Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Audrys Antanaitis. Ar Laisvės partija svarsto galimybę naikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą

6 Tiesos.lt siūlo   2022 m. lapkričio 28 d. 21:37

alkas.lt

Kokia grėsmė pakibo virš valstybinės kalbos? Ar Laisvės partija svarsto galimybę naikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą.

Seime baigiamas naujos kadencijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skyrimas.

Vyko jis slapta, tyliai, nediskutuojant apie valstybinės kalbos padėtį ir ateitį. Komitetas surengė daugybinius rinkimus tam, kad į Komisiją nepatektų nepageidaujami asmenys.

Vieni Komiteto nariai neturėjo galimybių susipažinti su kandidatais į Komisijos narius ir vadovus, o kiti nenorėjo. Komiteto pirmininkui neatėjo į galvą padiskutuoti apie valstybinės kalbos ateitį.

Tad kas vyksta iš tikrųjų?

O apie tai kas vyksta, nežino nei Seimo nariai, nei visuomenė.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Audrys Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

4 Tiesos.lt siūlo   2022 m. lapkričio 23 d. 21:56

alkas.lt

Šį rudenį baigiasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir jos pirmininko Audrio Antanaičio penkerių metų kadencija. Kaip numato Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas, šią komisiją steigia, reorganizuoja ar naikina Seimas. Seimas taip pat skiria ir atleidžia šios komisijos narius Švietimo ir mokslo komiteto teikimu.

Apie nuveiktus per kadenciją darbus ir apie Komisijos galimas perspektyvas kalbamės su VLKK pirmininku Audrius Antanaičiu.

Gerb. pirmininke, pradėkime nuo pradžių pradžios. Būsiu atvira, kai buvote paskirtas Komisijos pirmininku, buvo nemažai abejojančių, ar gerai, kad vadovas – ne kalbininkas, kad iki tol nedalyvavęs VLKK veikloje.

Aš lituanistas, baigęs Vilniaus universitetą. Gal kažkam abejonių kėlė tai, kad esu ir diplomuotas žurnalistas. Kai kam gali būti per sunku suvokti, kad žmogus gali būti ir lietuvių kalbos, ir žurnalistikos magistras. Nors pas mus yra net ministrų bakalaurų.

O vadovaujant VLKK svarbu ne diplomas ar laipsnis. VLKK ne akademinė, o kalbos politikos institucija. Tad lituanisto ir komunikacijos specialisto derinys yra puikus. Mums pavyko atverti ne tik VLKK, bet ir lietuvių kalbą visuomenei.

Išties, skirtingai nuo ankstesniųjų vadovų Jūs ėmėtės kiek įmanoma plačiau su kalbos reikalais supažindinti šalies gyventojus ir pakeisti iki tol Komisijos buvusį paslaptingiausios valstybinės įstaigos statusą. Kodėl, Jūsų manymu, tai reikalinga ir ar pavyko įgyvendinti šį kadencijos pradžioje išsikeltą tikslą?

Atsivėrimą pradėjome nuo Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo, kaip bausmių įrankio statuso pakeitimo. Visuomenei labai aiškiai buvo pasakyta, kad už klaidas jūs nebūsite baudžiami, svarbiausia – kalbėkite lietuviškai. Nebijokite kalbėti. Kurkime kalbą kartu. Žmonės patikėjo. O niekuo netikinčių skeptikų liko. Tai irgi normalu.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Danutė Šepetytė. Atsakymas lietuviui Audriui Antanaičiui

4 Tiesos.lt redakcija   2022 m. lapkričio 22 d. 21:00

respublika.lt

Kaip žinome, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) narius ir pirmininką Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu tvirtina Seimas. Jau praėjusią savaitę komitetas planavo išrinkti naujos kadencijos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovybę, tačiau atsirado problema dėl netikėtai atsistatydinusio jau išrinkto komisijos nario. Problema būtų nedidelė, jei komitetas būtų pasielgęs pagal Seime ir savivaldoje susiklosčiusią praktiką, kai netikėtai atsilaisvinusią parlamentaro ar tarybos nario vietą užima likęs „už brūkšnio”, t.y. dėl mažesnio balsų skaičiaus iki tol nepatekęs tarp išrinktųjų.

Tačiau Švietimo ir mokslo komitetas sukūrė precedentą - nusprendė skelbti naujus vieno komisijos nario rinkimus, vėl kreiptis į institucijas, kad šios pateiktų papildomų asmenų kandidatūras, ir, galima numanyti dėl ko: kai kam, matyt, labai dūrė akis „už brūkšnio” likusio dabartinio komisijos pirmininko Audrio Antanaičio pavardė.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Ramūnas Aušrotas. Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams

7 Tiesos.lt redakcija   2022 m. lapkričio 21 d. 21:49

Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams: ar galite rekomenduoti filmą, kuriame a)  kur nebūtų laužomi seksualiniai tabu; b) nebūtų normalizuojami nesantuokiniai santykiai (neištikimybė), c) nebūtų paremtas feministiniu diskursu (kažką kompensuoti ar įrodyti) d) nebūtų demonizuojami vyrai e) nebūtų bandoma įrodyti krikščionybės ir krikščioniško gyvenimo būdo žalą? Nenoriu gaišti laiko veltui. Ačiū.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Socialinės inžinerijos eksperimentai , Europa

Anglų universitetai raginami „dekolonizuoti“ kursus: „nubudusiųjų imperializmas pasiekė didžiulį, kvapą gniaužiantį mastą“

11 Tiesos.lt redakcija   2022 m. lapkričio 20 d. 19:39

Nepriklausoma Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo kokybės vertinimo institucija paruošė rekomendacijų juodraštį, pagal kurį iš baigiančiųjų studijas tikimasi, kad diplomo suteikimo metu jie pripažins egzistuojant rasizmą, klasinę diskriminaciją, neįgaliųjų diskriminaciją, homofobiją ir patriarchatą.

Kokybės užtikrinimo agentūra (QAA), kuriai patikėta stebėti ir patarti Jungtinės Karalystės aukštojo mokslo studijų kokybės ir standartų klausimais, ragina britų universitetus daugelyje kursų mokyti „dekolonizuoto požiūrio.“

QAA tvirtina, kad šios idėjos pateikiamos tik apsvarstyti, bet akademikai pasakojo portalui The Epoch Times, kad universitetai patirs „nemažą spaudimą jų laikytis.“

QAA skatina naudoti „etaloninius dalykų teiginius“, apibūdinančius tyrimo pobūdį, bei akademinius standartus, kurių tikimasi iš absolventų konkrečiose srityse. Juos rašo dalyko specialistai, o QAA palengvina šį procesą.

Pavyzdžiui, kovą paskelbtuose etaloniniuose dalykų teiginiuose, skirtuose klasikinei ir seniausių laikų istorijai, kuriuos kaip tiesą turėtų pripažinti ikidiplominių studijų studentai, randame „kolonijinę ir imperinę geografiją bei sisteminės nepalankios būsenos šiuolaikinį paveldą, pvz., rasizmą, klasinę diskriminaciją, neįgaliųjų diskriminaciją, homofobiją ir patriarchatą.“

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Emigracija, imigracija, demografija, Socialinės inžinerijos eksperimentai

Edvardas Čiuldė. Kur pasidės Lietuva be lietuvių?

25 Tiesos.lt redakcija   2022 m. lapkričio 17 d. 21:39

Vieną kartą esu kėlęs klausimą – kur pasidės Rusija, pralaimėjusi karą, kitą kartą – kur pasidėti Dievui mūsų pasaulyje? Iš tiesų, Lietuva be lietuvių papuola į tą pačią kategoriją reiškinių kaip ir visuotinai izoliuota Putino Rusija, pralaimėjusį karą bei tikėjimo Dievu reikalai kraštutinai sekuliarizuotame pasaulyje.

Visais paminėtais atvejais kalbame apie tą patį katastrofos tipą, kai kyla klausimas dėl paties reiškinio egzistavimo pagrindų patikimumo, su viena išlyga, kurią išsakiau dar prieš keletą savaičių, kad savo ruožtu gandas apie Dievo mirtį vis dėlto buvo truputėlį perdėtas.

Kita vertus, šiandien įvardytos temo svarstyme siūlau visiškai atsiriboti nuo emocijų, sutelkiant išskirtinį dėmesį tik į loginės dėlionės seką, – nieko daugiau!

Valstybės pažangos tarybos ne taip seniai įvykusio posėdžio metu VU rektoriaus Rimvydo Petrausko įžanginiame pranešime pateikta nuoroda, kad tautinės tapatybės ugdymas ir tautinė kultūra yra didžiausi pažangos stabdžiai, tauta esą yra atgyvenusi žmonių bendrabūvio forma, leidžia suprasti, kad šiandien politinę dienotvarkę Lietuvoje formuojančios pajėgos ir politiniame lauke dominuojančios įtakos grupės jau nebesislapstydamos forsuoja Lietuvos be lietuvių viziją, bandant įtikinti Lietuvos gyventojus, kad tai ir yra svarbiausioji šalies pažangos gairė.

Žinia, Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti institucija, taigi nekyla didesnių abejonių, kad R.Petrausko apgailėtinam arba, dar tiksliau tariant, nusikaltėliškam demaršui žalią šviesą uždegė premjerė Ingrida Šimonytė, o nusiraugėjimui prilygintina VU rektoriaus žosmė buvo ne atsitiktinai išsprūdę žodžiai, bet greičiau duotas starto ženklas gremėzdiškiems perstumdymams, nepasakius, didžiajam tautų persikraustymui.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Audrys Antanaitis: Pastabos baigiant kadenciją

8 Tiesos.lt siūlo   2022 m. lapkričio 17 d. 21:39

delfi.lt

Penkerius metus dirbau VLKK pirmininku. Apie juos tikiuosi parašyti dar ne vieną tekstą. Šiandien, baigdamas darbą Komisijoje, – apie tai, kas vyksta dabar.

Dvigubi rinkimai – demokratijos viršūnė ar politinis sukčiavimas?

Tikėjausi, kad kadencijų sąvarta bus gera proga Seimo Švietimo ir mokslo komitete bei Seime padiskutuoti apie valstybinės kalbos padėtį ir perspektyvas, apie tai, kokia kalbos politika turėtų būti vykdoma. O visų pirma tikėjausi, kad bus išklausyta ir vertinama penkerių metų ataskaita ir ateities kalbos politikos programa bei darbų planavimas.

Deja, už kalbą atsakingame komitete visą VLKK formavimo laikotarpį nebuvo pasakyta nė vieno žodžio apie kalbą. Komiteto pirmininko Artūro Žukausko ir kitų šešių Seimo valdančiosios daugumos narių valstybinės kalbos reikalai nesudomino. Visas dėmesys buvo skirtas Komisijos formavimui, o pagrindinis rūpestis buvo, kad į ją nepatektų ne savi.

Dėl to bene pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo surengti dvigubi rinkimai. Nors atsistatydinus vienam į Komisiją išrinktam nariui dar liko dešimt kandidatų, o skyrimo procedūra nebuvo pasibaigusi, valdančiosios daugumos septynetukas D. Asanavičiūtės siūlymu nusprendė surengti antrą šaukimą, t. y. organizuoti naujus rinkimus į atsilaisvinusią vietą Komisijoje. Tad išėjo taip, kad dalis Komisijos narių teikiami pagal vieną šaukimą, vienas – pagal kitą. Kodėl? Ar tarp tų dešimties nebuvo savo?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Artūras Francis. Kodėl valdantieji nori ištrinti senojo Kauno veidą?

3 Tiesos.lt redakcija   2022 m. lapkričio 16 d. 21:55

Autorius yra Nacionalinio susivienijimo narys

Kaune, kaip ir ne viename Lietuvos mieste, architektūriniai sprendimai gimsta už uždarų durų ir dažnai sunku suprasti, kuo vadovaujantis jie priimami. Dar prieš dešimtmetį pačioje miesto širdyje greta Kauno miesto savivaldybės stovintis istorinis pastatas „rekonstruotas“ ant jo pristačius du papildomus stiklinius aukštus. Neužkliuvo tai nei atsakingoms institucijoms, nei tuo metu miestą valdžiusios TS-LKD atstovams. Gimė „stiklainis“, vėliau tapęs bendriniu vardu.

Mat netrukus sekė Savanorių prospekto stiklainizacija. Dabar vienoje didžiausių Kauno gatvių jau stūkso daug stiklinių pastatų su tamsintais stiklais. Lyg ir modernu, šiuolaikiška, bet nesava, nekaunietiška, be dvasios. Niekam nepasirodė įdomu kaip nors pabrėžti Kauno išskirtinumą, kaunietiškumą ar, pavyzdžiui, sukurti ką nors neo-art deco, kuo pasaulyje garsi laikinoji sostinė. Miestas po truputį tampa beveidis, stiklinis, toks kaip ir visi, kuriuos šiandien perstato stiklainių kūrėjai Lietuvoje ir pasaulyje.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Vilnius

Venclovynė: klausimas, ar reikia naikinti Venclovų namų-muziejų?

23 Tiesos.lt redakcija   2022 m. lapkričio 12 d. 20:13

Dokumentas

Kadangi Venclovų namų-muziejaus klausimas neišnyko iš politikų akiračio ir šiandien savivaldybės Kultūros komitetas vėl šį klausimą įtraukė į posėdžio darbotvarkę, prašytume užpildyti muziejaus parengtą klausimyną ir labai tikiuosi artimiausiu metu gauti atsakymus.

GERBIAMI SPECIALISTAI, SIEKDAMI KUO TAIKLIAU ATSPINDĖTI VISUOMENĖS LŪKESČIUS „PERKRAUNANT“ VENCLOVŲ NAMUS-MUZIEJŲ, NORIME SU JUMIS PASIKONSULTUOTI. MALONIAI PRAŠYTUME ATSAKYTI Į KLAUSIMUS:

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Raimundas Kaminskas. Toks įvykis verčia susimąstyti apie universiteto kultūros paveldo istorinį raštingumą

12 Tiesos.lt redakcija   2022 m. lapkričio 11 d. 20:53

Lapkričio 8 dieną (antradienį), vakare apie 21 00 val. mobiliuoju telefonu gavau parnešimą iš visuomenininko, žurnalisto Viliaus Kavaliausko, kad Kaune, Žaliakalnyje prie vieno bendrabučio yra statybinis konteineris, pilnas išmestų senų medicininių knygų. Apie tai skubiai telefonu informavau Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejaus direktorių Taurą Meką.

Nuvykęs yra nurodytą vietą pamačiau statybinį konteinerį, kuriame buvo sumestos XIX a., pabaigos-XX a. pradžios medicininės knygos ir žurnalai vokiečių, prancūzų, lenkų, anglų ir kitomis kalbomis. Minėtos knygos buvo paženklintos Lietuvos universiteto/ Vytauto Didžiojo universiteto ir kitais Lietuvos valstybinių institucijų antspaudais.

Ten sutikau ir kauniečius Edviną Adukonį ir kitus, kurie pirmieji pastebėjo išmestus senus leidinius ir kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą bei į policiją.

Toks įvykis verčia susimąstyti apie mūsų universiteto, miesto ir visos visuomenės kultūros paveldo istorinį raštingumą.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 1 iš 89 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. I. Šimonytė arba apsimeta, arba nesupranta, kad Igničio veikla gali sukelti daug

Vytautas Sinica. Interviu Lenkijos televizijai (programa pasauliui anglų kalba) karo tematika

Edvardas Čiuldė. Ar iš tiesų mūsų tėvynainiai homoseksualai neturi Tėvynės?

Jonas Jasaitis. Žmonijos sunaikinimo scenarijai

Vidas Rachlevičius. Visas aktyvistes ir veikėjus reikėjo „pagrilinti”

Audrys Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

Borisas Johnsonas: Vokietija norėjo greito Ukrainos pralaimėjimo

Mirė Ukrainos disidentas Jurijus Šuchevičius

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt trečioji (Lapkričio 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ar Generalinė Prokuratūra ir STT nesiims tirti klausimo dėl IGNITIS smulkiųjų akcininkų?

Dovilas Petkus. Kompensacijos žydams: susitaikymo aktas ar mokestis „Holokausto industrijai“?

Jonas Grigas. Mokslininkai ragina paskelbti 5G ryšių moratoriumą

Italijos valdžia skirs po 20 tūkst. eurų poroms, kurios tuoksis bažnyčiose

„Už balos“. Rinkimai-Lenkija-Iranas-Futbolas

J. Kaczynskis: Lenkija priešinsis neomarksistinei revoliucijai iš Vakarų

Danutė Šepetytė. Atsakymas lietuviui Audriui Antanaičiui

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt antroji (Lapkričio 22 diena)

Makronas: „Mums reikia vienos pasaulinės tvarkos“

Ar daugiakultūriškumas griauna Vakarų tautų tapatybes?

Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?

Vytautas Radžvilas. Paskutinis žodis – piliečių

Ramūnas Aušrotas. Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams

Advokatė Zita Šličytė: Konstitucinis Teismas – ne vieta politikavimui

Edvardas Čiuldė. Kas jie tokie yra – tie naujieji europiečiai?

Paramą Ukrainai norėtų apriboti tik mažuma

Italijos vyriausybė tęs ginklų tiekimą Ukrainai ir 2023 metais

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt pirmoji (Lapkričio 21 diena)

Anglų universitetai raginami „dekolonizuoti“ kursus: „nubudusiųjų imperializmas pasiekė didžiulį, kvapą gniaužiantį mastą“

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimtoji (Lapkričio 20 diena)

XXIV sekmadienis po Sekminių: Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.