Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Šeštadienį paryčiais Lietuvos laiku JAV, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos karinės pajėgos, siekdamos sustabdyti tolesnį cheminio ginklo panaudojimą prieš civilius, smogė taikiniams Sirijoje, skelbia pasaulio žiniasklaida.

Jau daugel metų Šveicarijos lietuvių bendruomenę drasko nesutarimai, pastaruoju metu itin užaštrėję dėl vadinamojo „datų“ ar „archyvų klastojimo“ klausimo.

Buvusios šios bendruomenės valdybos pirmininkės rašytojos Janinos Survilaitės pozicija, ne kartą išsakyta ir Tiesos.lt puslapiuose: tikrąja, nes Šveicarijos lietuvių bendruomenės įsteigimo data laikytina ne 1950 metų rugpjūčio 20-oji, kai išeiviai iš Lietuvos pareiškė valią steigti bendruomenę, o 1952 m. vasario 17-oji, kai pagaliau bendruomenė pasirengė ir užregistravo Šveicarijos įstatymus atitinkantį savo statutą (daugiau argumentų ieškoti ČIA – paskutinėje J. Survilaitės publikacijoje „Klampūs archyvų atstatymo keliai“.

Drąsioji Lietuva dėl Jeruzalės nepritarė JAV ir Izraeliui, su kuriais sieja didžiuliai valstybiniai interesai, o pritarė arabų pasauliui, kur valstybės interesų beveik nulis. Matėt L.Linkevičiaus akis po D.Trumpo pagrasinimo? Tokio išsigandusio dar nebuvau matęs – supranta, kas įvyko, bet jis – tik vykdytojas.

Šeštadienį posėdžiavusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba, lrytas.lt duomenimis, be kita ko, išklausė ir profesoriaus Vytauto Landsbergio svarstymus apie Lietuvos bei tarptautinę padėtį.

Jūratė Važgauskaitė | „Lietuvos žinios“

Žlugus Berlyno sienai ir Sovietų Sąjungai subyrėjus į šipulius baigėsi Šaltasis karas, bet ideologinės kovos – ne, rašo Dailysignal.com

Komunizmo aukų atminties centras vykdė apklausą, kurios rezultatai gerokai nustebino. Apklausti jauni amerikiečiai iki 35 metų gana teigiamai atsiliepė apie komunizmą ir socializmą, o kai kurie manė, kad komunistiniai lyderiai – tikri herojai.

Pasakojama, kad Sovietų Sąjungos ilgametis diktatorius Leonidas Brežnevas, kai jam patarėjai sunerimę kalbėjo apie tai, kad lenko popiežiaus išrinkimas 1978 metais gali kelti grėsmę totalitarinio socializmo sistemai pasaulyje, pastarasis pašaipiai paklausė: :O kiek popiežius turi divizijų?“

Jūsų dėmesiui siūlome pokalbį apie kontroversiškąją Stambulo konvenciją, kurią jos ratifikavimo šalininkai paprastai pristato kaip tarptautinės teisės aktą, pagaliau įveiksiantį įvairių rūšių smurtą prieš moterį ir pasitarnausiantį jo prevencijai. Jos ratifikavimui nepritariantieji įsitikinę: iš gender ideologijos pozicijų parašytos konvencijos ratifikavimas atneštų daugiau žalos nei naudos.

alkas.lt

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Ačiū už nuomones. Vardan aiškumo patikslinu: yra demokratinės bendravimo su sava valdžia ar vyriausybe priemonės ir nedemokratinės. Praeitame straipsnyje turėjau omenyje tuos ragintojus „eiti į gatves“, kurie kursto naudoti būtent nedemokratines. Taip pat noriu šį tą priminti. Kažkada minėjau, kaip vienas iš Estijos priešiškos propagandos specialistų, doc. dr. Linaras Priimagis (Linnar Priimagi), apibūdino provokatorių veiksmus pasirinkto taikinio atžvilgiu, kai siekiama taikinį diskredituoti ir tuo pačiu priversti jį/ją kaip nors reaguoti į provokaciją: „[…] tai tarsi eitumėt imtynių purvyne su paršiukais. Paršiukams tenka visas malonumas, o Jums tiktai purvas“. Sapienti sat*.

Šarlotsvilio įvykiuose susikoncentravo kažkas labai svarbaus, netgi esmingo JAV vidaus politikai. Anksčiau tai buvo įvardijama kaip „kultūriniai karai“, „paveldo“ ar „atminties“ karai. Man atrodo, kad šie ir panašūs pavadinimai tik nuvertina politinę prasmę tų JAV visuomenės procesų. Taip, tai dar tiesiogiai neveikia Wall Street‘o, akcijų rinkų, naftos kainų, ekonomikos politikos, mokesčių ar darbo vietų. Tačiau paskutiniai JAV prezidento rinkimai rodė, kad Liberal Left ir reakcija į tai yra vienas pagrindinių D.Trumpo išrinkimo politinių veiksnių.

Dabar didžiųjų žiniasklaidos koncernų reakcija į įvykius rodo, kad tęsiama tokia pati vertinimo schema, susiformavusi pokario Vokietijoje (kova su nacizmu ir antisemitizmu) ir vėliau išplitusi po visas Vakarų pasaulio valstybes su sava specifika (Prancūzijoje su kolonializmo, JAV – su rasizmo). Bet nuo pokario jau nutekėjo daug vandens ir situacija yra visiškai kitokia. Nejaugi tikimasi, kad niekam nešaus į galvą paprasčiausias klausimas: o iš kur staiga vidury dienos atsiranda neonaciai, baltaodžiai rasistai, nacionalistai radikalai? Kaip, kodėl po 70 metų nuoseklaus politinio darbo šitie vėl iš niekur nieko atsiranda kaip didžiulė organizuota jėga? Kokios to priežastys? Tas pats klausimas galioja ir Vakarų Europai, kur kiekvienoje valstybėje – nuo Ispanijos iki Suomijos – kyla „radikalai nacionalistai“. Tas pats galioja ir Centrinei Europai – Vengrijai, Lenkijai, Čekijai, Slovakijai.

Veidaknygė

Kadangi, leftistinių liberalų skaičiavimais, kraštutiniai kairieji nužudo mažiau žmonių, nei kraštutiniai dešinieji, gritėnų požiūriu kraštutiniai kairieji yra geriau už kraštutinius dešiniuosius, o prezidentas Donaldas Trumpas, visus žmogžudžius vertinantis vienodai, yra blogas.