Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Ar dar kas mini metų pradžioje valdžios sumanytą, o DELFI ir LRT surengtą šou-pompą – „TRIS IDĖJAS LIETUVAI“?

Apie nematomos, tačiau visur esančios „Kremliaus rankos“ veikimą nuolatos prabildavo lietuviškieji konservatoriai, kai tik visuomenė subruzdavo dėl kokių nors skriaudų ar nuoskaudų. Esą visokia visuomenės saviraiška bei savivaldos apraiškos menkina lietuviškosios valdžios įvaizdį, tad jau savaime tarnauja Rusijos interesams. Ypač aršiai buvo puolami žmonės, išdrįsę rinkti parašus referendumui, kad mūsų gimtinės žemė nebūtų paversta prekiniais sklypais. Konservatorių partijos didžiūnams mojuoti „kremlinė“ retorika tapo tarsi savaime suprantamu dalyku, rodančių jų kilmės „grynumą“. Todėl daugeliui buvo netikėta išgirsti tokią retoriką iš premjero Sauliaus Skvernelio lūpų, kuris jau turėjo senokai apsiprasti ir susitaikyti su konservatorių mestais kaltinimais jų partijos lyderiui Ramūnui Karbauskiui ir daliai valstiečių bei socdemų dėl verslo ryšių „kremliškumo“. Nejau nutarta iš konservatorių perimti šitą retorikos vėzdą? O jei taip, tai kas verčia?

Šiandien po 13 val. Latvijos Saeimoje buvo priimta rezoliucija nepritarianti Latvijos dalyvavimui sudarant Globalios migracijos paktą (Global Compact for Migration, toliau – Paktas). Paktui pritarė ir prieš rezoliuciją balsavo prokremlinei Santarvės partijai atstovaujantys parlamentarai ir liberalai. 

Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo dauguma, priešingai nei latviai, gruodžio 4 d. priėmė rezoliuciją, pritariančią Lietuvos dalyvavimui sudarant Paktą.

Nors prezidento rinkimai dar „už kalnų“, nepaskelbti net visi svarbiausi kandidatai, –  jau buvo paskirstyti lyderių ir autsaiderių vaidmenys, nubraižytos viešųjų ryšių svarbiausios kryptys ir kulminacijos, išsidalinti pinigai ir net pareigos. Ir še tau – toks premjero akibrokštas. Svarbiausia – nepasitaręs, neįspėjęs.

Be komentarų

Šiandien, lapkričio 21 d. filosofas Arvydas Juozaitis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje drauge Sąjūdžio laikų bendražygiu Gintaru Songaila įregistravo kreipimąsi, kuriame reikalaujama atšaukti š.m. liepos 1 d. įsigaliojusią „vaikų paėmimo“ iš šeimų tvarką.

Pasak kreipimosi autorių, naujoji Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija buvo priimta, nepaisant pagrįstos kritikos, kad smurto apibrėžimas joje yra pernelyg platus, o Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai suteiktos išskirtinės teisės, kurios sudarė sąlygas piktnaudžiauti. Žinia, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. priimta naujoji įstatymo redakcija (Nr. XIII-643, toliau – Įstatymas), pradėjus ją taikyti sukėlė milžinišką visuomenės pasipiktinimą.

Šiandien, lapkričio 22 d., Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis, reaguodamas į Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnybos paskelbtą žinią, kad Prezidentė remia JTO pakto dėl migracijos pasirašymą, išplatino viešą pareiškimą, kuriame paneigė Prezidentės išsakytus teiginius, esą, paktas nesukuria jokių naujų teisinių įsipareigojimų ir pasekmių, o migracijos politika, esą, liktų suverenia valstybių kompetencija.

Lapkričio 18–19 dienomis kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus, Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis su gausia bendražygių palyda dalyvavo Rygoje vykusiuose Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio šventiniuose renginiuose. Prieš šimtą metų, lapkričio 17 d., buvo įkurta Latvijos tautos taryba, kuri jau lapkričio 18-ąją paskelbė šalies nepriklausomybę. Latvių tautai, kaip ir lietuviams, 1919 m. teko ginti savo laisvę bei atremti aršų bolševikų ir bermontininkų puolimą.

Vaje vaje, koks epochinis įvykis – Ingridutė įveikė Vygauduką! Ir kokia buvo baisi, įnirtinga politinių titanų kova, kokios per naktis sargybos su tomahaukais prie urnų, nulėmę, kuris pasirašinės nieko nelemiančius popieriukus simuliakrinėje valstybėje ateinantį penkmetį!

Eiliniam žmogui svarbu ne tiek, kiek padidėjo ar sumažėjo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kiek pasikeitęs BVP padarė įtaką jo gyvenimui: kiek pakilo darbo užmokestis, pensijos, socialinės išmokos, sumažėjo išlaidos būstui, sveikatos apsaugai ir t.t. Dirbančiajam versle ypač svarbu, kiek sukurtos pridėtinės vertės darbdavys atseikėjo jam darbo užmokesčio ir įmokų socialiniams fondams forma, o valstybės lėšomis išlaikomiems žmonėms – kiek padidėjo biudžeto, Sodros, Sveikatos draudimo ir kitos valstybės pajamos, nuo kurių priklauso ir jo materialinė būklė.