Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

#Trakai

Nuo šiol šia grotažyme žymėsiu įrašus, kuriuose aptariami Trakų žemės reikalai, kad neapsunkinčiau tuos skaitytojus, kuriems informacija apie tai yra neaktuali.

Šiandien LR Seime buvo priimami Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimai. Remiantis šiame įstatyme nustatytais kriterijais yra formuojami savivaldybių biudžetai, nuo jų didžiąja dalimi priklauso einamųjų metų savivaldybės biudžeto dydis.

Vienas iš pasiūlytų pakeitimų – subalansuoti skirtingų dydžių, skirtingo gyventojų skaučiaus, skirtingo ekonominio išsivystymo savivaldybių biudžetus. Tam buvo siūloma nustatyti Savivaldybių biudžetų pajamų dydį ir išlyginimą lemiančius rodiklius.

Ne paslaptis, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas (tiksliau – jo direktorius) yra didžiausias kliuvinys valdantiesiems, neleidžiantis jiems tvarkytis Trakuose taip, kaip jie nori. Atrodo, kad liberalai rado būdą kaip išspręsti TINP – „Gordijaus mazgo“ klausimą. Negalėdami patraukti į šoną direktoriaus, jie padarė ėjimą žirgu.

Kaip žinia, TINP pagal pavaldumą priklauso Kultūros ministerijai.

Šį penktadienį aplinkos ir kultūros ministrai (beje, abu liberalai) sutarė Trakų istorinį nacionalinį parką įtraukti į bendrą saugomų teritorijų tinklą ir perduoti jo pavaldumą iš Kultūros ministerijos Aplinkos ministerijai.

Būtent Aplinkos ministerijoje viceministro pareigas eina buvęs Trakų savivaldybės administracijos direktorius, liberalas Darius Kvedaravičius, Trakų liberalų skyriaus pirmininkės pavaduotojas.

Trakus kamuoja daugeliui rajonų būdingos savivaldos problemos – partine ištikimybe grįsta karjera, kai vadovaujančius savivaldybių įstaigų postus užima ir palankių sprendimų susilaukia su valdančiąja partija artimai susiję asmenys, neskaidrūs sprendimai viešąjame sektoriuje, neefektyvus savivaldybės įmonių darbas, sekinantis miesto biudžetą. Galima įprasti taip gyventi, tačiau esame verti naujos valdymo kokybės.

Influenceriai ir garbūs ekonomistai pastaruoju metu pamėgo dalintis Oxfordo universiteto apribojimų griežtumo indeksu, kuris tariamai rodo, kad „lietuviai džiaugiasi kone mažiausiais suvaržymais ir didžiausia laisve“ visame pasaulyje. Posto pabaigoje – ir uoga: „Taip pat ir laisve protestuoti prieš tai, kad … turi daug laisvės“.

manokrastas.lt

Kaip atsakingas Lietuvos pilietis pareiškiu, kad pareigingai atsisakau dalyvauti Galimybių paso (GP) veikimo jurisdikcijoje. Skiepų skeptikai ar pasyvūs, bet racionalūs situacijos stebėtojai buvo kaltinami atsakomybės jausmo neturėjimu.

Nuo rugsėjo 13 dienos teisių ir pareigų estafetė perduodama GP turėtojams, argonautams-armonautams. Dabar drąsieji didvyriai galės švęsti laisvę ir rodyti pavyzdį, kaip reikia išmanyti ne tik savo teises, kurias suteikia GP, bet ir laikytis pareigų.

Ekstremali situacija dėl koronaviruso šalyje dar nėra atšaukta, bet GP turėtojams saugumo reikalavimai išlieka tik rekomendacinio pobūdžio. Paradoksas.

Ministras Dulkys – šiaip veislinis kvailys ir didybės manija serganti biurokratinė menkysta, pagaliau gavusi galimybę pavaldyti? O gal pats atsistatydinti nedrįstantis, bet Sveikatos apsaugos ministerijai toliau vadovauti nebenorintis žmogelis?

Nuo praėjusios savaitės viešojoje socialinėje erdvėje sklinda žinia, kad susibūrė nepriklausoma teisės ir medicinos ekspertų grupė – Sveikatos teisės institutas (STI), kurio tikslas – teikti Lietuvos valstybei siūlymu, kaip suvaldyti Covid-19 pandemiją.

Mieli bičiuliai!

Kiekvienam iš mūsų gyvenime būna laikas, kada tenka peržengti Rubikoną.
Toks laikas atėjo ir man, kai gavau Nacionalinio susivienijimo pasiūlymą kandidatuoti į Trakų mero postą.

Prisipažinsiu – man tai buvo netikėtas pasiūlymas.
Trakų rajone gyvenu jau dešimt metų, bet mano mąstymo orbitoje iki tol sukosi tik nacionaliniai klausimai.
Tačiau šis pasiūlymas privertė galvoti apie žemę, kurioje gyvenu.
Ir kurioje man, neslėpsiu, gera gyventi.

Kviečiame pasiklausyti partijos „Nacionalinis susivienijimas“ atstovo Martyno Katelyno, 2120 m. išrinkto į Varėnos savivaldybę, kalbos, pasakytos mitinge prie Seimo „Apginkime Lietuvą!“

Ir saulė vėl tekėjo už Raseinių ant Dubysos, kaip per amžius. Ir nukepino mano plikę, kad grįžus vakare degančią kaip keptuvė teko tepti dukters kremais, nes nepakako proto užsidėt kepurės. Pats kaltas, kaip sako žmona ir kaip bus užrašyta ant mano antkapio.