Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Po tiranozaurų eros su VL (nemaišyti su Vladimiru Leninu) ir AMB (nemaišyti su Adam Bernard Mickiewicz) ir begalinio pereinamojo laikotarpio su ČJ (su niekuo nesumaišysi) užgriuvo baisi Seimo pirmininkų ir pirmininkienių krizė.

delfi.lt

Seimo pirmininko kėdė Lietuvoje turi tokią prastą politinę aurą, kad, išsikrausčius iš jos dabartiniam gyventojui, po Seimo rinkimų gali prireikti valymo, dezinfekcijos, dezinsekcijos ir dezodoracijos paslaugų.

Nieko liūdnesnio už šios kadencijos vadovavimą Seimui turbūt nėra buvę per visą nepriklausomybės laikotarpį. Loreta Graužinienė, palyginti su dabartine situacija, buvo reprezentatyvumo ir proto balsas.

Bet tai, regis, nieko per daug nestebina. Maža ką tie valstiečiai atsivedė į politiką. Nedaug liko iki rinkimų. Aną kadenciją turėjome tokią švietimo ir mokslo ministrę, kuri visus gąsdino tikrąja to žodžio prasme. Ir nieko – atlaikėme, nesudegėme iš gėdos, neemigravome.

Kadangi politikoje nieko nebūna netyčia ir atsitiktinai, tai į TS-LKD ekvilibristiką ir laviravimą Noreikos klausimu verta atkreipti ypatingą dėmesį.

Seimui ketvirtadienį palaikius prezidento veto ir atėmus galimybę politinėms partijoms neatlygintinai naudotis valstybės ar savivaldybių patalpomis, Povilas Urbšys dar svarstymo metu teigė, kad jei­gu mes no­ri­me kur­ti tą ge­ro­vės vals­ty­bę, tą ge­ro­vės vals­ty­bę rei­kia pra­dė­ti kur­ti nuo sa­vęs, ir kad tas kū­ri­mas nuo sa­vęs – visų pirma at­si­sa­ky­mas de­mo­kra­tinei san­tvar­kai ne­bū­din­go po­žiū­rio į sa­vo val­džios pri­vi­le­gi­jas.

Dėl savo sprendimo suspenduoti narystę partijoje po TS-LKD vadovybės nedemokratiško „valymosi“ nuo kitaminčių partijoje, ir ypač dėl išsakytų motyvų dėl vertybinių nuostatų per pastarąsias savaites sulaukiau daug dėmesio ne tik iš kolegų politikų, bet ir, gal kiek netikėtai, iš daugelio su politika nesusijusių, bet aktyvių žmonių. Nesitikėjau tokio didelio palaikymo. Ir beveik visi užduoda tuos pačius klausimus: o kas toliau? Kuriuo politiniu keliu pasuksiu? Ar prisidėsiu prie krikščioniškomis vertybėmis besiremiančios partijos kūrimo?

R. Dagio pareiškimas nepalieka abejonių, kad suspendavęs savo narystę TS-LKD, jis netrukus žengs ir kitą žingsnį – visiškai nutrauks ryšius su šia Sąjūdžio idealų tęsėjos vaidmenį mėginusia monopolizuoti, bet galiausiai juos išdavusia partija. Parlamentaro pareiškime išdėstyti faktai ir argumentai yra nuoširdūs ir pagrįsti – ši partija virto savo pačios karikatūra. Maža to, šiandien ją be išlygų galima vadinti Lietuvos duobkasių partija. Toks apibūdinimas yra skausmingas tautai ir valstybei likusiems ištikimiems partijos nariams. Deja, jie ne tik nelemia partijos politikos, bet seniai joje neturi balso. Ir jo niekada nebeturės. Tuo abejoti neleidžia tik ką paskelbtas partijos bičiulių įskundinėjimu bei persekiojimu liūdnai pagarsėjusio A. Vyšniausko straipsnis (skaityti ČIA).

Lietuvoje konservatorių partijos priežiūros komitetas mano, kad yra pagrindas taikyti sankcijas partijos nariui už tai, kad jis, analizuodamas ne itin sėkmingų rinkimų rezultatus, išsako nuomonę, jog „kandidatė pralaimėjo rinkimus dėl to, kad nusisuko nuo tradicinių vertybių“.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, savo Veidaknygės paskyroje pasidalijęs TS-LKD partijos vadovybės nemalonėn patekusio Seimo nario R. Dagio žinute, padrąsino jį žodžiais „Sveikinu už krikščionišką principingumą“.

Šiurkščiai susidorodama su Rimantu Dagiu, liberalbolševikinė ir genderistinė Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių Demokratų (TS-LKD) vadovybė elgėsi nuosekliai ir ryžtingai. Ir tam tikra prasme ji yra savaip teisi: krikščioniškos, tautinės, valstybinės, prigimtinę šeimą pripažįstančios bei ginančios ir visas šias nuostatas neigiančios bei Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios idealus niekinančios bei trypiančios pažiūros vienoje partijoje yra nesuderinamos ir amžinai sugyventi negali.

Brangūs bendrapartiečiai,

Norėjau Jūsų pasiteirauti, ar iš tiesų išsižadėjote Tėvynės meilės, pagarbos asmens orumui, šeimai, bendruomeniškumui? Jums nebesvarbus teisingumas ir bendrasis gėris?

Klausiu, nes vis girdžiu kartojant, kad TS-LKD „nusisuko“ nuo pamatinių vertybių. Bandžiau su taip teigiančiais aiškintis, kuo paremtos jų „diagnozės“, ir išgirdau, jog esą tai akivaizdu, patys jūsų partijos nariai taip esą tvirtina.