Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Pro Patria

Senovės graikai, inicijavę filosofijos kaip metafizinio mąstymo tradiciją, ilgainiui tapusią stipria Vakarų kultūros, mokslo, meno, religijos ir politikos atrama, etiką suvokė kaip politikos pagrindą. Nepaisant visų tiek teorinių, tiek praktinių pervartų politinėje tikrovėje, dorybių minėjimas ją apmąstant dar ir šiandien atrodo savaime suprantamas. Viena svarbiausių dorybių jiems, o Aristoteliui – apskritai etikos teorijos pagrindas, buvo σωφροσύνη (sōphrosynē), lietuviškai verčiama kaip „saikas, nuosaikumas, santūrumas“.

Pro Patria

Ne pirmus metus stebint žiniasklaidą ir didžiausius skandalus atrodo, kad Lietuva neturi problemų. Jų nėra, nes didžiausios Lietuvos problemos, labiausiai prikaustančios visuomenės dėmesį, yra politikų kelionės, mylimieji, pirkiniai ir turtas. Visa tai neretai sutaurinama ir įprasminama buitinio pobūdžio istorijoms suteikus tikrą ar tariamą korupcinį atspalvį. Esą kažkas nedeklaruota, supainiota, neteisėta. Vienu ar kitu atveju taip ir būna. Etikos komisija tada skiria įspėjimą ir paprašo politikus patikslinti deklaraciją. Prasižengimai tad tėra tokio lygio – verti tik įspėjimo. Tačiau skandalai iš jų – nacionaliniai.

Artėjant Vasario 16-ajai – Valstybės atkūrimo dienai, Lietuvą sveikina naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentas Donaldas J. Trumpas.

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei atsiųstame laiške su 99-uoju Lietuvos nepriklausomybės jubiliejumi sveikinami ir visi mūsų šalies žmonės.

Teisingumas yra valstybės pamatas. Teisingumą vykdo tik teismai (109 Konstitucijos straipsnis). Čia turima galvoje demokratiškai suformuoti teismai. Tokiuose teismuose be teisėjų profesionalų dalyvauja ir visuomenės atstovai: prisiekusieji, tarėjai. Visuomenės atstovai iš teismų šalinami tik totalitarinėse valstybėse. 

Kitas svarbus faktorius vykdant teisingumą – įstatymai, kuriais vadovaujasi teismai. Teigiama, kad prasti įstatymai – žiauriausia tironijos forma (Edmund Burke, 1729–1797). Čia vėl yra savos taisyklės, kurių nesilaikant galima sukurti jau minėtų „prastų“, korumpuotų įstatymų. Norint to išvengti priimant įstatymus būtina nepriklausoma institucija jų patikrai.

Be viso šito, turi būti ir nepriklausoma institucija kontroliuojanti, kaip įstatymai vykdomi. Paprastai patikrą vykdanti institucija kontroliuoja ir įstatymų vykdymą. Lietuvoje šias funkcijas iki 1994 m. vykdė nepriklausoma generalinė prokuratūra. Estijoje šią funkciją nuo pat nepriklausomybės atstatymo iki dabar vykdo nepriklausoma Teisingumo kanclerio institucija.

Demokratinėje valstybėje piliečiai turi teisę ginti savo teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme arba šiam teismui atstovaujančioje institucijoje…

Laisvos visuomenės institutas

Ketvirtadienį Seime buvo įregistruotas rugsėjį priimto, bet dar neįsigaliojusio Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektas (ČIA). Jame numatyti du esminiai pataisymai: sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas; vaiko, kuris gimė panaudojant donorines lytines ląsteles, teisė sužinoti savo biologinio tėvo/mamos asmens tapatybę, kai vaikas sulaukia pilnametystės.

Alkas.lt

Vilniaus savivaldybės taryboje svarstomas Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimas – tik detalė kur kas platesnio ir gilesnio proceso kontekste. Lietuvos savanoris, pirmasis iškėlęs Trispalvę Lietuvos širdyje – Gedimino pilies bokšte, vėliau – politikas ir diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybę atkurti siekusio Lietuvių aktyvistų fronto iniciatorius – nei pirmas, nei paskutinis taikinys Lietuvos dekonstruktorių darbotvarkėje.

Aurimas Perednis | „Žinių radijas“

Naujosios Vyriausybės formavimas eina į pabaigą ir artimiausiu metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl jos sudėties patvirtinimo priims sprendimą, sako šalies vadovės patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė.

Vyriausybės programa privalės būti pateikta kitą savaitę, sako Ministrų kabinetą formuoti baigęs paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis.

„Kitą savaitę jau privalo būti, nes terminai nustatyti įstatyme“, – žurnalistams į klausimą, kada bus teikiama naujosios Vyriausybės programa, antradienį Seime atsakė S. Skvernelis.

Laidoje dalyvauja Seimo narė Aušra Maldeikienė, MRU dėstytojas Virgis Valentinavičius, Seimo narys, liberalas Eugenijus Gentvilas, ambasadorius, signataras Vytautas Plečkaitis.

Tai su humoro doze pasakytas ir labai talpus, kondensuotas posakis, atspindintis bent dalies analitikų, žurnalistų, politikų ir apskritai kritiškai mąstančių JAV ir pasaulio piliečių požiūrį.

Tas Amerikos šmaikštuolis, gal net kiaušingalvis, pirmąja savo posakio dalimi norėjo pasakyti tai, kad jo šalies diduomenė, isteblišmentas, tikėtina, lengvai nesitaikstys su „išsišokėliu“, „marginalu“ Donaldu, jų ratui nepriklausančiu prezidentu ir provokuos vidinį politinį konfliktą – JAV galingieji prieš „nesavą“ prezidentą.

Kita aštrialiežuvio posakio, pareiškimo dalis yra aliuzija į tai, kad buvusios valstybės sekretorės H.Klinton retorika tarptautinės politikos klausimais buvo karinga ir kad jai užėmus aukščiausią politinį postą ta retorika galėjo virsti rimtais pasaulinio lygio konfliktais. Gal net trečiuoju pasauliniu karu.

Lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su kandidate į generalinio prokuroro pavaduotojus Margarita Šniutyte-Daugėliene, kad aptartų, kaip efektyvinti prokuratūros veiklą ir užtikrinti ikiteisminių tyrimų kokybę, gerinti prokurorų kvalifikaciją ir ginti viešąjį interesą.

Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikiama kandidatė prokuratūros sistemoje dirba nuo 1999 metų, daugiau nei 14 metų ji ėjo vadovaujamas pareigas. Pastaruoju metu ji vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriui, nuo 2002 iki 2012 m. dirbo Klaipėdos apygardos prokuratūros Valdymo kontrolės ir analizės skyriaus vyriausiąja prokurore.

Edita Siavris | vakarozinios.lt

Lapkričio 16-ąją minėjome Tarptautinę tolerancijos dieną. Apie tai, kiek likę tikrosios tolerancijos ir ar ji netampa manipuliacijos įrankiu, kalbėjomės su Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininku Vytautu Budniku.

Mūsų šalyje yra judėjimų, kurių skleidžiamos vertybės yra lietuvybė, Tautos išlikimas, tačiau neretai tokie judėjimai vertinami kone kaip šalies priešai. Kaip tokią situaciją vertinti tolerancijos požiūriu?

Pirmiausia mes turėtume sau atsakyti, ką reiškia „toleruoti“. Ar toleruoti kokį nors skirtumą ar blogį? Jeigu kalbėtume apie tam tikrų įsitikinimų skirtumus, žinoma, kitokį gali toleruoti. Tačiau jeigu žmogus skleidžia blogį, ką reiškia tada jį toleruoti? Neprivalau tokio žmogaus toleruoti. Visuomenė turi apsibrėžti savo vertybių sistemą, paskui kalbėti, ką tose vertybėse galime toleruoti, o ko negalime. Nacionalumas, tautiškumas yra vertybė. Ir kaip gali netoleruoti žmonių, kurie tas vertybes gina?