Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Lapkričio 21-ą dieną Šv. Kryžiaus namų vienuolyno salėje  įvyko naujai pasirodžiusio DVD „Laisvės kovų istorija su s. Nijole Sadūnaite“ pristatymas ir diskusija. Kartu su sese Nijole prisiminimais dalijosi ir diskutavo jos draugai ir bendražygiai, taip pat aktorė Karolina Masiulis-Paliulis,  profesorius Donatas Stakišaitis, rašytoja Vanda Juknaitė. Diskusiją vedė bernardinai.lt redaktorius Andrius Navickas.

Reportažą iš renginio galite pažiūrėti čia.

Filmavo Aušra Gabalytė.

2012 lapkričio 30 dieną Vilniaus 2-osios apylinkės teismas patenkino valstybės kaltintojo (!) ir gynybos prašymą išteisinti kaltinamąjį a.a. Andrių Ūsą.

2012 m. gruodžio 3 d. ELTA spaudos konferencijų salėje savo nuomonėmis apie priimtą nuosprendį su žurnalistais dalijosi Neringa Venckienė, Audronė Skučienė, Jonas Varkala, Valdas Vasiliauskas, Vytautas Antanas Matulevičius.

Nors V. Vasiliauskas visiškai pagrįstai priskyrė šį nuosprendį kitokio žanro kūrinių sričiai, N. Venckienė vis dėl to mėgino analizuoti jį ir teisiniu aspektu. „Galima šį nuosprendį sukritikuoti visomis kryptimis ir kiekvieną jo sakinį“, – sakė N. Venckienė, išskyrusi tik kelis absurdiškiausius nuosprendžio momentus. Kalbėtoja atkreipė dėmesį į tai, kad visa teismo sprendimo motyvacinė dalis buvo skirta ne tiek pagrįsti A. Ūso nekaltumą, kiek įteigti mintį apie tai, kaip tėvas žalojo vaiką savo įkyriu filmavimu, nors „perduodant baudžiamąją bylą teismui, tų tėvo perduotų duomenų net nereikėjo, A. Ūso kaltinamasis aktas net nesirėmė D. Kedžio padarytais įrašais. A. Cininas visą dėmesį skyrė vaizdo įrašui, o teismui perduota byla jais nesirėmė“.

Ypatingą dėmesį N. Venckienė atkreipė į teisėjo Audriaus Cinino, vadovavusio trijų teisėjų kolegijai šioje byloje, pasakymą spaudos konferencijoje penktadienį, kad vaiko apklausti nebuvo prasmės, nes jos atmintis yra ištrinta. „Ką norėčiau pasakyti jums, žurnalistai: nei vienas iš jūsų to nepaviešinote. Jeigu ne moteris atėjusi filmuoti iš Lietuvos Sąrašo, tai niekas nebūtų ir sužinoję“, – taip žurnalistų pastangas objektyviai informuoti visuomenę įvertino N. Venckienė.

Žurnalistų klausimai buvo iškalbingesni nei atsakymai. „Apie bylą jau pakalbėjote, noriu paklausti apie jūsų frakcijos balsavimą dėl A. Butkevičiaus skyrimo“, – neslėpė savo požiūrio vienas žiniasklaidos atstovas. Kitas panoro sužinoti, kaip čia yra, kad po tokio teismo sprendimo nevyksta jokie piketai nei prie prezidentūros, nei kitur (protų formuotojų peršama idėja, kad vykusios protesto akcijos – tai esą tik tramplinas kai kuriems veikėjams patekti į Seimą, todėl esą dabar jos ir nevyksta). Buvo paklausta ir apie ketinimus pateikti apeliaciją bei kreiptis į Europos Žmogaus teisių teismą (plačiai skleidžiama pasaka, kad štai N. Venckienė, būdama teisėja, galėjo ieškoti teisybės Strasbūre, užuot skatinusi brolį žudyti…).... 

Siūlome paklausyti visą šios konferencijos įrašą.

Operatorė – Aušra Gabalytė.

Pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyviai gavo Kriminalinės policijos biuro (LKPB) 2012 m. lapkričio 15 d. atsakymą į prašymą informuoti, kokiu teisiniu pagrindu šis biuras, įrengęs Vilniaus universiteto patalpose vaizdo kamerą PIXELA bei mikrofoną, nuo 2012-05-18 vykdė slaptą Simono Daukanto aikštėje esančių piliečių stebėjimą, nutrauktą tik 2012-09-18 dieną, praėjus vos kelioms valandoms nuo akcijos dalyvių rašto VU Rektoriui.

Pabrėžtina – LKPB atsakyme pateikti įstatyminiai pagrindai negali būti taikomi slapto stebėjimo atvejams. Nepaaiškintas slapto stebėjimo suderinamumas su tokiomis LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 20 str. nuostatomis: 

20 straipsnis. Duomenų subjekto informavimas vykdant vaizdo stebėjimą

1. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija:

1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą;

2) duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, duomenų valdytojo fizinio asmens vardas ir pavardė, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris).

Pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ dalyviai, susipažinę su LKPB atsakymu ir laikydami jame pateiktą argumentaciją nepakankamai motyvuota, nusiuntė dar vieną raštą VU Rektoriui bei LKPB viršininkui, prašydami leisti susipažinti su konkrečiais dokumentais, susijusiais su minėta slapto stebėjimo įranga.

Su minėtais dokumentais galite susipažinti čia.

Šiandien, lapkričio 30 dieną, komentuodamas žiniasklaidai teismo kolegijos priimtą nutartį Audriaus Ūso byloje, teisėjas Audrius Cininas pripažino: „Vaiko atmintis ištrinta“.

Žiūrėkite 20:20 vaizdo įrašo minutę.

Operatorė – Aušra Gabalytė.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismui nutarus tenkinti prokuroro Egidijaus Motiejūno prašymą išteisinti Andrių Ūsą, kaltintą tvirkinus mažametę Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą, Tiesos.lt bendradarbė Saulė Matulevičienė pakalbino buvusį Generalinės prokuratūros (GP) Tardymo departamento ypač svarbių bylų tardytoją Kęstutį Milkeraitį.

Lapkričio 29-osios vakarą M. K. Čiurlionio namuose pirmąkart susirinkęs Tiesos.lt klubas svarstė, kaip būtų įmanoma susigrąžinti tiesos, laisvės, žmogiškojo orumo vertybes į Lietuvos politiką.

Klubo svečias Kovo 11-osios Akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas konstatavo, kad naujasis Seimas savo didžiąja dauguma yra „ne tiesos, o mėsos Seimas“. Todėl greičiausiai jame vyrausianti ciniška prekeivių politika. Iš naujųjų Seimo narių jis išskyrė Vitalijų Gailių ir Povilą Urbšį kaip pasitikėjimo vertus politikus. Pasak A. Patacko, labai svarbu, kad tiesą branginantys Seimo nariai turėtų stiprų ryšį su kultūros ir mokslo žmonėmis, su Lietuvos likimui neabejinga visuomenės dalimi.

Į diskusiją įsitraukusi Kovo 11-osios Akto signatarė Nijolė Oželytė, profesorius Donatas Stakišaitis, rašytojas Kazys Almenas ir kiti klubo nariai diskutavo, kaip pati visuomenė, bendradarbiaudama su moralinio stuburo nepraradusiais politikais, galėtų viešojoje erdvėje tvirčiau ginti jai svarbius principus ir vertybes, kaip galėtų priešintis destruktyviems politiniams sprendimams. Svarstyta, ar skirtingose frakcijose esantys principingi politikai pajėgtų susitelkti esminiais Lietuvai klausimais, susiburti į neformalią grupę. Pripažinta, kad šiandien reikia bendrų vertybių pagrindu kurti pasitikėjimo erdvę, bendradarbiavimo ryšius tarp tautos likimui neabejingų piliečių visoje Lietuvoje, kad moraliniam Lietuvos atsinaujinimui būtina plati demokratinių jėgų banga.

Nuotraukų autoriai – Aurelija Babenskienė, Leonas Merkevičius

Atgimimo pradžioje dažname mitinge galėjai matyti tokį plakatą – „Baimė – tautos nelaimė“. Vėliau, siekdami Lietuvos Nepriklausomybės, žmonės išdrąsėjo, transparantų turinys kito, o pavergtos tautos vieningi veiksmai atvedė į 1990-ųjų kovo 11-ąją.

Tuo metu sovietinės nomenklatūros būryje trumpam įsivyravo lengva panikėlė, atmiešta baimės jausmeliu. Tai tvirtinu, nes turėdama Šiaulių sąjūdžio būstinėje visų miesto valdžios vyrų „mobiliakus“, t. y. net tarnybiniuose automobiliuose įvestus telefonus, galėjau labai operatyviai spręsti žmonėms aktualius klausimus. Tačiau komunistinė nomenklatūra greitai persiorientavo – sovietinė valdančioji „epochos sąžinė, garbė ir protas“ – sovietų komunistų partija – įvardijo save lietuviška, nuo Maskvos nepriklausančia. Dar vėliau mutavo į socialdemokratus bei kitokius politinius naujadarus. Kol tautai viešai buvo pilamas informacinis propagandinis opiumas, mikliai persigrupavo represinės struktūros. Kai kuriose statutinėse įstaigose pasikeitė tik pavadinimas ir uniformos. Diktatūros dvasios nukonkuravo Konstitucines, o dvidešimt antraisiais Nepriklausomybės metais grįžo tautos nelaimė – baimė. Baisu eiti į mitingus ar piketus, nes vyrai juodais drabužiais ryškiai fotografuoja jų dalyvius. Nesaugu kalbėtis telefonu, nes net iš LR Seimo tribūnos pats gryniausias VSD pareigūnas įvardija šimtatūkstantinius pasiklausomų telefonų abonentų ar kompiuterinio ryšio skaičius. O kur dar visokiausi įtakos agentėlių leidžiami gandai gandeliai, tąsymai po teismus, kai valstybiai tarnautojai juose ieško tai, ko niekada neturėjo – GARBĖS ir ORUMO.

Lietuvos Kultūros fondo leidykla „Saulės delta“ (leidybos vadovė – Jadvyga Kauneckienė) išleido bei skaitytojams pristatė dviejų Šiaulių miesto Garbės piliečių knygas apie jų šeimas.

Tiesos.lt siūlo kunigo Juozapo Minderio pamokslą, sakytą per šv. mišias, aukotas kartu su monsinjoru Alfonsu Svarinsku lapkričio 17-ąją Šv. Kryžiaus bažnyčioje pilietinės akcijos „Tie-SOS!“ intencija „Už Lietuvą ir Laisvę“.

Šiandien, lapkričio 13 d., Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujama teisėjos V. Norkūnaitės, nagrinėjo Eglės Kusaitės apeliacinį skundą byloje dėl grasinančios SMS žinutės prokurorui J. Lauciui.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas Eglę Kusaitę pripažino kalta už prokuroro J. Lauciaus įžeidimą ir grasinimus jam ir skyrė jai 60 MGL dydžio baudą. Prokuroras apie 2011 m. vasario 18 d. gautą žinutę kalbėjo taip: „Ją perskaitęs supratau, kad esu niekam tikęs išsigimėlis, degeneratas, kurio seni pažįstami nepamirš...“. E. Kusaitė neigia siuntusi J. Lauciui tokią žinutę ir pateikė apeliaciją.