Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

Popiežiaus Pranciškaus apsilankymas buvusiame KGB kalėjime bus bene intymiausia jo oficialios programos dalis. Tuo metu muziejuje kartu su Šventuoju Tėvu bus tik trys asmenys (neskaitant apsaugos, Vatikano fotografo ir LRT televizijos operatorių). Į šaudymo kamerą Popiežius leisis jau tik su vienu palydovu, čia nebus leidžiama filmuoti. Popiežiaus vizito išvakarėse Okupacijų ir laisvės kovų muziejus sulauks Švento Tėvo dovanos – žvakidės, kuri bus panaudota apsilankymo metu.

Sparčiai auganti ir piliečių pasitikėjimą įgyjanti naujoji Danijos partija tampa iššūkiu ir svarbiausiu galvos skausmu Danijos liaudies partijai stumdami ją iš dešinės – jau dabar gaudami 4,6 procento palaikymo.

Rugsėjo 18 d. Latvijoje, Rygos Tautos namuose (Rīgas Latviešu biedrības nams), vienas iš Sąjūdžio pradininkų, filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis, šį pirmadienį Biržų pilyje oficialiai paskelbęs, kad dalyvaus 2019-ųjų Lietuvos prezidento rinkimuose, susitiko su Rygos lietuviais ir latviais, remiančiais jo iškeltą Latvijos ir Lietuvos sandraugos idėją.

Vienas  Sąjūdžio pradininkų, filosofas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis šiandien, rugsėjo 17 d., Biržų pilyje oficialiai paskelbė dalyvausiąs 2019-ųjų metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.

Vienas Sąjūdžio pradininkų, filosofas, rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Arvydas Juozaitis šiandien, rugsėjo 17 d., Biržų pilyje oficialiai paskelbė dalyvausiąs 2019-ųjų metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. Į Biržų pilyje įsikūrusios bibliotekos salėje susirinkusius spaudos konferencijos, kurią vedė žinomas muzikologas Viktoras Gerulaitis, dalyvius A. Juozaitis kreipėsi žodžiais: „Gerbiamieji. Tėvynainiai. Lietuviai. Čia, Biržų pilyje, Radvilų sostapilyje ši diena ypatinga. Tokiose tvirtose vietose gimsta ir atgimsta viltis. Iš visos širdies geidžiu, kad šiandien ir čia pradėtas kelias atneštų Tėvynei kuo daugiau gėrio. Pranešu visiems labai tvirtai: bendražygių remiamas – dalyvausiu Lietuvos Prezidento rinkimuose“.

A. Juozaičio kalbą įdėmiai sekė ir Vilniuje, Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, susirinkę visuomenės atstovai ir žurnalistai dideliame Valstybingumo erdvės monitoriuje stebėję tiesioginę transliaciją iš Biržų pilies ir turėję progą užduoti klausimus kandidatui.

Sostinėje prie mokyklų ir darželių įrengta 130 trumpiems sustojimams skirtų stotelių – čia sustoję tėveliai gali greitai ir saugiai išleisti ir pasitikti mažuosius vilniečius.

mapijoziai.lt

Viena labiausiai aptariamų temų Lietuvoje – emigracija – neretai vadinama viena didžiausių Lietuvos problemų. Paprastai kalbama tik apie tai, kiek ir kur (į užsienį) išvažiuoja Lietuvos piliečių. Tačiau intensyvi ne tik užsienio, bet ir vidinė migracija, t.y. iš vienų savivaldybių į kitas. Pagal Statistikos departamento duomenis, pateikiame žemėlapius, kuriuose vaizduojama vidinė ir užsienio migracija Lietuvos savivaldybėse 2011-2016 m. laikotarpiu. Skaičiavimas: neto migracijos 2011-2016 m. dalis nuo gyventojų skaičiaus savivaldybėje 2011 m. (laikant, kad savivaldybės gyventojų skaičius 2011 m. sausio 1 d. yra 100 proc.).

Pirmasis žemėlapis – vidaus neto migracija 2011-2016 m.:

laisvavisuomene.lt

Ateinantį mėnesį rumunai rinksis prie balsadėžių nuspręsti, ar reiktų pakeisti šalies Konstituciją ir joje įdėti specifinę biblijine laikomą santuokos, kaip vieno vyro ir vienos moters sąjungos, sampratą. Referendumas paskelbtas po kelerius metus trukusių politinių svyravimų, globalių pokyčių kalbant apie paramą tos pačios lyties santuokoms bei LGBT aktyvistų norų tenkinimo.

Dalijamės žadą gniaužiančiais vaizdais iš plynai kertamų Kazlų Rūdos ir Labanoro miškų – komentarai čia išties nereikalingi:

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako neturintis informacijos apie nelegalius kirtimus.

„Nelegalių kirtimų nėra. Reikia turėti minty, kad saugomose teritorijose taip pat yra ir privatūs miškai – tarkime, tame pačiame Labanore yra 30 proc. privačių miškų. Ir sukilus kainoms privačių miškų savininkai, kurie turėjo leidimus kirsti, jie tai suaktyvavo – tai natūralus procesas, taip veikia verslas. Valstybiniuose miškuose daugiau kertama nebus, net ir suplanuota yra mažiau nei kitais metais“, – sakė K. Navickas.

„Ką sako miškininkai – kad pušiai, pavyzdžiui, jei nori atsodinti, jai reikia šviesos. Plynas kirtimas – ir lengviau atsodinti. (...) Čia elementarus ūkininkavimas, kuris yra metai iš metų, kodėl čia taip surezonavo – sunku pasakyti“, – nesupratingai publikai paaiškino ministras.