Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Čia ne juokas. Ką tik per LRT sukosi „socialinė reklama“. Akimis nepatikėjau, net atsisukau – ne, nesapnuoju. Žiūriu ir matau: FNTT gaudo PVM grobstytojus! Ekrane kaip pasiutęs sukasi mokesčių sukėjų karuselės paveiksliukas, Europos kontūrai, o susirūpinęs balsas mums praneša didžiulę, džiugią naujieną: FNTT su tuo kovoja! FNTT – Sąžininga, Skaidru, Saugu! Žodžiu: Miegokite ramiai, brangūs Lietuvos žmonės!

„Kas Skandinavijoje išties skandinaviška?“, klausiama naujojoje valstybinės kompanijos SAS reklamoje. Po keleto vaizdų, neva galimų atsakymų, rėžiama iš peties: „Absoliučiai nieko“. Kad būtų įtikinamiau, šis atsakymas pakartojamas net keletą kartų – kaskart vis kitų personažų lūpomis. Visiems bendra tik emocija, su kuria tas „Nieko“ ištariamas – visiškas abejingumas, atsiribojimas, apatija. Sakytum: vienu skalpelio brūkštelėjimu nukertami visi emociniai saitai, sieję su juos išauginusia žeme, kurios įspūdingam grožiui atskleisti operatoriui pakanka vos kelių mirksnių. „Viskas nusikopijuota: ir demokratija, ir finansai, ir…“, – tvirtinama mokesčių mokėtojų finansuojamos aviacijos milžinės šiomis dienomis pradėtame rodyti naujajame reklaminiame filmuke.

Į Wikipediją buvau įkėlęs informaciją apie Domeikavos Lietuvos kankinių (žr. ČIA) ir Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčių istoriją ir nuorodų, nes buvau ilgametis tų parapijų klebonas. Bet netrukus tai buvo pašalinta. 

Prof. Juozas Augutis, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, kirto konstruktyviai [?]:

2020-ųjų metų vasaris.
Klaipėdos Vydūno gimnazija: rusų kalbos pamoka.
Mokytoja lietuviškai dėsto putiniškąją sovietmečio istorijos versiją visiškai pritardama tam, kaip kuriama Rusijos galia.
Socialiniuose tinkluose paviešinus moksleivių slapta padarytą garso įrašą, pasigirdo aikčiojimai: kaip taip galima 30-taisiais atkurtos Nepriklausomybės metais?
Kada pasirodys analizė, kas buvo padaryta, kad tai tapo įmanoma ar kad tai nebebūtų įmanoma?

Silezijos universitete Katovicuose 12 studentų apkaltino sociologijos profesorę Evą Budzyńską homofobija, antisemitizmu ir su šiuolaikiniu mokslu nesuderinamos informacijos skleidimu už tai, kad profesorė pateikė medžiagą, kurioje šema apibrėžiama kaip vyras ir moteris, tėtis, mama ir vaikas.

Ne vien LRT tapusi valstybės lėšomis finansuojama partokratų viešųjų ryšių kontora. Tokios pat propagandos per kraštus varva ir privačiose, „nepriklausomose“ radijose ir televizijose, tik ten ji dar pigiau kainuoja. Pora „savų“ žmonių – ir protų dulkinimo kanalas tavo!

Danas Nagelė | respublika.lt

Seimo Kultūros komitetas pritarė naujos redakcijos LRT įstatymui. Pasak komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio, jei jam pritars ir visas Seimas, pagrindinė laukianti naujovė – nacionalinį transliuotoją valdys nebe vienas žmogus: sprendimus priiminės ne generalinis direktorius, o taryba, kuri, savo ruožtu, bus kontroliuojama iš išorės. Laukia ir daugiau svarbių naujovių.

DELFI.lt

Nuo pat Nepriklausomybės pradžios stabili, įvairiais balsais įvairiomis progomis (ir be jų) nenuilstamai kartojama tema yra „gilios senos demokratijos“ šalių pavyzdys.

Įvadinės pastabos. Šiuo tekstu niekaip nenoriu įžeisti ar pasmerkti žmonių, kurie segasi neužmirštuoles, nuoširdžiai ir be jokių šalutinių tikslų pagerbdami Sausio 13-osios nakties didvyrius.
Antra, nesutinku su tais, kurie mano, kad „neužmirštuolininkų“ ir „antineužmirštuolininkų“ kivirčas jau neva yra išsisėmęs, pavėlavęs ir beprasmis, tik be reikalo drumsčiantis šventą Sausio 13-osios aukų atminimą. Toliau bandysiu paaiškinti, kodėl.

Taigi. Sausio 13-oji yra ne šventė, o minėjimas, kaip ir nusako pats žodis, skirtas atminti svarbius praeities įvykius, neleisti jų pamiršti. Šalia Kovo 11-osios tai yra pamatinis naujausios Lietuvos valstybės istorijos įvykis. Nors minėjimų Lietuvos atminimo kultūroje ir atmintinų datų sąraše yra ne vienas, pradedant krikščioniškomis Kalėdomis (Išganytojo gimimo fakto atminimas) ar Velykomis (Jo kančios, mirties ir Prisikėlimo fakto atminimas), tačiau kažkodėl tik šiam minėjimui prireikė specialaus atminimo ženklo, kurių kiti istorinių įvykių minėjimai neturi. Taip gauname tam tikrą tautologiją, vedančią prie klausimo, kam ir kodėl atrodė būtina šį atminimo priminimo ženklą įterpti į jau susiformavusią Sausio 13-osios pagerbimo tradiciją, dargi padaryti jį centriniu? Ar jis tikrai buvo neišvengiamas, o jei taip, kokias funkcijas turėjo atlikti ir tebeatlieka?