Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Lietuvos žinios“ | 2009 m. lapkričio 24 d.

Lietuvos valstybėje vis daugėja neatsakytų ir neišspręstų klausimų. Vienas jų – generalinio prokuroro Algimanto Valantino.

Šis klausimas – su daugybe klaustukų. Kodėl generalinis prokuroras negali tesėti Lietuvos valstybei duotos priesaikos: vykdyti įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas ir sąžiningas? Kodėl A.Valantinas niekada iki galo neištirs koncerno EBSW veiklos, „Rubicon“ grupės juodosios buhalterijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties, pedofilijos bylos, teisėjų korupcijos? Norint atsakyti į šiuos klausimus, visų pirma reikia prisiminti, kaip kuklus apylinkės teisėjas tapo generaliniu šalies prokuroru.

Lapkričio 26 d. Seimo narys Povilas Urbšys Generalinei prokuratūrai apskundė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lapkričio 5 d. Seimo narys kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelę visuomeninę reikšmę turinčio įvykio – prezidentės Dalios Grybauskaitės paviešintos informacijos, kad iš kandidatės į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas E. Dambrauskienės buvo reikalaujamo kyšio teigiant, kad šias pareigas reikia išsipirkti.

Algirdo Endriukaičio pranešimas

Tai, kad Seimas antrą kartą nepritarė prezidentės teiktai kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, ir Seime, ir Prezidentūroje buvo sutikta nevienareikšmiškai.

Pati prezidentė, pareiškusi, jog slaptas balsavimas yra „neskaidrus“, iš pradžių buvo nusiteikusi trečią kandidatūrą siūlyti tik po metų – naujos sudėties Seimui, vėliau persigalvojo, bet nurodė sąlygą: Seimas turi pats apriboti savo teisę balsuoti laisvai, t.y. patvirtinti teikiamą kandidatūrą balsuodamas ne slaptai, o atvirai.

Seimo nariai suskubo inicijuoti ir atitinkamas pataisas – konservatorių atstovas Jurgis Razma registravo Seimo statuto pataisų projektą, o socialdemokratas Julius Sabatauskas pasiūlė keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.

Danas Nagelė | vakarozinios.lt

Vakar prezidentūroje sukviesti prezidentei lojalūs teisininkai vieningai tarė, kas turi teisę pasirinkti kandidatą į generalinius prokurorus. Kas? Atspėtumėte neskaitę šios publikacijos?

Rimantas Varnauskas | Alfa.lt

Kai pradedama kalbėti apie nesibaigiančias Generalinės prokuratūros (sistemos apskritai) pertvarkas ir generalinio prokuroro paieškas, kažkodėl prieš akis iškyla dvi fizionomijos. Nuolatinės infantilios nuostabos nušviestas buvusio generalinio prokuroro Dariaus Valio veidas ir nenustojantis viltingai šypsotis, nors Darbo partijos byloje iki begalybės įklimpęs, prokuroras Saulius Verseckas.

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, neseniai atsisakiusi duoti parodymus prokurorams, tyrusiems nesėkmingų prezidentės „skiepų“ istoriją ir siekusiems išsiaiškinti, kas atsakingas už slaptos VSD pažymos išviešinimą, praėjusią savaitę papriekaištavo Seimui, slaptu balsavimu atmetusiam ir antrąją jos teiktą kandidatūrą į generalinius prokurorus, dėl „balsavimo neskaidrumo“.

Pakomentuoti susidariusią situaciją pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė paprašė ir pirmąjį atkurtos valstybės vadovą profesorių Vytautą Landsbergį. Skelbiame jo atsakymą, gautą el. laišku.

Spalio 5-ąją, Tarptautinę mokytojų dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Seimui antrąkart nepatvirtinus jos pasiūlyto generalinio prokuroro kandidatūros ji savo konstitucinę pareigą – pasiūlyti Seimui svarstyti ir patvirtinti generalinio prokuroro kandidatūrą – atliks, tik jeigu ... Seimas pats nuspręs balsuoti viešai – mat slaptas balsavimas „rodo balsavimo neskaidrumą“.

Ką apie tokią prezidentės „skaidrumo pamoką“ mano patys Seimo nariai?

Šįkart pilietinis portalas Tiesos.lt pakalbino parlamentarą Povilą Urbšį.

Tomas Dapkus | Alfa.lt

Prokurorų profesinės sąjungos laikinasis pirmininkas Julius Rėksnys, komentuodamas laikinai generalinio prokuroro pareigas einančio Dariaus Raulušaičio pareiškimą, kad jis tėra „kareivis“, vykdantis prezidentės Dalios Grybauskaitės valią, sako, kad generalinis prokuroras „neturėtų būti nei prezidentės, nei Seimo, o Lietuvos kareiviu“. Profesinės sąjungos vadovas interviu LNK „Žinioms su Alfa.lt“ siūlo D. Raulušaičiui jau dabar trauktis iš pareigų, nes kartu su buvusiu generaliniu prokuroru Dariumi Valiu yra atsakingas už neskaidrius paskyrimus, o prezidentę ragina laikinai prokuratūrai vadovauti skirti bet kurį kitą aukštą Generalinės prokuratūros prokurorą. Prokurorų profesinės sąjungos laikinasis pirmininkas primena, kad prezidentė D. Grybauskaitė jau buvo pasirinkusi tokį sprendimą, kai iš pareigų pasitraukė tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, o laikinai prokuratūrai vadovauti pavesta Generalinės prokuratūros skyriaus vyriausiajam prokurorui Raimondui Petrauskui, o ne tuomečiams generalinio prokuroro pavaduotfojams Vytautui Barkauskui ir Gintarui Jasaičiui. Netrukus pastarieji buvo atleisti ir R. Petrauskas laikinai vadovavo be pavaduotojų tol, kol prezidentė vykdė kandidato paieškas. Alfa.lt skaitytojams siūlome platesnį interviu su Prokurorų profesinės sąjungos vadovu. Pašnekovą kalbino Tomas Dapkus.

Parlamentarai antradienį slaptu balsavimu nepritarė ir antrajai prezidentės pasiūlytai kandidatūrai į generalinius prokurorus: už Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės kandidatūrą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 49, dar 19 susilaikė.

Birželio 16 d. panašiomis aplinkybėmis Seimas atmetė Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į generalinius prokurorus: už šį kandidatą balsavo 46 Seimo nariai, 50 buvo prieš, 19 parlamentarų susilaikė.

Laikinai Generalinei prokuratūrai nuo birželio vidurio, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija, vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.