Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Visą dešimtį metų Lietuva galavosi su kreivai riedančiais Garliavos reikalais. Žiniasklaida be atvangos mėgino indoktrinuoti visuomenę, kad ta „violetinė Garliavos nusikaltėlių gauja“ buvo pasikėsinusi į valstybės sąrangą ir kažkokiu neteisiniu būdu gviešėsi surengti vos ne valstybės perversmą. Kai ką tas žiniasklaidos slėgis, o ir pragmatiniai sumetimai veikė gana tiksliai, – matėme, kaip svarbiausi valstybės pareigūnai ir žiniasklaidos infliuenceriai šioje komplikuotoje istorijoje vienu lūžio momentu staiga ėmė keisti požiūrius, o vėliau bėgo kuo toliau nuo šios temos komentavimo. Nesuprasi, kodėl: ar gavo po dozę kažkokios slaptos informacijos, ar kaip nors kitaip „praregėjo“ ir Dalia Grybauskaitė, ir prof. Vytautas Landsbergis? Ir po lyderių pozicijos pasikeitimo per žiniasklaidą buvo pradėta skambinti varpais iš visų institucijų unisonu – visi violetiniai yra niekšai ir nusikaltėliai, o jiems iš Čikagos vadovauja „bėglė“ Neringa Venckienė.

Iš 39 lietuviškos teisėsaugos pareikštų N. Venckienės „nusikaltimų“ po JAV teisingumo filtro beliko 4 (ir tie 4 kelia labai rimtų abejonių, jei prisiminsime, kad mergaitės atėmimo metu N. Venckienė dar turėjo teisėjos neliečiamybę ir kad teismas buvo nurodęs vaiką perimti be prievartos). 

Kadangi prokurorai ir „teisės ekspertai“ teigia, kad niekas pačios bylos nenagrinėjo, pateikiu tik kelias ištraukas iš teismo posėdžių, kur JAV teisėjas aiškinasi apie situaciją Lietuvoje, prašo jam pateikti įrodymus apie mamos dalyvavimą, kalba net apie Šarūną Paberalių.

Pirmas variantas: bus pasistengta patupdyti kuo ilgesniam laikui. Keršto motyvas yra didžiulis. Žala organizuotai, turtingųjų pedofilijai padaryta milžiniška. Už šį variantą bylotų interesas įtvirtinti Lietuvos istorijai, kad pedofilijos nebuvo ir negalėjo būti. Tam reikalingas tvarkingas teisinis procesas, kuris nepaliktų nė menkiausios abejonės ir pateiktų „istorinį teisingumą“. Šitas naratyvas jau seniai tvirtinamas, tačiau su N.Venckienės asmeniu yra likusi paskutinė galimybė įkalti vinį į karstą. Žiniasklaida mėgausis išnaudoti kiekvieną galimybę užsidirbti iš šitos monstriškos bylos.

Kas pasikeitė per tuos metus, kai teisėsauga negalėjo pasiekti Neringos ir dabar Neringa grįžta į kiek kitokią Lietuvą...

Svarbiausi dalykai, galintys turėti įtakos teisinei Klonio baigčiai (kai reali baigtis lieka nenuspėjama):

Tarptautinis dėmesys

Nors akcentuojama, jog šie įvykiai yra Lietuvos vidaus reikalas, JAV spauda rašė Neringos tema. Gal susidomėjimas galėjo būti didesnis, akivaizdu kitka – tęsinio JAV jau laukiama. Įvykiai Klonio gatvėje nušviesti, apskritai pedofilijai JAV skiriama daug dėmesio, todėl auditorija paruošta žinių teikimui apie tolesnius įvykius iš Lietuvos. Mūsų aukščiausi politikai pasižymi „jautrumu“ šiai šaliai, todėl labiau tikėtini galimi teisinės-politinės situacijos švelninimo momentai.

Spalio 21 d., pirmadienį, 9.30 val. Lietuvos apeliaciniame teisme bus pradėta nagrinėti ilgą laiką viešojoje erdvėje „Garliavos organizuota grupe“ vadintų Lietuvos piliečių apeliacinis skundas. Jame prašoma įvertinti Šiaulių apygardos teismo kolegijos (teisėjai Raimundas Jurgaitis [pirmininkas], Nijolė Matuzevičienė ir Virginija Žindulienė) priimtą sprendimą.

Šiandien pagrindiniuose portaluose ta pati tema, ilgajam savaitgalio skaitymui – prieš dešimt metų „byla žudikė“, anot keistai atsistatydinusio iš generalinės prokuratūros prokuroro A. Kliunkos, pražudė teisėją J. Furmanavičių.

Neringos Venckienės tėvai gavo atsakymą prezidento. Ačiū už laišką. Nu, nieko negaliu padaryt – parašė Nausėda.

Prezidentas savo rašte atsipūtęs – girdi, ikiteisminius tyrimus Lietuvoje organizuoja ir jiems vadovauja prokurorai, kurie yra paklusnūs tik įstatymams ir Konstitucijai, o teisingumą vykdo teismai.

Kaip jau skelbėme, Vytautas ir Laimutė Kedžiai rugpjūčio 17-ąją atviru laišku kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami būti ir jų dukters Neringos Venckienės konstitucinių teisių garantu – užtikrinti jai teisę į bešališką ir teisingą teismą ir apsaugoti gyvybę.

Jūsų dėmesiui – Vinco Kubiliaus video pasakojimas apie rugsėjo 17 dienos akciją Simono Daukanto aikštėje.