Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Surinkta ir į VRK pristatyta daugiau nei 300 tūkstančių parašų už tai, kad dėl Lietuvos Respublikos žemės, vidaus vandenų, miškų, parkų priklausymo Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei būtų pasisakyta per referendumą. Ir apie tai niekas – be vieno kito portalo – nekalba, nerašo, iškalbingai tyli.

Lietuvoje politikų demaršai, kai protesto vardan išeinama iš posėdžių salės, yra žinomi nuo Atkuriamojo Seimo (Aukščiausiosios Tarybos) laikų. Tuo metu tai buvo efektyvi pasipriešinimo forma, nes iš salės išeinantys AT deputatai „išsinešdavo“ ir kvorumą, todėl Lietuvos Parlamento veikla buvo paraližiuota ir 1992 metais teko rengti priešlaikinius rinkimus.

Šiaulių savivaldybės Tarybos nariai municipalinės rezistencijos griebėsi kaip šiaudo socialdemokratų miestui primestame korupcijos liūne, kai iš posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas nepriklausomo Tarybos nario Artūro Visocko teikiamas sprendimo projektas nestatyti Menų inkubatoriaus.

Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija veikia trečius metus, tačiau pakeitė jau kelias susibūrimo vietas. Ir ne todėl, kad organizacijoje dirbtų nesugyvenamo charakterio žmonės. Visos turėtos patalpėlės buvo arba nedidelių organizacijų, kurios anksti užblokuojamos, arba aktyvi pramoginė veikla juose prasideda vakare. Konfederacijos nariai – darbingo amžiaus ,todėl į pasitarimus pageidauja rinktis po 17 val.

Mielieji,

rašytojas Romualdas Granauskas rašė, kad žmogus be gimtinės – tik pusė žmogaus. O jei dar neteks ir tėvynės. Nepasmerkime savo vaikų ir anūkų nuomininkų gyvenimui Lietuvoje.

Primenu, kad dar galima pasirašyti dėl referendumo surengimo.

Visus gerbiantis

Vytautas Rubavičius

Juozas Skripkauskas | „Ūkininko patarėjas“

Tanko nereikia, kad ūkininką išvarytum nuo jo naudojamos žemės, pakaks negailestingos širdies ir maišo pinigų. Tokių savybių netrūksta su Lietuvos vėliava įsteigtoms ir žemes masiškai supirkinėjančioms užsieniečių kapitalo firmoms.

Visuomenėje vis dar aptarinėjama VSD slaptos pažymos nutekinimo istorija. Kas ją nutekino, kodėl vyko kratos žurnalistų namuose ir kodėl galiausiai atsigręžta į prezidentūrą? Nors jau daug kartų komentavote šį įvykį, gal galite pateikti šios istorijos vertinimą.

Mano asmenine nuomone, informacijos nutekinimas tikrai padarė žalą mūsų valstybei, sukompromitavo mus, kaip pirmininkaujančią šalį Europos Sąjungos Tarybai, sukompromitavo valstybines institucijas, kurios buvo įveltos į šitą skandalą. Atsakomybę už tai turėtų prisiimti tie politikai, kurie tuos veiksmus inicijavo.

Pernai vasarą Lietuvos Sąrašo visuomenei pristatytame Lietuvos darbų sąraše siūlyta, sekant Estijos, JAV ir kitų šalių pavyzdžiu, Konstitucinį Teismą prijungti prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir išskaidrinti teisėjų atranką. Šiandien pertvarkyti Konstitucinį Teismą jau ragina ir politikos apžvalgininkai.

Tiesos.lt siūlo Vilniaus universiteto docento, filosofo Kęstučio Girniaus komentarą.

„Todėl aš ir prisimenu 1991-ųjų vasario 9 dienos plebiscitą – tokio įvykio Lietuvos istorijoje nebuvo. Į jį ir reikia orientuotis, ir į tai, kokias pasekmes jis sukėlė – tada visas pasaulis nutilo ir Maskva užsičiaupė“, – sako Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatė, ilgametė advokatė dr. Zita Šličytė, paprašyta pilietinio Tiesos.lt portalo pakomentuoti šiomis dienomis besibaigiantį parašų rinkimą, kad būtų surengtas referendumas „Tautos valia“.

Taupydama teisėsaugai skirtas mokesčių mokėtojų lėšas, talkindama Dariaus Valio vadovaujamai Generalinei prokuratūrai ir Alytaus bei Druskininkų policijai, tiriančioms Tiesos.lt publikacijas apie barbariškus Druskininkų mero Ričardo Malinausko darbus, portalo redaktorė Ramutė Bingelienė pati ėmėsi apklausti pilietį Darių Kuolį.

Vytautas Rubavičius | ekspertai.eu

Lietuvos žmonėms nėra kada nuobodžiauti – skandalas veja skandalą, informacinėmis putomis apaugantys ir niekuo nesibaigiantys tyrimai lipa vienas ant kito, teisminis Darbo partijos ir jos lyderio spektaklis jau bene dešimtmetį tapo svarbiausiu mūsų valstybės politinės raidos veiksniu. Skandalų burbulai tik pučiasi, tad gali pasirinkti, koks įdomesnis – su Vytauto Pociūno žūtimi ar FNTT vadovų atleidimu, su prezidentės biografijos „dėmelėmis“ bei žymiosios pažymos nutekinimu ar ne ten nutekančiais europiniais milijonais susijęs. O kur dar specialiosios Valstybės saugumo departamento operacijos naujais skandalais gesinti ankstesnius, kurie ima šliaužti į nenumatytų institucijų ir postų aukštybes. Tačiau politinėje scenoje pasirodęs dviejų aukščiausių valdžios moterų varžytuvių reginys prikaustė visų žiūrovų akis ir mintis. Lietuva, kaip anais įsimintinais Rolando Pakso vertimo laikais, dalijasi į dvi tribūnas – mylinčiųjų ir nekenčiančiųjų. Jokių argumentų – grynas jausmas ir kilnaus pasipiktinimo pilnos krūtinės.