Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Sigita Vaičiuvienė

Laukiant Vasario 16-osios Kelmėje ėmė sklisti „proklamacijos“, raginančios ignoruoti rajono valdžios organizuojamus Valstybės dienos renginius. Plačiai platintų lapelių tekste primenama, kad „Lietuvos laisvės žmonės sunkioje kovoje su sovietų komunistais-okupantais išsaugojo Vasario 16-osios dorą, kilnumą ir sąžinę.“ Bet „šiandien bandoma vėl tyčiotis iš Vasario 16-osios, įteikiant Kelmės rajono garbės piliečio vardus tiems, kurie ilgus metus niekino, menkino Lietuvos Nepriklausomybę.“

Tokios piliečių reakcijos sulaukta po to, kai Kelmės rajoną valdantys socialdemokratai nusprendė garbės piliečių vardus suteikti net dviem aukštas pareigas užėmusiems komunistams, pirmiesiems kompartijos rajonų sekretoriams Zenonui Mačerniui ir Jonui Jagminui, o regalijos numatytos įteikti kiekvienam doram lietuviui itin brangią dieną – Vasario 16-ąją. Tik savo tautos priešai galėjo šitaip sugalvoti. Ir dar visuotinio korupcinio skandalo fone…

Sigita Vaičiuvienė

Vasario 9-ąją nušurmuliavo Užgavėnės, kurios Lietuvoje kasmet švenčiamos vis išradingiau. Sako, jau yra tokių įmonių bei įstaigų, kurių darbuotojai tądien ir į darbą ateina su kaukėmis. Raseinių savivaldybėje Užgavėnių dieną pasielgta atvirkščiai – rajono politikai nusiėmė kaukes ir parodė savo tikruosius veidus.

Siūlome skaitytojų dėmesiui ištrauką iš „Žinių radijo“ laidos „Greiti pietūs“. Laidos vedėjo Algio Ramanausko kalbinamas Edmundas Jakilaitis, be kita ko, ne tik prisipažino, kad jis yra žurnalistas profesionalas ir „jau seniai“, bet ir prisiminė faktą, kaip per „violetinę isteriją“ jam buvo grasinama. Tiesa, kaip tikras žurnalistas profesionalas, daugiau iki šiol slėpto nusikaltimo aplinkybių jis nepaviešino.

Kalba netaisyta.

Apie Rūtos Vanagaitės knygą „MŪSIŠKIAI“ atsiliepimų girdėti daug: vieniems būtų geriau, kad holokausto žaizdos nebūtų liečiamos, kiti, priešingai, atsidūsta lyg sunkų akmenį nuo širdies nuritinę ir pasirengę kartu su nusikaltėle Tauta melstis, gailėtis už nuodėmes.

propatria.lt

Metų pradžioje vykusio Vilniaus Forumo dalyvė ir pranešėja, žinoma visuomenininkė ir kultūrininkė Daiva Tamošaitytė neseniai buvo atleista iš Lietuvos kultūros tyrimų instituto. Žurnalistui ir poetui Rimvydui Stankevičiui duotame interviu atskleidžiamos šio atleidimo aplinkybės (atleidimas nepaisant objektyvių darbo rezultatų ir argumentuojant anoniminiais komisijos balsais) verčia apmąstyti ir leidžia geriau suvokti šalies kultūrinėje ir akademinėje bendruomenėje vykstančius iki šiol viešai neįvardijamus procesus. Pagrindinė stebima tendencija – atkuriama šių sričių ideologinė kontrolė, kuriai užtikrinti taikomi rafinuoti „demokratiški“ spaudimo kitaip mąstantiems bei susidorojimo su jais metodai. Procedūrinės demokratijos panaudojimo ideologinei mokslo ir kultūros sričių darbuotojų kontrolei problema reikalauja viešumo ir visuomenės dėmesio.

respublika.lt

Siūloma keisti Europos Parlamento rinkimų sistemą. Einama link unitarinio darinio, kur visiškai nebūtų reikalingos nacionalinės valstybės. Jeigu įsigalėtų tokia rinkimų sistema, tai mes Lietuvoje rinktume ne 11 savo narių, o pagal kažkokį Europos žaliųjų partijos, socialdemokratų, krikdemų ir t.t. sąrašą. Kaip atsiranda tokie siūlymai?

Druskininkų meras ir socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas Ričardas Malinauskas, apklaustas specialiuoju liudytoju Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėl galimai daryto poveikio rengiant „Vijūnėlės dvarą“ Druskininkuose įteisinusį Vyriausybės nutarimą, antradienį vykusiame partijos valdybos posėdyje pareiškė paliksiąs socialdemokratų gretas, jeigu jo narystė būtų suspenduota.

Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Kauno Šv. Jurgio Konventas kviečia visus paremti auka jau pradėtą rengti monografiją apie Kauno Bernardinų vienuolyną (unikalus Kultūros vertybių registro kodas – 22350). Leidinio tikslas – kuo išsamiau pristatyti Kauno pranciškonų brolijos paveldą ir padaryti jį prieinamą ne tik bendruomenei bei piligrimams, bet ir visai Lietuvos visuomenei, todėl dalis tiražo bus išdalyta ir bibliotekoms.

Šventovės likimas – kaip ir pačios Lietuvos: klestėjo Lietuva, klestėjo ir Šv. Jurgio bažnyčia, nyko Lietuva, jos valstybingumas, menko ir Šv. Jurgio bažnyčia. Pastatytą XV a. pabaigoje – XVI a., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klestėjimo laikotarpiu, XVII amžiuje Kauno Bernardinų bažnyčią užklupo negandos ir nelaimės: bažnyčia degė net tris kartus. Nors po vieno gaisro buvo likę tik sienos, sudegė stogas, lubos, sugriuvo kolonos, bendruomenė rado jėgų atsitiesti, atstatyti ir Šv. Jurgio bažnyčią.

Vatikano radijas

Popiežiaus Pranciškaus ir patriarcho Kirilo susitikimas Havanoje bus labai svarbus visų katalikų ir ortodoksų ekumeninio dialogo kontekste. Nors jau senokai buvo užmegzti draugiški Romos santykiai su Konstantinopolio patriarchatu ir su kitomis ortodoksų Bažnyčiomis, tokių pat draugiškų ir konstruktyvių santykių su Maskvos patriarchatu lig šiol dar nebuvo pavykę užmegzti.

Jurga Tvaskienė | lzinios.lt

Kultūros paveldo departamento užsakymu rengiamas Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas apauga vis didesniais įtarimais. Nerimą, kad dokumentas, numatantis istorinių zonų atkūrimą Vilniaus senamiestyje, atvers vartus naujoms statyboms sostinės širdyje, kursto duomenys apie dokumento rengėjais samdytus architektus, dirbančius su privačių projektų vystytojais. Tokiu atveju iškiltų grėsmė, kad UNESCO saugomas Vilniaus senamiestis gali būti įtrauktas į pavojuje atsidūrusių Pasaulio paveldo objektų sąrašą.