Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vėlyvas 2018-ųjų ruduo ir žiema Europoje. Įvairiose ES šalyse kyla vis didesnis nepasitenkinimas chaosu, kurį kelia gaivališkos migracijos politika. Europoje jau viešai pradėta stumti idėja islamofobiją prilyginti nusikaltimui. Dėl šių ir kitų priežasčių auga euroskeptikų gretos.

Jūsų dėmesiui siūlome parlamentaro Povilo Urbšio kalbą, pasakytą Seimui svarstant, pritarti ar nepritarti JT migracijos paktui.

Antradienį Seimas, 73 parlamentarams balsavus už, 21 buvus prieš ir tiek pat susilaikius, priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ (projektas Nr. XIIIP-2979(2).

Šiandien, lapkričio 22 d., Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis, reaguodamas į Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudos tarnybos paskelbtą žinią, kad Prezidentė remia JTO pakto dėl migracijos pasirašymą, išplatino viešą pareiškimą, kuriame paneigė Prezidentės išsakytus teiginius, esą, paktas nesukuria jokių naujų teisinių įsipareigojimų ir pasekmių, o migracijos politika, esą, liktų suverenia valstybių kompetencija.

Jūsų dėmesiui – „Family Watch International“ dokumentinis filmas „Karas prieš vaikus: visuotinio lytinio švietimo darbotvarkė“. Apie šokiruojančią vaikų seksualinio „švietimo“ industriją kalba dr. Miriam Grossman, knygos „Ko jūs mokote mano vaiką?“ autorė.

Užvakar, ketvirtadienį, Facebook blokavo mano paskyrą. Kaip supratau iš atsiųsto laiško (jį permetu žemiau), kažkas mane apskundė. Nenurodoma nieko daugiau, tik siūloma pasiskaityti apie Facebooko vertybes.

Lietuvoje įsisiūbuoja Prezidento rinkimų kampanija ir vėl girdime tradicinius pasvarstymus apie svarbią valstybės vadovės (-o) funkciją – užsienio politiką. Jei apie tai valandų valandas politkorektiškai kalbėsime nutaisę protingus veidus, kaip kokiame nors TV forume, tai, anot vienos rimtos kandidatės į šį postą, malsime š... Savarankiškos užsienio politikos mes neturėjome ir neturėsime, nes esame ne to kalibro valstybė, galinti ką nors lemti tarptautinėje arenoje. Ir, manau, dėl to visai nereikėtų išgyventi. Turbūt vienintelis ryškus mūsų įtakos išorei tarptautinis pripažinimas buvo 2004 metais, kai V.Adamkus, A.Kwasniewskis, J.Solana ir L.Kučma dalyvavo derybose Kijeve. Visa kita – tik rutininė individuali diplomatija bei dalyvavimas kolektyvinėse iniciatyvose, kurios turėtų atspindėti mūsų vidaus interesus.

Šiandien sukanka lygiai dveji metai nuo to ryto, kai Amerika atsibudo po vakarykščių rinkimų naujame pasaulyje, kuriame atsirado žmogus, tiesiai ir be užuolankų pasakęs debilams, kad jie debilai. Kad užsitęsusi liberastinė fiesta, vedanti šalį į bedugnę, pradeda savo baigtį. Kad Amerika pirmiausia.

JAV prezidentas Donaldas Trampas jau ir anksčiau yra sakęs, kad jis atmeta globalizmą ir išpažįsta patriotizmą. Dabar jis tiesiai sakosi esąs „nacionalistas“, tuo pat metu vadindamas kairiuosius „valdžios ištroškusiais globalistais“.

Šiuo metu Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Donaldui Trampui sekasi gerai. Nedarbo lygis žemiausias per 49 metus, o D. Trampas tapo populiaresnis nei ankstesnysis prezidentas Barakas Obama.

Pirmadienį Teksase Amerikos prezidentas pats save apibūdino kaip nacionalistą, taip dar kartą atmesdamas globalizmą.

Didžioji Lietuvos žiniasklaida rimtai neišnagrinėjo pasaulio politinę bendruomenę sudrebinusios JAV prezidento Donaldo Trumpo kalbos, pasakytos rugsėjo 26 d. JTO asamblėjoje. Rimčiausi analitikai sako, kad tai dramatiškai keičia tarptautinės politikos akcentus. Lietuvoje – tyla.

Pirmą kartą kad ir atsargiai ar net pašaipiai žvelgiantys į D. Trumpą apžvalgininkai sukluso. Prieštaravimų ir įtampų poliai pasaulyje trakštelėjo. Nes JAV vadovas, kuris šiuo atveju aiškiai atstovavo bendrai visos administracijos pozicijai, pareiškė, kad neoliberalusis pasaulio globalizavimas priėjo liepto galą. Jis aiškiausiai paskelbė, kad ne tik JAV, bet ir kiekviena pasaulio šalis turi (ne tik gali) nepaklusti „viršvalstybinių“ organizacijų diktatui – šalys turi remtis savų tautų suverenumu ir patriotizmu.