Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Žinia kaip dienos šviesa: Seimo rudens sesijoje numatytas daugybinės pilietybės įteisinimo kelias, tai yra kelias į vienintelį ir nepakartojamą „Dvigubos pilietybės referendumą“. Absurdo kelias tęsiamas.

Bendrauju su daug išvažiavusių žmonių. Nebūčiau toks drąsus visiems priseginėti emigranto etiketę. Genys margas, o pasaulis dar margesnis, negali taikyti visiems tos pačios definicijos.

Bet iš pokalbių ir nujautimo manau, kad į Lietuvą didžioji dauguma jų negrįš. Niekas nepasirašys geresnes gyvenimo sąlygas keisti į prastesnes, ypač laikais, kai vartojimo filosofija ir laisvos rinkos ekonomizmas įdiegtas į žmonių galvas kaip vienintelė ir neatšaukiama panacėja. Išeivių kompleksuoti išvedžiojimai yra labiau pasiteisinimai ir savęs guodimas, mažai ką bendra turintys su idėja atkurti gyvybingą, kūrybingą ir sveiką Lietuvos kūną.

Mielieji emigrantai. Jūs išvažiavote. Milijonas.

Ar suvokiate tai? Lietuvos nuostoliai didžiajame kare ir po jo siekė tokį skaičių. Ir atsikūrė tik apie 1963-uosius. Ir tai daugiausia kaimuose esantys lietuviai, kai miestuose jau daugėjo kitakalbių. Lietuva atsistatė. Išliko.

Jokie „tikri danai“ neegzistuoja. Bent taip mano Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas, kuris šiuo metu keliauja po Europą siekdamas kuo plačiau paskleisti savo idėjas apie būsimą europinę supervalstybę, besiremiančią liberalizmu ir „žmogaus teisėmis“, praneša Breitbart.

Toks vaizdas, kad rasizmo tema Amerikoje pasidarė paklausi žiniasklaidos prekė, tam tikra verslo dalimi ir angažuota politine programa.

Pasirodo, didžiausios nelegalios ar legalios imigracijos keliamos problemos yra susijusios ne su teise, darbo vietomis, mokesčiais, ne su nusikalstamumu, ne kultūrin/socialine integracija, viešąja tvarka, multikultūralizmu ir pan. Ne. Apie šias visuotines imigracijos problemas „Washington Post“ anonsuojamas straipsnis „Make every student attend a citizenship ceremony“ nieko nežino.

Pro Patria

Džiugu, jog diskusija apie Lietuvos lenkų integraciją sulaukė dėmesio ir tampa ne tik siauru ir paviršutinišku „plėsti ar neplėsti mokymą lietuvių kalba“ klausimu.

Po Delfi paskelbtų įžvalgų, kad Lietuvoje formuojasi trečioji, rafinuotesnė ir todėl sunkiau atpažįstama Pietryčių Lietuvos autonomijos šalininkų banga, sulaukiau šias įžvalgas su kaupu patvirtinančios ir todėl neraminančios kritikos. VU TSPMI dėstytojo J. Dementavičiaus atsakyme buvau apkaltintas kaip smarkiai meluojantis, taip pat sulaukiau tokiais atvejais įprastos insinuacijos, kad galbūt esu palankus Kremliui.

Pro Patria

Lietuvos valstybės, o tiksliau – valstybingumo likučių naikinimas žengia į baigiamąją fazę, virsdamas beveik visuotiniu, nuolatiniu, o svarbiausia – jau net nesąmoningu ir todėl nesuvokiamu jos griovimu. Ir ją pirmiausia naikina ne tiek gero nelinkintys išorės priešai, bet LKP/TSKP „platformininkų“ – M. Burokevičiaus jedinstveninkų ir atonomininkų – ideologija besivadovaujantys šalies politikų ir politikos mokslininkų sluoksnio atstovai.

Teigiamai vertindamas Prezidentės veto Seimo priimtoms Referendumo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama apeiti Lietuvos Respublikos Konstituciją, noriu priminti Seimo ir Prezidentės nutylimą kitą Seimo narių iniciatyvą – Lietuvos piliečio pasą.

Vakar ruošdamasis Tarybos posėdžiui radau, kad vėl yra paskelbtos konsultacijos dėl bendrojo plano su visuomene.

Kadangi vienintelis likęs ginklas yra viešumas, tai nėra kitos išeities, kaip viešinti savo kreipimąsi į komiteto pirmininką su kopija merui, vicemerui ir vyriausiajam architektui, kad atkreiptų dėmesį į tai, jog iki šiol taip ir nepradėta normali politinė diskusija dėl miesto vystymo ateities, dėl konkrečių miesto raidos rodiklių ir siekių.

Apgailėtina, kad Seimo dauguma sesijos pabaigoje balsavo už Referendumo įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama padaryti išimtį numatomam referendumui dėl dvigubos pilietybės. Šiame konkrečiame referendume, kurį tikriausiai paskelbs valdžia, sprendimui priimti jau nebereikėtų pusės visų piliečių balsų, o užtektų tik pusės iš tų, kurie atėjo.