Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Valdas Bartasevičius | lrytas.lt

Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimai iš kandidatės į generalinio prokuroro postą Editos Dambrauskienės reikalauto kyšio. Ar tai pareiškusią šalies vadovę drįs apklausti jos paskirto naujojo generalinio prokuroro Evaldo Pašilio pavaldiniai?

2016 m. sausio 4 dieną prezidentė D.Grybauskaitė teigė: „Manyčiau, kad galėtų būti įsteigta institucija, kaip pavyzdžiui vaikų teisės apsaugos inspekcija, kuri galėtų ir padėti savivaldai ir teikti metodologinę pagalbą, bet tuo pačiu ir kontroliuoti“.

2016 m. sausio 7 dieną prezidentė sakė: „Ar aš pasakiau naujos institucijos žodį? Aš pasakiau naujos funkcijos, inspekcinės ir šitą funkciją gali perimti bet kuri institucija, kuri jau dabar yra sukurta“.

Melagystė akivaizdi. Kaip jūs manote, dėl kokių priežasčių prezidentė meluoja?

„Lietuvos žinios“ | 2009 m. lapkričio 24 d.

Lietuvos valstybėje vis daugėja neatsakytų ir neišspręstų klausimų. Vienas jų – generalinio prokuroro Algimanto Valantino.

Šis klausimas – su daugybe klaustukų. Kodėl generalinis prokuroras negali tesėti Lietuvos valstybei duotos priesaikos: vykdyti įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas ir sąžiningas? Kodėl A.Valantinas niekada iki galo neištirs koncerno EBSW veiklos, „Rubicon“ grupės juodosios buhalterijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) karininko Vytauto Pociūno žūties, pedofilijos bylos, teisėjų korupcijos? Norint atsakyti į šiuos klausimus, visų pirma reikia prisiminti, kaip kuklus apylinkės teisėjas tapo generaliniu šalies prokuroru.

Lapkričio 26 d. Seimo narys Povilas Urbšys Generalinei prokuratūrai apskundė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lapkričio 5 d. Seimo narys kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl didelę visuomeninę reikšmę turinčio įvykio – prezidentės Dalios Grybauskaitės paviešintos informacijos, kad iš kandidatės į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas E. Dambrauskienės buvo reikalaujamo kyšio teigiant, kad šias pareigas reikia išsipirkti.

Tai, kad Seimas antrą kartą nepritarė prezidentės teiktai kandidatūrai į generalinio prokuroro postą, ir Seime, ir Prezidentūroje buvo sutikta nevienareikšmiškai.

Pati prezidentė, pareiškusi, jog slaptas balsavimas yra „neskaidrus“, iš pradžių buvo nusiteikusi trečią kandidatūrą siūlyti tik po metų – naujos sudėties Seimui, vėliau persigalvojo, bet nurodė sąlygą: Seimas turi pats apriboti savo teisę balsuoti laisvai, t.y. patvirtinti teikiamą kandidatūrą balsuodamas ne slaptai, o atvirai.

Seimo nariai suskubo inicijuoti ir atitinkamas pataisas – konservatorių atstovas Jurgis Razma registravo Seimo statuto pataisų projektą, o socialdemokratas Julius Sabatauskas pasiūlė keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.

Danas Nagelė | vakarozinios.lt

Vakar prezidentūroje sukviesti prezidentei lojalūs teisininkai vieningai tarė, kas turi teisę pasirinkti kandidatą į generalinius prokurorus. Kas? Atspėtumėte neskaitę šios publikacijos?

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, neseniai atsisakiusi duoti parodymus prokurorams, tyrusiems nesėkmingų prezidentės „skiepų“ istoriją ir siekusiems išsiaiškinti, kas atsakingas už slaptos VSD pažymos išviešinimą, praėjusią savaitę papriekaištavo Seimui, slaptu balsavimu atmetusiam ir antrąją jos teiktą kandidatūrą į generalinius prokurorus, dėl „balsavimo neskaidrumo“.

Pakomentuoti susidariusią situaciją pilietinio portalo Tiesos.lt redaktorė Ramutė Bingelienė paprašė ir pirmąjį atkurtos valstybės vadovą profesorių Vytautą Landsbergį. Skelbiame jo atsakymą, gautą el. laišku.

Spalio 5-ąją, Tarptautinę mokytojų dieną, prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Seimui antrąkart nepatvirtinus jos pasiūlyto generalinio prokuroro kandidatūros ji savo konstitucinę pareigą – pasiūlyti Seimui svarstyti ir patvirtinti generalinio prokuroro kandidatūrą – atliks, tik jeigu ... Seimas pats nuspręs balsuoti viešai – mat slaptas balsavimas „rodo balsavimo neskaidrumą“.

Ką apie tokią prezidentės „skaidrumo pamoką“ mano patys Seimo nariai?

Šįkart pilietinis portalas Tiesos.lt pakalbino parlamentarą Povilą Urbšį.

Jaunius Pocius | „Respublika“

Sovietiniais laikais, kai gyvenome nuo pasaulio atskirti geležine uždanga, Vakarai mums atrodė kaip rojus. Tačiau prieš ketvirtį amžiaus net ir griuvus tai aklinai sienai mes, regis, niekaip negalime atsikratyti sovietinio spaudo – keliaklupsčiavimas prieš Vakarus tęsiasi. Atrodo, jog viskas, kas ateina iš „ten“, yra tobula ir mums sunkiai pasiekiama. Taip mes save menkiname ir nepelnytai nuvertiname. Bet skaudžiausia, kad prie to, deja, prisideda ir mūsų aukščiausioji valdžia. Kodėl taip atsitinka ir kur šitai veda, „Respublika“ kalbasi su parlamentaru Povilu Urbšiu.

Parlamentarai antradienį slaptu balsavimu nepritarė ir antrajai prezidentės pasiūlytai kandidatūrai į generalinius prokurorus: už Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės kandidatūrą balsavo 50 Seimo narių, prieš – 49, dar 19 susilaikė.

Birželio 16 d. panašiomis aplinkybėmis Seimas atmetė Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūrą į generalinius prokurorus: už šį kandidatą balsavo 46 Seimo nariai, 50 buvo prieš, 19 parlamentarų susilaikė.

Laikinai Generalinei prokuratūrai nuo birželio vidurio, kai baigėsi Dariaus Valio kadencija, vadovauja generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.