Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Tai ką – Apokalipsės raiteliai jau šį savaitgalį? Aliaksandras pradeda jungti Astravo atominę, kurią pastatė specialiai tam, kad susprogdintų ir pats save, savo sūnelį, šeimą, tautą ir valstybę sunaikintų! Ataaaas, pats laikas, juk ir jį jau rusai puola, kaip sakydavo Lionginas Šepetys – spaudžiam raudoną knopkę!

„NACIJA GĘSTA TUOMET, KAI JI NUSTOJA REAGUOTI Į TRIMITUS. DEKADENSAS – TAI TRIMITO MIRTIS.“
Taip teigia filosofas Emilis Sioranas. O mums trimitas – tai Lietuvos istorija, senolių kultūros, ypač kalbos, išminties pagarba, šventa Vasario 16-oji, partizanų, rezistentų auka. Visos tokios idėjos Vakaruose išplautos, o Lietuvoje visa tai šiandieninių prokurorų ir teisėjų Lietuvos valstybės vardu, M. Ivaškevičiaus žodžiais, paneigta ir simptomatiškai įvertinta „subingalvio“ sąvoka.

Eidamas 71-uosius metus balandžio 30 d. mirė Kauno technologijų universiteto (KTU) gimnazijos įkūrėjas, pedagogas Bronislovas Burgis. Jūsų dėmesiui siūlome vieną paskutiniųjų B. Burgio interviu, paskelbtą šių metų vasario mėnesį „Respublikoje“.

Danutė Šepetytė | „Respublika“

Kelia grėsmę tūkstančiams valdininkų

Technologijos mokslų daktaras, buvęs ilgametis KTU gimnazijos vadovas Bronislovas BURGIS, klausiamas apie klampias švietimo problemas, sako, jog tik visiškas kvailys pjauna vištą, kuri deda aukso kiaušinius. Tačiau neabejoja, kad skaidri pedagogų atestacija, galinti atsijoti tinkamus specialistus, keltų pavojų ne tik jiems, bet ir tūkstančiams valdininkų. Todėl sistema ir murkdosi baloje, žlugdydama geriausius ir pataikaudama tinginiams.

Kadangi vis sulaukiu priekaištų, kad mano įrašai per ilgi, per sudėtingi ir kai kam net sukeliantys rimtų teksto suvokimo sunkumų bei nemenką susierzinimą, verčiantį anonimiškai spjaudytis ir visaip dergtis, tai nusprendžiau šįsyk parašyti liaudiškai, paprastai, trumpai ir aiškiai. O kas, jei ne pasaka, galėtų geriau padėti pasiekti šį tikslą? Taigi, klausykit.

VSD skandalą bandoma paskandinti detalėse – senas propagandistų triukas. Nesvarbu, kas kelia klausimus, kaip juos kelia… Esminis klausimas: ar tikrai VSD, kaip nacionalinį interesą turinti ginti struktūra, nėra naudojama kokios nors partijos ar grupuotės interesams įgyvendinti? ar ji nedalyvauja vidaus politikos kovose palaikydama vienas ir gniuždydama kitas politines jėgas? ar ji nevykdo aukščiausių valstybės pareigūnų ASMENINIŲ užgaidų.

Šūkis, pasirinktas besikuriančio Nacionalinio Susivienijimo, galbūt ne vieną privertė lengvai krūptelėti ar net pajusti atmetimo reakciją. Mano pirminis įspūdis, tiesą sakant, buvo gana neigiamas. Per radikalu. Per aštru. Kelia tiesiogines asociacijas su nevienareikšmiškai vertinama 1933 m. išleista to paties pavadinimo Jono Noreikos brošiūra, kurią nesunkiai galima rasti internete ir kuri, kaip žinia, atvirai ragino to meto lietuvius riboti bendrapiliečių žydų ekonominę veiklą ir perimti inciatyvą prekyboje bei versluose, nors pats šūkio sumanytojas sakosi šios asociacijos išsyk ir neįžvelgęs… Gal net nukreipta prieš Lietuvoje gyvenančius kitų tautų mūsų kaimynus.Taigi patiems lengvai atsidengiant šlykštiems kaltinimams ir kritikai „fašizmu“ ar „nacizmu“, kuo jau nesyk buvome pravardžiuoti konservatorių aplinkos apžvalgininkų, – tokios ir panašios abejonės kankino jaučiant ir asmeninę atsakomybę už gimstantį judėjimą, kurio viena iš steigėjų esu.

Ar šio šūkio išties reikėjo ir ką jis iš tiesų reiškia?

Jei galvojate, kad kas nors iš jų galvoja apie lietuvas ar apie tai, apie ką galvojate, – galvokit sau į sveikatą. Jie net apie tai, ką kalba, negalvoja – turi rūpesčių. Ir viskas ten primityviai paprasta.

Jūsų dėmesiui – dar viena „Iš savo varpinės“ laida, kurią laidos vedėjas Vitalijus Balkus ir buvęs JAV diplomatas Algis Avižienis skiria Graikijai, tiksliau – „Graikijos krizei“.

Visi kalba apie sistemines reformas, tačiau reikalui esant jų tiesiog nebūtų kam vykdyti. O iš pačios sistemos vidaus kils beveik vien tik teisingi, populiarūs, bet dažniausiai mažai realūs norai žaibiškai pasididinti algas ir patvarkyti antraeilius aprūpinimo reikalus, resursus atimant iš kitų .

Europarlamento rinkimai atėjo, praėjo ir nutilo išsigandusių valdžios politologų dainos. Nauji senieji, bet visada alkani deputatai išskrido į šiltus kraštus naujos saulės parvežti. Europos problemos baigėsi?

Kas labiausiai nenori problemų, daugiausiai apie jas kalba. Ir kasdien būna apkaltintas pesimizmu tų, kuriems problemos naudingos arba neturi proto jų pamatyti, todėl vaizduoja, kad to nėra. Prieš keletą metų visi, plačiai neužsimerkę ir kritiškai kalbėję apie Europos Sąjungą, buvo laikomi grėsme nacionaliniam saugumui, kvaileliais ir Kremliaus agentais.