Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Delfi.lt

Siaučiant epidemijai, Čekijos premjeras Andrejus Babišas išreiškė lyg ir nekvailą mintį, kad „Europa dabar turėtų pamiršti Žaliąjį susitarimą ir sutelkti dėmesį ne į jį, o koronavirusą“.

Tačiau Europos Komisijos atstovė Vivian Loonela pareiškė, kad Žaliasis susitarimas yra ne mažiau reikšmingas prioritetas nei kova su koronavirusu.

Gal jai vertėtų pavaikščioti po Bergamo gatves, nueiti pas mirusiųjų artimuosius ir ten pašūkauti, kad Žaliasis susitarimas – prioritetas?

Italija prašė europiečių pagalbos, bet nesulaukė. Padėjo kinai. Ne tik italams, beje.

Karūnuotasis vis labiau įsisiaučia Europoje, tarsi primygtinai stengdamasis mūsų dėmesį atkreipti į vakarietiškąsias silpnybes bei blogybes. Kad susikauptume, atsitokėtume nuo siaurakaktiško ekonomizmo ir su juo susijusio besaikio pinigų spausdinimo, kuris atbukino pasaulio turtingųjų ir su jais susijusių politikų nuovoką. Pinigų srautų valdymo narkotikai nuslopino tikrovės pojūtį – pasaulis tarsi neteko jokių tikrų, realių matų – vien piniginiai. Palūkanų normos svertai. Tačiau Karūnuotojo veidrodis primena tikrovę ir jos matus, kurie savaip grindžiami žmonių civilizacinėmis ir dorovinėmis vertybėmis. Tikrovė pasibeldžia į savimonę ir sąžinę.

„Ateitis priklauso ne globalistams. Ateitis priklauso patriotams“. Šie JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai, ištarti rugsėjo 25-ąją iš Jungtinių Tautų tribūnos, geriausiai apibūdintų jo kalbos, pasakytos Niujorke vykstančioje 74-ojoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijoje, pagrindinę žinią.

Beveik prieš du mėnesius, kai buvo ypač įkaitusi diskusija dėl savavališko naktinio paminklinės lentos Generolui Vėtrai nukabinimo, svarstėme, kodėl pastaruoju metu tapo madinga niekinti patriotizmą, kuris yra svarbus valstybės atsparumo, tautinės tapatybės, netgi nacionalinio saugumo dėmuo.

Koks paikas klausimas, gal net prilygstantis provokacijai, nes prieštarauja Konstitucijos 17 str. Tačiau man jis kilo minint pirmojo Lietuvos prezidento 145-ąsias gimimo metines.

Pasitikdamas šią datą Seimas 2019-uosius paskelbė Antano Smetonos metais. Praėjusį šeštadienį prezidento atminimas buvo pagerbtas Kauno istorinėje Prezidentūroje; šiųmetinių Smetoninių kulminacija – paminklo Antanui Smetonai atidengimas Užulėnų dvare, jubiliejinėse iškilmėse dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda.

Internete jau šmėkštelėjo užuomina, kad iš nacių konclagerio išgelbėtas Jonas Noreika-Generolas Vėtra yra ne tas Noreika, o kitas, visai kitas Noreika, atsieit, KGB bendradarbis, išdavęs per keliasdešimt pogrindininkų. Visai nejuokinga, jei bandytume pasigilinti, kaip pastaraisiais (ypač pastaraisiais) metais, palaikant valstybinėms struktūroms, niekinami mūsų didvyriai, iškraipoma istorija, į pašalius stumiama lietuvių kalba, menkinama tautos savigarba, naikinama gamta ir kultūros paveldas… Kas valdo šiuos procesus? Kas tautos ir valstybės priešams stovi už nugaros? Kam naudinga, kad iš viešojoje erdvėje vis lėčiau skamba žodžiai tauta, Lietuva ir lietuvybė, valstybės ir asmens garbė, pasiaukojimas, teisingumas, patriotizmas?..

Liudas Zdanavičius | Žinių radijas

Užsitęsus ES finansų ir migracijos krizėms bei Jungtinei Karalystei nubalsavus už pasitraukimą iš ES, Europos krizė peraugo į politinę ir tapatybės krizę, o nacionalinės ir etninės tapatybės, atrodo, atgavo savo galią – ES integracija akivaizdžiai buksuoja, o nacionalizmas sugrįžo su visa pirmine jėga. Ar ES siekis tapti tarptautinius santykius lemiančiu subjektu virs realybe – dėl to bent jau šiuo metu kyla pagrįstas klausimas.

„Pinigų yra, tačiau ne visiems, o tik saviems“, – teigia Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“.

Ir klausia, ar žinome, kad kasmet Lietuva sumoka 20 000 000 eurų vien nario mokesčio už narystę įvairiose tarptautinėse organizacijose? Na, o visokių asociacijų, grupių ir komisijų, kurioms priklausome, yra net ...150.

Vėlyvas 2018-ųjų ruduo ir žiema Europoje. Įvairiose ES šalyse kyla vis didesnis nepasitenkinimas chaosu, kurį kelia gaivališkos migracijos politika. Europoje jau viešai pradėta stumti idėja islamofobiją prilyginti nusikaltimui. Dėl šių ir kitų priežasčių auga euroskeptikų gretos.

Jūsų dėmesiui siūlome parlamentaro Povilo Urbšio kalbą, pasakytą Seimui svarstant, pritarti ar nepritarti JT migracijos paktui.