Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jūsų dėmesiui – dar viena „Iš savo varpinės“ laida, kurią laidos vedėjas Vitalijus Balkus ir buvęs JAV diplomatas Algis Avižienis skiria Graikijai, tiksliau – „Graikijos krizei“.

Visi kalba apie sistemines reformas, tačiau reikalui esant jų tiesiog nebūtų kam vykdyti. O iš pačios sistemos vidaus kils beveik vien tik teisingi, populiarūs, bet dažniausiai mažai realūs norai žaibiškai pasididinti algas ir patvarkyti antraeilius aprūpinimo reikalus, resursus atimant iš kitų .

Europarlamento rinkimai atėjo, praėjo ir nutilo išsigandusių valdžios politologų dainos. Nauji senieji, bet visada alkani deputatai išskrido į šiltus kraštus naujos saulės parvežti. Europos problemos baigėsi?

Kas labiausiai nenori problemų, daugiausiai apie jas kalba. Ir kasdien būna apkaltintas pesimizmu tų, kuriems problemos naudingos arba neturi proto jų pamatyti, todėl vaizduoja, kad to nėra. Prieš keletą metų visi, plačiai neužsimerkę ir kritiškai kalbėję apie Europos Sąjungą, buvo laikomi grėsme nacionaliniam saugumui, kvaileliais ir Kremliaus agentais.

1979 m. rugpjūtį, artėjant Vokietijos ir Sovietų Sąjungos 1939 m. rugpjūčio 23 d. slaptųjų susitarimų (Molotovo-Ribbentropo pakto) pasirašymo 40-osioms metines, pogrindinė Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo organizacija – Lietuvos laisvės lyga – paskelbė „Moralinį ultimatumą TSRS vyriausybei“. Tai buvo itin svarbus politinis pareiškimas, kuriame išreikštas tautos siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę, griežtai pareikalauta paskelbti Molotovo-Ribbentropo susitarimus ir panaikinti jų padarinius – Lietuvos okupaciją.

Rugpjūčio 10–11 dienomis Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje rengiamas tradicinis Lietuvių fronto bičiulių (toliau – LFB) politinių studijų savaitgalis. Šios patriotinės JAV lietuvių pokario metais įsteigtos organizacijos politinių studijų savaitgaliai ar net savaitės daugelį metų buvo rengiami lietuvių išeivių telkiniuose – Dainavos stovyklavietėje (MI), Los Andžele (CA), Čikagoje (IL) ir kitur.

Dalijamės šiandien gautu Caroline Craddock ir visos CitizenGO („Piliečiai, pirmyn“) komandos raginimu dar šiandien pasirašyti peticiją, skirtą Amsterdamo (Nyderlandai) miesto merei, kad ši sustabdytų peofilijos propagandą šio savaitgalio „Amsterdam Gay Pride“ renginiuose.

Klasė – bestuburiai
Gentis – duobagyviai
Šeima – parasitum rectum
Rūšis – G point mayor
_______________________________________________

Jie yra labai nuoširdūs. Ir nori būti artimi ir savi – mielai, nuoširdžiai rodo pagarbą, trokšta dėmesio ir džiaugiasi gavę. Dantys balti ir jų daug – visus pamatai – ir žvelgia šiltai, pagiria ir viską paverčia tavo nuopelnais.

Be komentarų.

Bernardas Gailius. Jono Noreikos ir Kazio Škirpos problema – fašizmas

DELFI.lt | 2019 m. liepos 29 d.

Turbūt daugeliui žmonių atrodo taip, kaip man atrodė iki šiol: kad diskusijos dėl atminimo lentų ir paminklų tėra per ilgai užsitęsusios, gal net liguistos „kovos“ su sovietine praeitimi apraiškos. Manau, kad mes visi klystame – viskas daug rimčiau.

Taika tarp „raudonųjų“ ir „baltųjų“ Lietuvoje pasiekta jau seniai. Taip, tai buvo labai reikšmingas visuomenės susiskaldymas: į komunistus ir antikomunistus, įskundėjus ir įskųstuosius, net partizanų ir stribų palikuonis. Bet tai jau praeitis.

Problemas skaičiuosime rudenį: Seimas vakar tyliai baigė pavasario sesiją, tartum pats sau atsibodęs ir pavargęs nuo rietenų bei keliamų sąmyšių, palikęs iki rugpjūčio 20 d. planuojamo neeilinio posėdžio Lietuvą su laikinąja senąja Vyriausybe.

Tik rudenį Ramūnas Karbauskis bandys į mišką išvežti ir Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kurį galima pavadinti Greta Nr.2. Mat tai dar viena problema, kurią ant savo galvos lygioje vietoje susikūrė pats R. Karbauskis.

Net jeigu V.Pranckietis politikoje tik truputį daugiau nei niekas, negalima su juo elgtis kaip dvarponiui su bernu. Buvo galima surasti kompromisą, tarkim, pasiūlius jam kitą garbingą postą. O dabar aplink jį buriasi šešėlinė tylioji vidinė opozicija, kuri kur kas pavojingesnė R.Karbauskiui nei oficialioji opozicija.

Kaip atrodo hipsterinė politika?

Istorinės sąmonės vakuumas, reikalo išmanymas, paremtas socialiniuose tinkluose skelbiamais subjektyviais pareiškimais ir deklaracijomis, pora viešojoje erdvėje pasigautų svarbių (sic!) faktų, iš kurių susidaroma „objektyvi“ nuomonė, hiperbolizuotas teisingumo jausmas. O šalia viso to: madinga barzdelė ir agresyvus tonas.

Šią hipsterinę politiką vakar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdyje reprezentavo Vaidotas Ilgius, istoriją baigęs ir istoriku netapęs politikas, priklausantis Laisvės partijos frakcijai, jos vardu kvietęs balsuoti už K. Škirpos alėjos pervardinimą.