Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vytautas Landsbergis vakar parašė: „Lietuvos rezistencija prasidėjo, taip matau, valstybės įgaliotų ambasadorių užsienio šalyse protestu, okupacijos ir aneksijos teisiniu atmetimu. [...] Būtų gera, kad istorikai visa tai nuosekliai aprašytų. Sekė sukilimai, tarp jų ir 1941-ųjų birželis, ir gynybos karas miškuose.“

Tai štai pasižiūrėkime, kaip veikė K. Škirpa. Dar nebuvo jokio LAF’o, jokio sukilimo, tik bolševikai grobė Lietuvos turtą ir rengėsi naikinti žmones. „Kaip žinia, užkariautojui teisinga yra grobti. Vergiamam ir pavergtajam teisinga yra priešintis, – rašo V. Landsbergis. – Užkariautojui tokie rezistentai yra maištininkai, nusikaltėliai prieš „tvarką“.“

K. Škirpa tad ir buvo „nusikaltėlis“ prieš tokią „tvarką“.

Dėl savo sprendimo suspenduoti narystę partijoje po TS-LKD vadovybės nedemokratiško „valymosi“ nuo kitaminčių partijoje, ir ypač dėl išsakytų motyvų dėl vertybinių nuostatų per pastarąsias savaites sulaukiau daug dėmesio ne tik iš kolegų politikų, bet ir, gal kiek netikėtai, iš daugelio su politika nesusijusių, bet aktyvių žmonių. Nesitikėjau tokio didelio palaikymo. Ir beveik visi užduoda tuos pačius klausimus: o kas toliau? Kuriuo politiniu keliu pasuksiu? Ar prisidėsiu prie krikščioniškomis vertybėmis besiremiančios partijos kūrimo?

R. Dagio pareiškimas nepalieka abejonių, kad suspendavęs savo narystę TS-LKD, jis netrukus žengs ir kitą žingsnį – visiškai nutrauks ryšius su šia Sąjūdžio idealų tęsėjos vaidmenį mėginusia monopolizuoti, bet galiausiai juos išdavusia partija. Parlamentaro pareiškime išdėstyti faktai ir argumentai yra nuoširdūs ir pagrįsti – ši partija virto savo pačios karikatūra. Maža to, šiandien ją be išlygų galima vadinti Lietuvos duobkasių partija. Toks apibūdinimas yra skausmingas tautai ir valstybei likusiems ištikimiems partijos nariams. Deja, jie ne tik nelemia partijos politikos, bet seniai joje neturi balso. Ir jo niekada nebeturės. Tuo abejoti neleidžia tik ką paskelbtas partijos bičiulių įskundinėjimu bei persekiojimu liūdnai pagarsėjusio A. Vyšniausko straipsnis (skaityti ČIA).

Kova už žalią ir autentišką Šiaulių bulvarą ir jo liepas tęsiasi.

„Pinigų yra, tačiau ne visiems, o tik saviems“, – teigia Vitalijus Balkus „Iš savo varpinės“.

Ir klausia, ar žinome, kad kasmet Lietuva sumoka 20 000 000 eurų vien nario mokesčio už narystę įvairiose tarptautinėse organizacijose? Na, o visokių asociacijų, grupių ir komisijų, kurioms priklausome, yra net ...150.

Dalijamės naujojo Respublikos prezidento Gitano Nausėdos kalbomis, pasakytomis liepos 12-ąją – inauguracijos dieną.
Pirmoji pasakyta Seime, davus Prezidento priesaiką, antroji – Simono Daukanto aikštėje, jau perėmus Prezidentūrą.

1971 metai. Rugpjūtis. Palo Alto. Kalifornija. Stanfordo universitetas. Už lango 23–25 laipsniai pagal Celsijų. Nėra per karšta. Jokio lietaus. Vietos laikraštyje skelbimas: „Reikalingi koledžo studentai vyrai psichologinei kalėjimo gyvenimo studijai. $15 per dieną už 1–2 savaites pradedant Rugpj. 14.“

Liepos 10 dienos sostinės tarybos posėdyje buvo apsvarstytas prašymas inicijuoti Vilniaus tarybos sprendimą dėl K.Škirpos alėjos pervadinimo į Trispalvės alėją.

Šiaulių valdžia aiškina, kad mes pavėlavome prieštarauti liepų iškirtimui, todėl jas vis tiek iškirs.

Tačiau štai keli faktai:

Jie piktybiškai slėpė galutinį projekto variantą, kuris, kaip paaiškėjo, skyrėsi nuo paviešintojo, be to, buvo oficialiai meluojama ir klaidinama, kad liepos išliks.

Buvo pažeista projektų viešinimo ir aptarimo su visuomene procedūra, numatyta įstatymo.

Ar žinote gerąją naujieną – visuomenė ims kontroliuoti teisinės sistemos veiklą, teisingiau – teisingumo tarnų garbę! Pasirodo, jau dabar visuomenės atstovai dalyvauja teisėjų garbės teismuose!! O greit greit brangiems Lietuvos žmonėms leis dalyvauti ir svarstant anstolių, notarų, advokatų garbės reikalus!!!