Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vatikano radijas

Kaip skelbia Vatikano radijas, šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus susitiko su Katalikų Bažnyčios Europos Sąjungos šalyse atstovais ir politikais, dalyvavusiais dvi dienas Vatikane vykusioje konferencijoje – dialoge „(Re)thinking Europe – (Per)mąstyti Europą. Krikščionių indėlis į Europos projekto ateitį“. Tarp daugiau kaip trijų šimtų konferencijos dalyvių buvo ir septyni Lietuvos atstovai – vyskupai, politikai ir diplomatai.

Danutė Šepetytė | „Respublika“

Vienas šviesiausių mūsų meto dvasininkų Robertas Grigas, sakytume, pašaukimo ar Dievo valia vis atsiduria ten, kur vyksta lemtingi posūkiai Lietuvos istorijoje. 1987 metais dalyvavo mitinge prie A.Mickevičiaus paminklo Vilniuje, 1991 metų sausio 13-ąją buvo tarp Nepriklausomybės gynėjų Seimo rūmuose, 2017-ųjų rugsėjo 22 dieną girdėjom jo aistringą kalbą „Talkos už valstybinę lietuvių kalbą“ mitinge V.Kudirkos aikštėje. Vien šie epizodai leistų tarti: R.Grigas esti būtent ten, kur rašoma Lietuvos istorija.

Spalio 19 dieną, ketvirtadienį, 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamenkalnio g. 13, Vilnius) įvyks LRT dokumentinio filmo „Alfonsas Svarinskas“ pristatymas-premjera.

Filmo autoriai – žurnalistas dr. Andrius Gudauskas ir režisierius Juozas Sabolius – atgaivino daugybę atsiminimų apie įvairius Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio Alfonso Svarinsko gyvenimo etapus. Jis – ir partizanas, ir kalinys, ir pogrindžio darbininkas, ir Seimo narys, ir partizanų bei kariuomenės kapelionas, ir kunigas, kurio bekompromisę kovą už tiesą, tikėjimą įvertino ir Romos popiežius Jonas Paulius II, ir JAV prezidentas Ronaldas Reiganas.

Vatikano radijas

Popiežius Pranciškus penktadienio vidudienį priėmė Popiežiškojo Grigaliaus universiteto Romoje surengto kongreso „Nepilnamečių orumas skaitmeniniame pasaulyje“ dalyvius. Kaip rašė kongreso organizatoriai, pirmą sykį ši tema buvo svarstyta taip visapusiškai ir tokiu lygiu. Tarp pranešėjų ir dalyvių – tokių informacinių technologijų, kaip Microsoft ar Facebook gigantų atstovai, taip pat medikai, socialiniai tyrinėtojai, politikai, psichoterapeutai, teisėsaugos atstovai, vaikų apsaugos organizacijų darbuotojai, Bažnyčios ir visuomenės lyderiai.

„XXI amžius“ | 2017 (37)

Prieš 30 metų vykusiame istoriniame mitinge Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvavo, o šiemet jo minėjime kalbėjo kun. Robertas Grigas. Apie tai, kokios mintys kilo praėjus trims dešimtmečiams po šio įvykio, su juo kalbasi „XXI amžiaus“ apžvalgininkas Mindaugas Buika.

Vatikano radijas

Šio pirmadienio, rugsėjo 18 dienos ryto, Mišių homilijoje popiežius Pranciškus kalbėjo apie tam tikrą maldos atmainą: apie maldą tų, kurie valdo, ir tų, kurie yra jiems pavaldūs.

Net nesitiki, kad jau praėjo penkeri metai, kai skaitytojams kasdien atsiveria Tiesos.lt. Tarp įvairių laikraščių būtent šiam tinklapiui norisi atiduoti pirmenybę, o tokiai pozicijai yra asmeninės patirties tolima priešistorė.

O buvo taip: nuo 1958 m. plūduriuojant sovietinių lagerių duobėse, teko aptikti perlų, žvilgančių niūrioje komunistinio tvaiko prieblandoje, o ypač – TIESOS idėją! Keisčiausia, kad formaliai tai nebuvo naujovė: politinių kalinių tarpe apie tiesą buvo kalbama dažnai, nes tiesa ir teisingumas buvo pagrindiniai politinės laikysenos ramsčiai. Tuo tarpu mus įkalinęs sovietinis režimas, atvirkščiai, buvo melo ir neteisingumo įsikūnijimas. Suvokiant savojo pasirinkimo teisingumą, nėra sunku pavergėjui priešintis. Tačiau, esant nepalankioms išorinėms ir moralinėms sąlygoms, sunkiau būna išlaikyti dvasinę giedrą ir viltį. Tuomet išryškėja, kad vergas ne tiek tas, kas būna pančiais surakintas ar už grotų pasodintas, bet ypač tas, kuris praranda minties ir sąžinės laisvę. Juk žmogus yra visą gyvenimą bręstanti būtybė, o tam reikalingos ne tiek fizinės, kiek intelektualinės bei moralinės sąlygos. Šias elementarias galimybes komunistai stengėsi kaliniams riboti, o ypač dvasinio ugdymo priemones – religinę literatūrą ir bendravimą su dvasininkais. Tai buvo esminis žmogaus įkalinimas.

Kaip jau skelbėme, Konstitucinis Teismas (KT) liepos 4 dieną priėmė nutarimą, jog Karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 7 punktas, kuriuo nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai, prieštarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas nutarė: dvasininkų atleidimas nuo karo prievolės prieštarauja Konstitucijai. Dalijamės dr. sociologo ir politologo Andriaus Švarplio replika iš veidaknygės perskaičius Vyganto Malinausko komentarą „Galimybė laisvai praktikuoti savo tikėjimą Lietuvoje yra naikintina privilegija?“.

Dar vienas abejotinas Konstitucinio Teismo sprendimas: tai, kas Vakaruose yra laisvė į religiją, Lietuvoje yra socialinės privilegijos ir lygybės pažeidimas.

Skelbiame Vyganto Kaniavos repliką, kuria jis portale pozicija.org atkreipė dėmesį į itin aktualų,  2017 m. gegužės 31 d. paskelbtą, bet žiniasklaidos nutylėtą Lietuvos vyskupų laišką katechetams ir tikybos mokytojams.

Iš esmės pritariu Laisvūno Šopausko mintims publikacijoje „Liberalmarksistinio revoliucinio teroro pradžia Lietuvoje (II)“. Tačiau reikėtų patikslinti požiūrį į Bažnyčia toje vietoje, kurioje Laisvūnas kalba, jog „katechetikos ekspertės galima sakyti viešojoje erdvėje pristatė Bažnyčios poziciją (Bažnyčios autoritetai arba tylėjo, arba jų balsas nebuvo girdimas), toks jų kalbėjimas leido ištransliuoti vaizdinį, kad „naudingo idioto“ vaidmenį atlieka visa Bažnyčia“.