Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Edmundas Jakilaitis | LRT TELEVIZIJOS laida „Dėmesio centre“ | LRT.lt

Kaip suprasti pastarojo meto Ramūno Karbauskio nuotykius ir viešus pasisakymus? Kaip įtakingiausi „valstiečių“ frakcijos nariai vertina savo vado žygius? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūno pavaduotoju Virginijumi Sinkevičiumi ir frakcijos nariu Povilu Urbšiu.

Pro Patria

Balandžio mėnesį, baigdamas svarstymus apie Lietuvos partinio elito politinį servilizmą kaip kliūtį demokratijos veikimui, pažadėjau tęsinį. Kaip tada minėta, demokratijai veikti reikia daugelio dalykų. Tarp jų – kad žmonės balsuotų. Balsuoja gi žmonės tikėdami, kad, pirma, jų kaip piliečių valia kažką reiškia, kad esantys valdžioje vadovausis savo supratimu apie tai, kas gera šalies piliečiams ir ko tikisi šalies piliečiai, taip pat, antra, kad politikų pažadai, programos, kalbos debatuose ir tezės lankstinukuose, tegu ir nėra šventa tiesa, bet leidžia tuos politikus pažinti ir prognozuoti jų elgesį. Balsuojame, kai tikime, kad tai darome ne aklai, o galime žinoti bent esmines vertybines nuostatas ir kryptį, kur links viena ar kita valdžia. Atimkite šį dvejopą tikėjimą iš žmonių ir demokratijos neliks. Pasibaigus Seimo pavasario sesijai galima pažvelgti atgal ir įvertinti, ar tik ne tai ir yra daroma.

Vis pagalvodavau, ką reiškia propagandinė klišė „Rusijos minkštoji galia“. Slapta nuo žmonos prie ežeriuko apžiūrinėdamas moteris supratau. Ir kad tikrai minkštoji. Ir kad tikrai galia, su kuria reikia kovoti.

Kovotojų organizacijos prasmingos, kol yra su kuo kautis. Kitaip netektų reikšmės, finansavimo ir susikurtų šventųjų aureolių. Todėl objektyvus interesas, kad problema niekada nesibaigtų. Petras Gražulis juk negali be homoseksualų, o tie – be pono Petro.

Konservatoriai negali be rusų, komunistų ir Kremliaus minkštosios galios. Traškantį priešų vinilą suka jau dešimtmečius. Jokia eskalacija nebepadeda, žmonės apgaule nebetiki, jiems tai tik juoką kelianti tragikomedija. Jau pradeda atsibosti ir Europai.

Siūlome žurnalisto Valdo Vasiliausko pranešimą „Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji – liko“, perskaitytą Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferencijoje „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“, vykusioje birželio 16–17 dienomis Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Raigardas Musnickas | ziniuradijas.lt

Neseniai dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, kad „Vilmorus“ apklausa, atlikta birželio 2–10 dienomis, parodė, jog prezidentę Dalią Grybauskaitę palankiai vertina 66,6 proc. apklaustųjų, o premjerą – 54,1 proc. Prieš mėnesį „valstiečių“ deleguotą Vyriausybės vadovą S. Skvernelį nuo D. Grybauskaitės skyrė vos 0,5 proc., o dabar, nors pagal populiarumą premjeras vis dar antroje vietoje, bet palankiai jį vertinančių per mėnesį sumažėjo nuo 63,2 iki 54,1 proc., o nepalankiai vertinančių padaugėjo nuo 12,9 iki 23,3 procento.

Po tokio reitingo kritimo ir opozicinės partijos, ir apžvalgininkai ir politologai trynė rankomis: girdi, taip „valstiečiams“ ir reikia. Oponentai džiaugėsi net nesislėpdami ir, anot laidos anonsą rašiusio žmogaus vertinimų, tokia jų piktdžiuga panašėjo į „šokius kapinėse“: argi mes jums nesakėm, kad valstiečiai nieko verti? negi neįspėjome, kad jie nieko nesugeba? 

Laidos vedėjas Raigardas Musnickas ir klausia: o kuo čia džiaugtis? Kad valdžia eina ir galbūt dar pusketvirtų metų eis į dugną? Kad paskui save temps ir mus visus? Kodėl politikai džiaugiasi dalykais, kurie kitiems kelia nerimą ir baimę?

Be Seimo narių Povilo Urbšio (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime) ir Dainiaus Kreivio (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai), laidoje dalyvavo ir DELFI.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Birželio 20 dieną Seimas turėjo diskutuoti, ar pritarti Vyriausybės pasiūlytam valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planui, kuriuo, pasak jo autorių, siekiama sukurti prielaidas mokslo ir studijų kokybei ir tarptautiniam konkurencingumui, ir nuspręsti pritarti.

Po ilgų, ne kartą pratęstų diskusijų apsisprendęs planui pritarti, Seimas įpareigojo Vyriausybę iki šių metų gruodžio 1 d. parengti ir šio plano įgyvendinimo priemones, ir kitus teisės aktus, kurie užtikrintų jų atitiktį Vyriausybės programai.

Kaip rodo plenarinio posėdžio stenograma (ČIA), Seimas buvo panūdęs kaip reikiant optimizuoti ir patį vyriausybės pasiūlytą Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą – net vienai frakcijai priklausantys Seimo nariai, atrodė, varžosi tarpusavy teikdami viena kitą neigiančias pataisas.

Iš Tomo Dapkaus veidaknygės:

Iš 1761 „Registrų centro“ darbuotojo net 15 procentų susiję giminystės ryšiais.

Visa „Registrų centro“ viršūnė – 55 darbuotojai – yra socialdemokratai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, nuo pat pirmųjų dienų atsidūrę „labiau patyrusių Seimo vilkų“, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų, „taikiklyje“, turėjo pakankamai laiko suprasti, kad ir atsisakę „kovoti dviem frontais“, į viešųjų ryšių kautynes jie vis tiek bus veliami, tad „atsišaudyti“ nori nenori irgi teks.

Faktas: Seimo narė Dovilė Šakalienė paliko „valstiečių žaliųjų“ frakciją Seime ir perėjo į Liberalų sąjūdžio grupę.

Vieni džiaugiasi, kiti pasipiktinę – tiesmukai sako, jog parlamentarė jais pasinaudojo, Seimo narė atrėžia: patys kalti. Arba: jūs man per prasti. Arba: nesudarėte galimybių padaryti didelių darbų, eisiu ten, kur negaliu nuveikti nė mažų.

Tiesiog būtina retsykiais grįžti į praeitį – tam, kad geriau suvoktume dabartį. Praeities šaltinius specialiai pasirinkau skirtingus – dėl žinių objektyvumo. O apie dabartį ir išvadas – vėliau.