Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

teismai.lt

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, vadovavęs ikiteisminiam tyrimui, surašė kaltinamąjį aktą vienoje stambiausių pastarųjų metų politinės korupcijos bylų. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Kaltinimai joje yra pareikšti penkiems fiziniams asmenims, iš kurių keturi yra buvę ar esami Seimo nariai, taip pat trims juridiniams asmenims.

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“ 2018 m. Nr. 1

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

3.

Nepriklausomybės sąsiuviniai 2018 m. Nr. 1

Pirmąją publikacijos dalį skaitykite ČIA, antąją – ČIA.

Tai Lietuvos politinės partijos, pakeliui išbarsčiusios žmonių pasitikėjimą, todėl juo toliau, juo mažiau šiuo „autobusu“ norinčių važiuoti.

Praėjusią savaitę dzūkų įsteigta visuomeninių judėjimų  asociacija, suvienijusi Alytaus, Druskininkų  ir Lazdijų savivaldybininkus (žada prisijungti ir Varėna), –  dar vienas nepasitikėjimo partijomis manifestas, įkvėptas praėjusių savivaldos rinkimų visuomeninių komitetų  sėkmės.  Bet taip pat –  partijų  lyderių netikusios vadybos ir padarytų klaidų, atstūmusių žmones ir net ištisus regionus.

Ne viena partija viliasi savo šlyjančius į blogąją pusę reikalus pataisyti per prezidento rinkimus, iškėlusi ar prisiviliojusi stiprų kandidatą,kuris mobilizuotų ir jos šalininkus, pritrauktų naujų rėmėjų.

Tačiau ar nebus kandidatui į prezidentus partinis bilietas ar vienos partijos globa akmuo po kaklu? Nėra nė menkiausios priežasties, dėl kurios vertėtų sukti iš  V. Adamkaus ar D. Grybauskaitės nepartinio tako, atvedusio į pergalę. Arba to paties E. Macrono, grakščiai išsinėrusio iš partinės priklausomybės lyg iš nebemadingo kostiumo.

Jaunasis Prancūzijos prezidentas Vakarų politinėje scenoje veikiau išimtis nei taisyklė, mat laiku sureagavo į pasikeitusią realybę, įkurdamas antipartinį judėjimą „Pirmyn, Respublika!“, šiuo puikiu manevru išsaugodamas prancūzų politinio elito pozicijas .

Priešingai nei gerokai apipešiota, vargais negalais vandens paviršiuje išsilaikiusi politikos veteranė A. Merkel. „Raudonojo pastoriaus“ dukra, mėginusi suvaidinti pabėgėlių ir imigrantų Motiną Teresę, pridarė  bėdų ir Vokietijai, ir visai Europai.

Lietuvos išsivadavimas ir Antrosios Respublikos sukūrimas buvo antrasis didysis lietuvių tautos tapsmo visaverte pasaulio nacija žygis. Jie abu sudaro visą lietuvių XX amžiaus gyvenimo turinį ir vertę.

Kad Viktoro Orbano vadovaujama valdančioji „Fidesz“ partija Parlamento rinkimuose užsitikrino konstitucinę daugumą, buvo pranešta dar tą patį vakarą. Ir toji pergalė buvo tokia tikėtina, kad ir tuos porą sveikinimo žodžių buvo kada apgalvoti. Juos pirmadienį ištarė (nuoširdžiai ar nelabai – jau kitas reikalas) net ir didžiausi V. Orbano kritikai, ir patys sulaukdavę iš jo pylos. Tačiau Lietuvoje pirmadienį nuskambėjo tik iškalbinga tyla – tiesa, Dalia Grybauskaitė tądien praleido Paryžiuje, tačiau progos patylėti nepraleido ir Seimo pirmininkas, ir premjeras… Tylėjo ir tie, kurie 2012 metų rudenį, V. Orbanui viešint Lietuvoje pirmąkart, buvo net labai žodingi…

Aušra Lėka | „Lietuvos žinios“

Pagal kurios nors organizacijos išlaidas galima bent jau nujausti jos veiklos pobūdį ir tikslus. Paanalizavus, kur pinigus leidžia partijos, atrodo, kad šios – savo vidinius poreikius tenkinančios žmonių grupelės, nors trys ketvirtadaliai tų lėšų – piliečių dotacija.

Nepriklausomybės sąsiuviniai 2018 m. Nr. 1

Pirmąją publikacijos dalį skaitykite ČIA.

Pro Patria

Po sekmadienį įvykusių Vengrijos parlamento rinkimų suskaičiavus daugiau nei 95 procentus biuletenių, rezultatai rodo, kad valdančioji dešinioji Fidesz partija padidins mandatų skaičių parlamente. Jei niekas nepasikeis, šiuo metu 117 parlamentarų turinti partija turėtų laimėti 133 mandatus 199 vietų parlamente. To užtenka susigrąžinti konstitucinę daugumą.

Nepriklausomybės sąsiuviniai 2018 m. Nr. 1

Mažai kam žinoma, o žinantiems neretai paradoksaliai atrodo faktas, kad Liberalų
sąjungos (būsimojo Lietuvos liberalų sąjūdžio) kūrėjas ir pirmasis pirmininkas buvo
filosofas prof. Vytautas Radžvilas. Šiandien su liberalizmu įprastai, nors klaidingai,
siejamos idėjos – kosmopolitizmas, atvira visuomenė, įvairovė ar mažumų išlaisvinimo
ir lygybės siekiai – dažniausiai tampa V. Radžvilo kritikos taikiniu. Paties profesoriaus
teigimu, šiandien liberalizmu nepagrįstai vadinama ideologija yra klasikinio liberalizmo
duobkasys, o po Nepriklausomybės atkūrimo autentiško liberalizmo idėjoms atstovaujanti
partija Lietuvai buvo reikalinga. Kaip galėjo nutikti, kad vienas griežčiausių šiandieninio
neoliberalizmo kritikų buvo liberalų partijos steigėjas? Kodėl jis taip anksti pasitraukė
iš liberalų veiklos? Kokios liberalų partijos klaidos, nuosmukio priežastys ir perspektyvos?
Apie visa tai ir daugiau su prof. V. Radžvilu kalbasi „Nepriklausomybės sąsiuvinių“
redkolegijos narys Vytautas Sinica.