Įžvalgos, Svarbiausias, Politika, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Krescencijus Stoškus. Gyvenimas tik čia ir dabar

9 Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 22 d. 10:51

Ėjimas… be krypties. Moderniais laikais visiems buvo aiški pagrindinė gyvenimo kryptis: iš barbarybės – į civilizaciją, iš civilizacijos – į laisvę, lygybę, brolybę. Dabar tokios krypties nebeliko. Mūsų krašte pinasi viskas: fantastinė mokslo pažanga ir moralinis nuosmukis, neišpasakytai spartus turtėjimas ir gluminantis nuskurdimas, veržimasis dangoraižiais į dangų ir apleistų sodybų dūlėjimas, kūrybinis veržlumas ir sąmoningas naikinimas, reklaminis daiktų bei patarnavimų šlovinimas ir tyčiojimasis visur ir iš visko. Ypač skaudu matyti, kai važiuoji per gimtąją žemę. Išgražinti, išblizginti, stiklu spindintys miestai (ypač didmiesčiai), naująjį religingumą įtvirtinančios prekybos šventyklos, akropoliai ir ermitažai. Ir visai čia pat, vos už kelių ar keliolikos kilometrų – mirštantys ir jau numirę kaimai su užkaltomis langinėmis, užgriuvusiais šuliniais, sulaukėjusiais sodais ir apžėlusiais takais. Bet labiausiai trikdo ne tai. Mes kabinamės į skverną tiems, kuriuos laikome esančiais priekyje. Mums visai neįdomu, kad kaip tik iš jų ateina tikėjimą civilizacija praradęs chamizmas, cinizmas ir nihilizmas… 

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Liustracija ir desovietizacija, Intelektualų vaidmuo

Paulius Širvys Antanui Sniečkui. Apie didžiarusiškąjį nacionalizmą ir pašto paslaugų kokybę

4 Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 22 d. 8:06

Lietuvos ypatingasis archyvas paviešino Pauliaus Širvio laišką, skirtą Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmajam sekretoriui Antanui Sniečkui, skelbiama archyvai.lt puslapyje.

1956 m. rugpjūčio 26 d. rašytame laiške poetas Paulius Širvys piktinosi lietuvių kalbos nemokėjusiais, su klientais tik rusiškai bendravusiais Lietuvos SSR ryšių ministerijai pavaldžių  įstaigų darbuotojais. „Kalbu apie didžiarusiškąjį nacionalizmą, ‒ rašė poetas savo laiške, ‒ kas ne kas, o ryšių įstaigų darbuotojai mūsų respublikoje būtinai turi mokėti lietuvių ir rusų kalbas“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Iš K. Škirpos archyvo. Apie SSRS kariuomenę Vilniuje 1939 metų pradžioje

3 Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 21 d. 20:47

Vidmanto Valiušaičio dėka tęsiame pažintį su ugnies nesunaikinto Kazio Škirpos archyvo dokumentais – dar nepažintais mūsų istorijos puslapiais.

Šįkart esame kviečiami susipažinti su Lietuvos kariuomenės žvalgybos (II skyriaus) slaptu pranešimu apie tai, kaip 1939 m. pradžioje atrodė Vilniaus kraštą iš Lenkijos atėmę bolševikai. Pasak V. Valiušaičio, nors išlikęs tik pirmasis dokumento lapas, ir tas apgadintas, vietomis neįskaitomas, iš pranešimo aiškėja ir pagrindinės priežastys, kodėl sovietų kariuomenei taip „nesisekė“ Žiemos karo metu, kai po dviejų mėnesių užpuolė Suomiją.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Savivalda

Tik gražbylystė ar jau ir patyčia? Kauno valdininkai kariuomenės kūrėjams: „Tai unikali proga padėkoti Laisvės simboliui“

7 Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 21 d. 20:46

Supažindiname su Kauno miesto Savivaldybės atsakymu Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriui, susirūpinusiam, negi šių metų lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės dieną, norintys pagerbti už Lietuvos laisvę kritusių savanorių atminimą ir išsaugoti jiems brangią tradiciją bus verčiami dėti gėles ne prie „Laisvės“ skulptūros, o prie neva meninės instaliacijos – menininko valia į sovietmečio virtuvę „uždarytos“ Laisvės.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Tiesos judėjimas, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Rasa Čepaitienė. Lukiškių aikštė kaip vidinės kolonizacijos atspindys

11 Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 21 d. 0:33

Pro Patria

Jūsų dėmesiui siūlome prof. Rasos Čepaitienės, asociacijos „Talka kalbai ir Tautai“ tarybos narės, kalbą, pasakytą šių metų lapkričio 17 dienos mitinge Lukiškių aikštėje.

Lukiškių aikštės tvarkymo epopėja, nedovanotinai užsitęsusi per visą Nepriklausomybės laikotarpį, ir jos dalinis rezultatas, neseniai atvertas mums po aikštės rekonstrukcijos, liudija, kad tiek jos tvarkytojams, tiek ir daliai visuomenės tebėra sunku suvokti šios ypatingos vietos reikšmę ir paskirtį. Kas gi buvo padaryta su aikšte? Klausimas paprastas – o ko mes norėjom ir tebenorim? Reprezentacinės aikštės ar skvero rekreacijai, kur žaistų vaikai? Dabar gi gavom kažkokį judviejų mišrūną, tiek skvero, tiek aikštės simuliakrą.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Diskusija, Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Kultūros, kalbos, istorijos politika, TALKA

Dalius Stancikas. Išvalstybinimas

28 Tiesos.lt siūlo   2017 m. lapkričio 20 d. 15:24

...

Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės gynėjams, toks jų nuogąstavimas man atrodė perdėtas. Praėjo 25 metai ir regime: centrinę sostinės aikštę žūtbūt norima paversti „nepolitizuota“ (išvalstybinta) pramogų erdve. Kaip mitinge kalbėjo kunigas Robertas Grigas, tuomet Lietuva taptų vienintele Europos valstybe, kurios centrinėje aikštėje nebūtų jos istoriją ir valstybingumą menančių simbolių. 

1930 metais minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines Lietuvoje pastatyta dešimtys paminklų. Kiek pastatyta Lietuvos nepriklausomybės 100-ečio proga?

Vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas, vedamas į kartuves Lukiškių aikštėje, sušuko: „Viso pasaulio ir Europos akivaizdoje protestuoju“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Mitingo „Už Vytį, už Lietuvos valstybę ir jos istoriją“ nutarimas (papildyta dar vienu mitingo vaizdo įrašu)

42 Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 20 d. 2:05

Kviečiame pasižiūrėti lapkričio 17 dienos mitingo, kurį organizavo asociacija „Talka kalbai ir Tautai“, vaizdo įrašą ir susipažinti su jo nutarimu.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Propagandos ir ideologijos analizė, Demokratija ir valdymas, Kultūros, kalbos, istorijos politika, TALKA

Gintaras Karosas. Vytis

10 Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 17 d. 16:04

Piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko Gintaro Karoso pranešimas, perskaitytas 2017 m. lapkričio 17 d. mitinge Vyčio paminklui Lukiškių aikštėje Vilniuje apginti.

Susirinkome čia, kad apgintume Vytį. Kad centrinėje sostinės aikštėje stovėtų mūsų valstybės simbolis, per amžius telkęs lietuvių Tautą ir įkvėpęs pergalėms. Vytis – ant lekiančio žirgo skriejantis raitelis, kuris yra svarbiausias mūsų didžios istorijos dalyvis. Jis privalo amžiams tapti amžinosios Lietuvos sostinės esminiu akcentu. Tokia Tautos valia: suprantama ir neginčytina.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas, Kultūros, kalbos, istorijos politika

2017-ųjų Laisvės premija skirta laisvės gynėjai, politinei kalinei s. Nijolei Sadūnaitei. Sveikiname!

22 Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 17 d. 8:32

Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2017 metų Laisvės premiją paskirti laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei. Už tai (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-1366) vienbalsiai balsavo 113 Seimo narių, pranešama lrs.lt portale..

Seimo Laisvės premijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus. Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

3 Tiesos.lt redakcija   2017 m. lapkričio 15 d. 19:59

Šiandien pirmąkart posėdžiavusi 1863–1864 metų sukilimo vadų atminimo įamžinimo komisija nutarė paspartinti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių archeologinius ir antropologinius tyrimus ir numatyti šiam tikslui būtinus valstybės biudžeto asignavimus. Komisija apsvarstė ir nusprendė siūlyti Vilniaus savivaldybei identifikuotus palaikus laidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse, tačiau galutinis sprendimas dėl palaikų laidojimo vietos bus priimtas po mėnesio, kito posėdžio metu. Taip buvo nuspręsta dėl atminimo įamžinimo glaudžiau bendradarbiauti su Lenkija, Ukraina ir Baltarusija, rašoma Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime žiniasklaidai.   

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 1 iš 23 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Europos Parlamentas griežtina poziciją dėl Lenkijos

Pirmoji pasaulyje „gyvybės vizas“ žydams išdavė Lietuva, bet pasaulis to nežino

Pirmą kartą Danijos teismas už teroristinius nusikaltimus atėmė pilietybę

Kviečiame paremti Andriaus Švarplio peticiją – apginkime ir krikščioniškų pažiūrų Seimo nario žodžio laisvę

Karolis Kaupinis. Viešas laiškas tiems, kuriems rūpi

1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaikus siūloma palaidoti Rasų arba Bernardinų kapinėse

Vytautas Radžvilas. Prigimties pabaiga

Dr. Ignas Kalpokas. Kodėl socialiniai tinklai tapo politikos technologijų dalimi?

Povilas Urbšys. Esu seksistas ir mužikas

Žilvinas Nečiūnas. Kas „gelbėja“ Gedimino kalną

Andrius Navickas. Sutrikusio žmogaus žalojimas nėra rūpestis jo teisėmis ir laisve

Apie Dainiaus Kepenio „lengvatikystę“, arba Kokia argumento „atsimena iš pasakojimų“ vertė?

Savo parašu paremkime Aldonos Jankevičienės peticiją: apginkime tuos, kurie žuvo vardan Tėvynės, pareikalaukime teisingumo

Rita Miliūnaitė. Ar požiūris į kalbą reiškia požiūrį į valstybę?

Mihailas Neamţu. Sorosas ar Tocquevilleʾis?

Kas pagimdė medikų bruzdėjimus?

Giulio Meotti. Naujoji oficiali Europos istorija: krikščionybė trinama, islamas propaguojamas

Eugenija Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: Kaip bendrauti su kontroversiškais žurnalistais. Patarimai priešiškiems propagandistams ir agitatoriams

Kokį užnugarį turi Lietuvos juodintojai?

Vydas Astas. Didvyrių aikštėje nesivoliojama

Irena Vasinauskaitė. Atsitiktinumas ar sąmoningas tiesos slėpimas?

Vytautas Radžvilas. Valdo nematoma baimės ranka

Vytautas Sinica. Siūlomos Civilinio kodekso pataisos sieks uždrausti Lietuvoje lyties keitimą

Irena Vasinauskaitė. Šiaulių Nevyriausybinių organizacijų konfederacija tęsia darbus

Nuo bačkos. Linas Kukuraitis: „Atverkime duris, statykime tiltus, nebijokime, priimkime vieni kitus ir visi kartu judėkime bendrystės link“

Rasa Čepaitienė. „Tvirtai į savą kultūrą įaugęs žmogus nesileis taip lengvai nupučiamas globalizacijos vėjų“

Geroji Naujiena: „Budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“

Liudvikas Jakimavičius. Apie laiko dramaturgiją

LLKS vadovas apie prokurorų sprendimą dėl Rūtos Vanagaitės: „Tai – nesuvokiama“

Vytautas Sinica: Kas atsitikę su tais žmonėmis?

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.