Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Iš tiesų džiugu, kad Valstybės atkūrimo dieną įsteigtas Europos Parlamento rinkiminis komitetas yra toks, apie kokį svajota. Šitoks plačiai atstovaujamas Komitetas turi moralinę ir politinę teisę prabilti opiausiais Tautos ir Valstybės išlikimo klausimais. Jam niekuo nenusileidžia ir patvirtintas rinkiminis sąrašas. Ne tik autoritetingas ir veiklus, bet suformuotas taip, kaip Lietuvoje nematyta nuo Sąjūdžio laikų. Sudarinėjant jį buvo neapsakomas džiaugsmas ir garbė girdėti būsimo sąrašo narius, galinčius teisėtai pretenduoti į aukščiausias vietas, kukliai tariant: VIETA MAN NESVARBI. KAD IR KOKIA JI BUS, DIRBSIU, KIEK ĮSTENGSIU. Tai girdint budo ir stiprėjo viltis, kad galbūt pagaliau vėl pavyks susitelkti VARDAN TOS.

Vasario 16-ąją įvyko steigiamasis visuomeninio komiteto „Vytautas Radžvilas: Susigrąžinkime valstybę“ suvažiavimas. Susirinkę kone šimtas komiteto narių patvirtino Komiteto valdymo ir kontrolės organus, programą ir kandidatų sąrašą.

Jūsų dėmesiui siūlome prof. Vytauto Radžvilo sveikinimo kalbą, pasakytą steigiamajame visuomeninio komiteto suvažiavime vasario 16-ąją ir paaiškinančią komiteto steigimo tikslus, svarbą, veikimo principus ir kitus svarbius aspektus.

Prisipažinsiu, širdyje vis dėlto jaučiau tam tikrą kultūrinį barjerą  neramino eitynių su deglais keliamos nekokios asociacijos… Bet internete matyti įspūdingi vaizdai, kaip tai vyksta Latvijoje ir Estijoje, intrigavo, žadino antropologinį smalsumą. Nesyk anksčiau teko įsitikinti, kad geriau patikrinti pačiam nei aklai pasitikėti sisteminės žiniasklaidos piešiamais baubais.

Įžengus pro Aušros vartus pasitiko ugnies jūra. Kurgi čia tie skustagalviai naciai? Keista, nepamačiau jų. Buvo tik šeimos su apie kojas besitrinančiais spaigliukais, pusamžės moterys, senoliai, grupelė baikerių ir daug daug jaunimo… Kai kurie, atpažinę, šiltai sveikinosi, kalbino. Netikėtai pasijutau tarp savųjų, lyg didelėje šeimoje, kurioje pažįstami ir nepažįstami, pakylėti ir vidinio džiaugsmo nušviesti veidai susilieja kurdami bendrystę, palydėtą žygin garbingojo Kunigo Kario įkvepiančių maldos žodžių.

Dar tik sužinosim, kad mūsų nebuvo ir nieko nebuvo. Kad šie žmonės su vaikais – šviesiais veidais ir žėrinčiom akim – yra artimi neonaciams. Kad apsimetėlių ir atsimetėlių meilė svarbesnė už tiesą, dar nieko nebuvo, nes viskas jau buvo, taip rašiau ir taip dabar vėl juntu ir sau kartoju: viskas praeis, kas ateis – nesibaigia, sugrįžtame, viskas – tik visko pradžia.

Jūsų dėmesiui – keletas vaizdo įrašų iš 2019 m. vasario 16 d. šviesų eitynių, kuriomis buvo paminėtos dvi nepriklausomą Lietuvos Respubliką įtvirtinusios Vasario 16-osios deklaracijos – 1918-ųjų ir 1949-ųjų.

Prieš 70 metų įvyko vienintelis Lietuvos partizanų suvažiavimas

„Tai yra didžiulis, seniai trokštamas, per kraujo aukas ir vargą atsiektas laimėjimas“,  – tokiais žodžiais prieš 70 metų partizanų vadai savo bendražygiams pranešė apie ilgai lauktą istorinį įvykį – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio subūrimą į vieningą organizaciją. Tai buvo vienintelis partizanų vadų suvažiavimas okupuotoje Lietuvoje, nes po jo įniršę okupantai ėmėsi ypač žiaurių persekiojimų. 

„Stipri sargyba buvo. Gal du šimtai vyrų ar daugiau – pilnas miškas. Jei ten būtų įvykę kautynės, tikras frontas būtų atsidaręs“,– prisimena partizanė Bronė Morkūnienė-Žilvitė.

Vasario 16 dieną 18 valandą prie Vilniaus Aušros vartų.

Pro Patria

Patriotinio jaunimo eitynės neabejotinai taps gražiu šventinių renginių baigiamuoju akcentu. Tačiau jos gali tapti ir ypač svarbiu šalies politinio gyvenimo įvykiu. Jomis ne tik bus primintas ir pagerbtas šlovingas šalies istorijos įvykis – 1949 m. vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracija. Šios eitynės taip pat yra proga, nors kiek vėluojant, padaryti tai, kas nebuvo tinkamai atlikta prieš metus – prasmingai paminėti Valstybės atkūrimo šimtmetį. Ne tik 101-ąsias metines.

Vyriausybės kanceliarija

Šiuo metu nėra vieningo Lietuvos pristatymo užsienyje. Įvairios institucijos pristatydamos Lietuvą pasauliui naudoja skirtingas, dažnai ir viena kitai priešingas žinutes, nesame išsigryninę vertybių, kurios reprezentuotų mūsų šalį, trūksta koordinacijos, siekiant efektyvaus resursų panaudojimo.

Taip sako didžioji dauguma iš nepartinio Visuomeninio rinkimų komiteto kandidatų sąrašo Nr. 19, pasivadinusio gana keistai – „ŠNVOK – čia ir dabar!“. Tiesa, šiuo pavadinimu stebisi tik Lietuvos politologai, panaršę socialiniuose tinkluose ir aptikę tokį, regis, užkoduotą keturių raidžių derinį. Šiauliuose, kur komitetas įkurtas, aktyviems rinkėjams, dalyvaujantiems visuomeninėje veikloje, klausimų nekyla. Miestelėnai keturias raides šifruoja labai paprastai – Šiaulių nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų komitetas.