Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Siūlome pasiklausyti filosofo dr. Vytauto Radžvilo, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus, pranešimą „Katalikybė ir politinė laisvė“, perskaitytą Adolfo Damušio politinių studijų dienų konferencijoje „Mūsų šimtmetis: tauta demokratinės valstybės kūrybos ir griovimo kryžkelėse“, vykusioje birželio 16–17 dienomis Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Antrąją konferencijos dieną filosofas ir istorikas prof. dr. Kęstutis Skrupskelis svarstė prezidento Kazio Griniaus ankstyvojo laikotarpio socialines idėjas ir Lietuvos modernizavimo planus, politologas ir Seimo narys dr. Laurynas Kasčiūnas kalbėjo apie tautinės idėjos svarbą Lietuvos valstybingumo byloje. Žurnalistas Valdas Vasiliauskas nagrinėjo KGB – sovietų slaptosios policijos – poveikį šiuolaikinei Lietuvos valstybės raidai, o filosofas Vytautas Radžvilas aptarė katalikybės ir politinės laisvės santykius.

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė.

Vatikano radijas

Gegužės 28 d. – septintąjį Velykų sekmadienį. Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių tą dieną švenčiant Šeštines – Kristaus Žengimo į Dangų iškilmę – minima ir Pasaulinė visuomenės komunikavimo priemonių diena. Šiemetinės, jau 51-osios dienos tema: „Nebijok, nes aš su tavimi (Iz 43,5). Skleisti viltį ir pasitikėjimą mūsų dienomis“. Kaip kasmet, šios dienos proga buvo paskelbta popiežiaus žinia, kuri buvo pristatyta jau prieš keturis mėnesius – sausio 24-ąją, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minint žurnalistų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezą.

Jūsų dėmesiui siūlome Marijos radijo „Aktualijų“ laidą, kurioje svarstoma, ar krikščionys laisvi kalbėti apie tai, kas jiems rūpi. Universitetuose, mokyklose bei viešojoje erdvėje krikščionių atstovaujamos pozicijos dažnai yra marginalizuojamos, laikomos senamadiškomis, o Lietuva įvardijama kaip nuo vakarietiško progreso „atsiliekanti“ valstybė. Ar ištrūkę iš sovietinės sistemos galime sakyti, jog šiandien galime kalbėti nebijodami? Su kokiais sunkumais viešojoje erdvėje, Universitete ir valstybės gyvenime susiduria krikščioniškai pozicijai atstovaujantys asmenys Lietuvoje ir visose Vakarų šalyse? Laidos svečias – politologas Vytautas Sinica.

Siūlome susipažinti su ištrauka iš naujos lietuviškai išleistos knygos „Benediktas XVI. Paskutiniai pokalbiai su Peteriu Seewaldu“.

Velykų rytas daug kam primena triskart aplink bažnyčią einamą procesiją, varpų gaudesį, pakilią giesmių nuotaiką... Džiaugsmas kyla iš evangelinės žinios apie prisikėlusį Kristų ir apaštalų susitikimus su Prisikėlusiuoju. Velykos tikrai yra džiaugsmingos, bet nebūna Velykų be Didžiojo penktadienio – Jėzaus mirties – ir be Didžiojo šeštadienio – Dievo tylos – dienos. Per tai einame į Prisikėlimą. O kaip jaučiasi žmonės, kurie Prisikėlimą švenčia jausdami mirties alsavimą?

2016 m. gruodžio 1 d. popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, pripažįstantį Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio (1873–1962) kankinystę ir taip atveriantį kelią jo paskelbimui palaimintuoju.

Lietuvos vyskupai ganytojiniu 2016 m. gruodžio 24 d. laišku 2017 m. paskelbė arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais. Jų šūkis – „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jn 8, 32).

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio dvasinę didybę ir meilę Lietuvai parodo jo ganytojinis laiškas „Apie kovą su girtavimu“, pasirašytas 1944 metų gegužės 28 dieną.

Vatikano radijas

Kovo 14-ąją sukako 80 metų nuo popiežiaus Pijaus XI 1937 metais paskelbtos enciklikos „Mit brennender Sorge“. Kaip įprasta, enciklikos pavadinimu tapo pirmieji jos žodžiai, o šie iš vokiečių kalbos galėtų būti išversti taip: „Su degančiu susirūpinimu“.

Jūsų dėmesiui siūlome Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo pamokslą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, pasakytą per iškilmingas Šv. Mišias kovo 11 dieną.

Šiandien švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Negalima pamiršti, kaip Aukščiausiosios Tarybos salėje sovietinio herbo vietoje kilo Lietuvos Trispalvė. Tą momentą mes įsipareigojome Lietuvos valstybei.

Vatikano radijas

Vienas iš pagrindinių Šventojo Sosto diplomatijos tikslų yra teisės į religijos laisvę rėmimas ir gynimas – ir ne kaip privilegijos katalikų Bažnyčiai, o kaip kiekvieno asmens orumą atitinkančios sąlygos, kad ir kokie būtų jo įsitikinimai: religiniai ar nereliginiai.

Kovo 7 dieną susitikime Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Ženevoje apie tai dar kartą turėjo progą kalbėti Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas šioje organizacijoje arkivyskupas Ivan Jurkovič.