryškiaspalvių plakatų būdavo prieš „spalio šventes“, kurios ištikdavo lapkritį.

Taigi vėl susiduriame su agresyviai „iš viršaus“ ir „iš šalies“ primetinėjama ideologija. Nes pagal visas apklausas ir tyrimus akivaizdu, kad visuomenė genderinio pasaulio suvokimo neremia, yra jam priešiška, arba, palankiausiu atveju, abejinga.

Laisvės partija vadinasi (daugiau apie tai – DELFI.lt „Įsteigta nauja partija, jai vadovaus Armonaitė“). Galima pamanyti, kad Lietuvoje patiria tokių, apie bendrąjį gėrį net neprasitariančių partijų stygių. Praktiškai visos mūsų partijos yra daugiau ar mažiau liberalios, individualistine pasaulėžiūra besivadovaujančios.

Dar kelios kultūros istoriko bei literatūrologo ir politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ pirmininko Dariaus Kuolio atrinktos citatos iš šiomis dienomis išleistos, Lietuvos prezidentės padėjėjos, „skiepų“ pagrindinės herojės Daivos Ulbinaitės parengtos prisiminimų knygos, mažų mažiausiai dviprasmišku pavadinimu: „Nustokim krūpčiot. Prezidentė Dalia Grybauskaitė“ (Vilnius: Tyto alba, 2019).

Daugiau citatų rasite ČIA. Ką ši knyga apie Dalią Grybauskaitę sako apie visą mūsų visuomenę, skaitykite DELFI.lt publikacijoje „Perskaitęs knygą apie Grybauskaitę rado keistų faktų: gal tai atvers mums akis“.

Prancūzijos senatas patvirtino Macrono vyriausybės planą Notre Dame katedros atstatymui.

Žinau, kaip baigsis rinkimai

Lankausi Alytuje su kinu. Klausiu: „Už ką balsuosit?“ „Už konservatorius“, – man atsako. „Kodėl?“, – klausiu. „Nes jie krikščionys“, – man atsako vienas. „Nes Landsbergis mums nepriklausomybę padovanojo“, – atsako kitas.