Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

teofilius.lt

1946 metais gruodžio 19 dieną, Vilniaus KGB rūmuose prasidėjo vyskupo Teofiliaus Matulionio tardymai. Juos vedė saugumo vyresnysis leitenantas Nikolajus Golicynas, bylos liko KGB archyve. 2000 metais Lietuvos katalikų mokslo akademija išvertė ir išleido tardymo protokolus. Siūlome susipažinti su pirmojo tardymo medžiaga, kurioje vyskupas Teofilius pateikia savo biografinius duomenis.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui

Seimas nusprendė nepritarti Referendumo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIIP-2761), kuriomis buvo siekiama sumažinti balsavimo kartelę referendumams dėl Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei XIV skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatų pakeitimo. Už siūlymą šiuos pakeitimus atmesti balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 17 parlamentarų.

Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Lapkričio 18–19 dienomis kandidatas į Lietuvos Respublikos Prezidentus, Sąjūdžio pradininkas, filosofas Arvydas Juozaitis su gausia bendražygių palyda dalyvavo Rygoje vykusiuose Latvijos Nepriklausomybės 100-mečio šventiniuose renginiuose. Prieš šimtą metų, lapkričio 17 d., buvo įkurta Latvijos tautos taryba, kuri jau lapkričio 18-ąją paskelbė šalies nepriklausomybę. Latvių tautai, kaip ir lietuviams, 1919 m. teko ginti savo laisvę bei atremti aršų bolševikų ir bermontininkų puolimą.

Kviečiame savo parašu išreikšti nepritarimą (ČIA) Vyriausybės planams pasirašyti Jungtinių Tautų migracijos sutartį ir taip užkirsti kelią iš pagrindų perrašyti tautų apsisprendimo teise ir nacionalinių valstybių suverenumu paremtą tarptautinę pasaulio tvarką.

Sveikiname šimtametę Latviją, švenčiančią savo Nepriklausomybės dieną, ir dalijamės jų džiaugsmu – vaizdais iš tradicinės eisenos su deglais, šiemet sutraukusios rekordinį dalyvių skaičių, skirtos pagerbti Latvijos valstybės kūrėjus ir Laisvės kovotojus:

Pro Patria

Estija paskelbė, kad nepasirašys Jungtinių Tautų „Pasaulinė saugios, tvarios ir reguliarios migracijos“ sutarties.

Šiuo sprendimu ji prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų, Austrijos, Australijos, Kroatijos, Vengrijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Čekijos – valstybių, kurios jau atsisakė ar planuoja atsisakyti pasirašyti šią sutartį dėl jos keliamos grėsmės šalies suverenumui ir sienų kontrolei.

Šią savaitę sukako mėnuo, kai sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį.

Mes prašėme:

1. Atšaukti 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą LR Vyriausybės nutarimą 6 proc. didinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą.

2. Visose Lietuvos saugomose teritorijose ( įskaitant Europos Sąjungos saugomo tinklo „Natūra 2000“ teritorijas) nuo 2018 m. lapkričio 1 d. sustabdyti plynuosius kirtimus tol, kol su suinteresuotomis visuomenės grupėmis nebus suderinta miškų kirtimų apimtys ir būdai, priimti miškų kirtimo apimtis ir tvarką reglamentuojantys teisės aktai.

„Žmonės jūs ar ne žmonės“, – ir tąkart, 2012-ųjų gegužės 17-ąją, vaiko lūpomis nuskambėjo pamatinis klausimas.

Kas jį išgirdo, atsakymą jau žino. Jį, deja, žino ir Deimantė.