Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Sutinku, Prezidentės metinis pranešimas primena diagnozę. Šiemet kaip niekad itin daug dėmesio skirta politinės sistemos avarinės būklės analizei. Kai prezidentė ištarė „pilietinis pasipriešinimas yra rimtas atsakas į neskaidrią politiką“, vos neatsilošiau – jau veržėsi atodūsis: „Pagaliau“.

Deja, vos ištarusi: „partinės sistemos krizė gilėja“, Jos Ekscelencija susizgribo ir patikino: „kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinės valstybės vystymosi pagrindas“. Ir kad suteiktų partijoms „nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui“, kaip ir dera vyriausiam vadui, čia pat įsakmiai sukomandavo: „šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir į partijas“.

Jei 1917 metų Rusijoje, 1930 metų Vokietijoje arba Rusijoje po 2000-ųjų būtų buvusi Dalia Grybauskaitė, šios valstybės būtų turėjusios nuosaikesnę alternatyvą tam, kas jose nutiko. O pagrindinis panašumas su įsigalėjusiais režimais jose – vidaus priešų paieška, virtusi oficialia ideologija ir spec. tarnybų pagrindine užduotimi.

Kviečiame prisiminti prieš dešimt metų rašytą, deja, vis dar aktualų komentarą apie būtinumą demokratinti valstybės gyvenimą ir specialiųjų tarnybų įstaigas, autoriaus skelbtą ir straipsnių bei komentarų rinkinyje „Lietuva: korupcinė demokratija“ (2010).

Politologo K. Girniaus paviešintas „bendravimas“ su Valstybės saugumo departamento pareigūnais išsirutuliojo į nemenką skandalą – žiniasklaidoje kilo VSD veiklos svarstymų banga, visuomeninė televizija net suruošė politologui atkirtį, VSD vadovas P. Malakauskas aiškinosi Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kurio pirmininkas A. Anušauskas žiniasklaidos atstovams išdėstė ir savo samprotavimus, parėmęs juos vėlesne publikacija „Slapta neslapta“ internetiniame dienraštyje bernardinai.lt. Kreiptasi net į Lietuvos prezidentą V. Adamkų – prašyta patvirtinti ar paneigti gandus, esą klausomasi žurnalistų pokalbių, o jų išklotinės gabenamos į prezidentūrą.

#BackintheUSSR #1937

Kreipiuosi į tuos, kuriuos vis dar gerbiu… Stabdykime kgbistinio mentaliteto pagimdytą VSD siautėjimą.

Visa šita nesibaigianti pletkų drama, kuriai diriguoja VSD ir, galbūt, prezidentūra yra apgailėtinas politikos nebuvimo Lietuvoje rezultatas…

Kai neturi smegenų suformuluoti jokios originalesnės idėjos, o PR berniukų ir mergaičių šūkiai apie algą, kuri bus padidinta tiek, kiek per metus išleidi pietums (taip tikrai toks šūkis buvo tarp LLS „minčių“) formuoja „politinę“ dienotvarkę, tai belieka verkti Delfi TV, kaip šiandien (gegužės 18-ąją – red. past.) darė Remigijus Šimašius ir Aušrinė Armonaitė.

Paskelbus „tulpės“ susirašinėjimą su E. Masiuliu ir pradėjus svilti D. Grybauskaitės padams, prezidentūra neužtruko su atsakomuoju smūgiu. Ugnis buvo užgesinta stipresne ugnimi, skandalas – dar didesniu skandalu. Sykiu prezidentei keblumų sukėlęs rubuilis „Skalikas“ buvo su kitais jos priešais įkištas į maišą ir užrištas. Sudie, Tomai!

Gegužės 7-ąją, kai gimnazistai ir akademikai šventė spaudos atgavimo dieną Vileišių rūmų kieme ir skaitė Maironio „Jaunąją Lietuvą“, prezidentė Dalia įvedė krašte tiesioginį valdymą VSD pažymomis – Romualdo Vaišnoro, Lino Jurgelaičio ir kitų vaikinų kuriamais tekstais.

Labai generalinės prokuratūros labai teisingi ir teisūs prokurorai, kurie nesiklauso net Dievo, o klauso tik įstatymo, sako, kad privatūs pilietės D.Grybauskaitės pokalbiai dėl poveikio negali būti ikiteisminio tyrimo objektas.

Labai generalinės prokuratūros labai teisingi ir teisūs prokurorai, kurie nesiklauso net Dievo, o klauso tik įstatymo, sako, kad privatūs piliečių R.Pakso, G.Vainausko ir kitų mirtingųjų pokalbiai dėl poveikio gali būti ir yra ikiteisminio tyrimo objektas ir bylos tik keliauja į teismą, tik keliauja.

Pastaruoju metu paūmėjo Europos Sąjungos dezintegracijos procesai. Europos Komisija susiduria su neregėto masto problemomis ieškodama konsensuso tarp Europos Sąjungos šalių narių svarstant plastikinės taros bei balionų laikiklių-lazdelių uždraudimo klausimą. Kaip šiomis dienomis pasisakė Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker, planuojamo septynmečio Europos Sąjungos biudžeto paskirstymas priklausys nuo to, kokiu mastu šalys narės pripažins Europos Komisijos išpažįstamas vertybes.

Vadinamasis Grybauskaitės–Masiulio skandalas (toliau „laiškų skandalas“) turi vieną – žodžio laisvės – dimensiją, kurią būtina suvokti labai giliai ir visapusiškai išnagrinėti.

Tai, ką savo laiške apie žurnalistą Tomą Dapkų kalba Prezidentė, yra vienas tragiškiausių Lietuvos tikrovės pavidalų. Trumpoje žinutėje aukščiausią postą šalyje užimanti persona pamina demokratijos pamatą – laisvą viešų klausimų svarstymą –  ir taip parodo, jog arba apskritai nesupranta, koks gėris yra demokratija, arba veidmainiškai viena kalba viešai, o kita mąsto ir daro „privačiai“.

„Lietuvos ryto“ paviešinti Dalios Grybauskaitės ir buvusio Seimo nario Liberalų Sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio susirašinėjimai netikėtai atskleidė prezidentės vaidmenį Lietuvą sudrebinusioje politinės korupcijos byloje. Tie susirašinėjimai atidengė ir mechanizmą, kaip prezidentė, nors ir netiesiogiai pasirūpino, kad… toji garsioji dėžutė su daugiau nei 100 tūkst. eurų suma atsirastų E. Masiulio bagažinėje…