Nesuprantantiems, kokio stiprumo yra migrantų sukelta audra, vertėtų išsamiau pasigilinti į situaciją ir atsakingiau pravėrinėti burnas, kad mes pajėgūs ir užgriuvusias nacionalinio saugumo problemas įveikti, ir visais atvykėliais pasirūpinti, kad – gink Dieve – niekas nelegalių sienos kirtėjų atžvilgiu kritiškesnio žodžio nepasakytų ir neužsiimtų jokiais atgrasymais, nes kaip gi taip galima, juk negražiai atrodysime; būtų šaunu, kad mosuodami žmogaus teisių korta jūs bent kiek susimąstytumėte apie pasekmes savo valstybei ir jos piliečiams, apie pastarųjų teises, poreikius ir saugumą. Pavojingas ne tik karingas radikalumas, apie kurį rašiau praėjusią savaitę, bet ir perdėtas minkštumas, kuriam šiuo atveju labai tiktų posakis apie palinkusį karklą ir ožkas arba patarlė, kas atsitinka esant pernelyg saldžiam.
Pirmiausiai norisi išsklaidyti keletą mitų, kurie plačiai eskaluojami. Užsieniečių registracijos centro skelbiami duomenys, jog vieno migranto išlaikymas parai kainuoja 30 eurų yra tiek arti tiesos, kiek politikų pažadai skiriasi nuo realių darbų. Vien tik maistas kiekvienam sudaro apie 14 eurų, plius dar nemokamos medicininės, advokatų, vertėjų paslaugos, plius dar papildomi 56 specialistai, kuriuos nuspręsta įdarbinti Migracijos departamente sprendžiant nelegalių sienos kirtėjų reikalus (čia tik pradžia – reikės dvigubai ar trigubai didesnio skaičiaus naujų darbuotojų, ir ne tik šiame departamente), plius priemokos pareigūnams už viršvalandžius; plius apgyvendinimas, stovyklų įrengimas, baldai, prausyklos, kanalizacijos ir kitų inžinerinių tinklų įvedimas – paminėjau tik dalį Lietuvą užgriuvusios milžiniškos finansinės naštos, kuri artimiausiu metu tik pūsis.
