Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Birželio 30 dieną, reaguodamos į Vilniaus mero R. Šimašiaus vienasmenį sprendimą įkurti Lukiškių aikštėje pliažą, dvidešimt visuomeninių, politinių ir patriotinių organizacijų atstovų išplatino savo viešą pareiškimą – kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, kuriuo atkreipiamas dėmesys į vykdomos istorijos politikos keliamą pavojų Lietuvos valstybingumui ir nacionaliniam saugumui.

R.Šimašiaus veide dažniausia matai kvailą šypseną – tada meras, matyt, džiaugsmingai galvoja, kad visa tauta serga amnezija. Pavyzdžiui, žmonės užmiršo, kad 4,2 milijono eurų aikštei sutvarkyti buvo ne Vilniaus miesto, o visų mokesčių mokėtojų – paimti iš valstybės biudžeto. Dar daugiau: užmiršo, kad pačią aikštę tik dėl remonto darbų miestui perdavė A.Butkevičiaus vyriausybė.

LRT giriasi, kad vienam gyventojui ji tekainavo tik 1, 24 Eur.

Paskaičiuojam broliai kurmiai, kaip sako viena garsi politikė.

1,24 per mėnesį, vadinasi 14,88 per metus. LT 2019 m. pabaigoje buvo 2 mln 793,3 tūkstančiai nuolatinių gyventojų. Viso: 41 564 304 Eur.

Mokslas yra dalykas didis.

Pvz.: „Kvotinio tyrimo duomenų pagrindu buvo testuojama hipotezė H, teigianti, kad Lietu-vos šeimos darybai svarbios šeiminės praktikos nubrėžia ribą tarp šeimos ir ne šeimos narių, priklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės (šalyje ar užsienyje). Atlikta trylikos šeiminių praktikų, sugrupuotų į keturias formalias grupes (rutininės praktikos, tradicijos, religinės šventės ir sekuliarios šventės), analizė patvirtina hipotezę ir leidžia teigti, kad šeiminės praktikos, kuriose dalyvauja asmenys, prisideda prie šeimos darybos tiek įprastiniame gyvenime, tiek migracijos atvejais, kai šeimos daryba vyksta abipus šalių sienų. [...] Buitis, kasdienė rutina, bendras maitinimasis bent kartą per savaitę praranda šeimos narius telkiantį vaidmenį, kai kalbame apie migraciją“ (Vida Česnuitytė, „Šeiminių praktikų vaidmuo ir šeimos daryba migracijos kontekste: Lietuvos atvejis“).

Kviečiame į kasmetinę Lietuvos laisvės kovotojų atminimo šventę, kuri vyks liepos 4 dieną (šeštadienį) Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parke, įkurto mons. Alfonso Svarinsko (Ukmergės rajonas, Vidiškių seniūnija, Kadrėnų kaimas).

Kaip žinoma, koplytstulpis yra sinkretinis liaudies kultūros reiškinys. Tai savotiška amato, meno bei tikėjimo sintezė, kurioje jungiasi architektūros, skulptūros, kalvystės bei tapybos elementai. Lietuvos kryždirbiai sugebėjo suderinti krikščionybę bei archajišką gamtos ir žmogaus santykį.

Reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė privalo turėti dominuojantį memorialinį akcentą, kurį tinkamiausiai Lukiškių aikštėje įprasmintų valstybės simbolis – Vytis, tokia yra Seimo nario Povilo Urbšio pozicija.

Be komentarų.

Kreipiuosi į visus savo tautiečius.

Mielieji, nepagailėkite valandos kitos ir pasižiūrėkite mano dokumentinį filmą „270 milijonų, kurie parklupdė Lietuvą“. Ir tuomet pamąstykite apie save, savo artimuosius, Tėvynę ir apie tai, ar jūs ir toliau norit gyventi klūpėdami.

Nuo jūsų priklauso viskas, tik jūs neretai apsimetat, kad šito nežinot.

Šįryt dažais buvo apipilti Vilniaus Gaono bei Cemacho Šabado paminklai. Iš užjūrio į Lietuvą atsirito naujoji „protestavimo“ mada?