Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Jūsų dėmesiui siūlome tinklalaidės „Neredaguota.lt“ pokalbį su praktikuojančiu teisininku Marijumi Velička apie Stambulo konvenciją, partnerystes bei neapykantos kalbą:

Vasario 16-osios proga Vytautas Sinica siūlo prisiminti, kad moderni tautinė valstybė yra nacionalizmo kūrinys, be nacionalizmo ji apskritai nebūtų įmanoma. Politologo teigimu, „Vasario 16-oji yra nacionalizmo doktrinos triumfas. Šią dieną minime nacionalizmo pergalę prieš imperializmą“. 1918 m. reikalaudama nepriklausomybės, lietuvių tauta rėmėsi visuotine tautų apsisprendimo teise – šis tarptautinės politikos principas galioja ir šiandien.

pozicija.org

Su dideliu nerimu noriu atsakingai paskleisti savo individualius (subjektyvius) politologinius-teisinius samprotavimus itin nemalonios naujienos kontekste. Ta naujiena destruktyviai susijusi su Seime įstrigusiu Konstitucinio Teismo (KT) sudėties atnaujinimu (rotacija) ir kartu pirmininko pakeitimu.

teise.pro

Toks klausimas man kilo, kai iš žiniasklaidos sužinojau, kad Seimas 2021 m. Trijų Karalių išvakarėse neapibrėžtam laikui išbraukė iš savo darbotvarkės naujų trijų Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo klausimo svarstymą. Čia skaitytojui reikia priminti, jog pagal Konstituciją, Konstitucinio Teismo teisėjai skiriami devyneriems metams, o devynių teisėjų sudėtis kas treji metai atnaujinama naujais trimis teisėjais. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas, o jų kandidatūras teikia Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Šiuo konkrečiu atveju vienos teisėjų trijulės, paskirtos 2011 metais kovo mėnesį, įgaliojimai baigėsi 2020 m. kovo 19 dieną, t.y. beveik prieš metus, tačiau iki šiol nepaskyrus naujų trijų teisėjų, jie pagal Konstitucinio Teismo įstatymą („nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas“) ir toliau eina savo pareigas.

delfi.lt

Lietuvos Konstitucinis teismas (KT) nutarė, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai. Biudžeto automatinis apskaičiavimas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų esą užtikrina, kad nacionalinis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl jo veiklos, išsaugotų savo nepriklausomumą, kuriam galėtų kilti pavojus, jei Vyriausybė ir Seimas kasmet nustatytų LRT biudžetą.

Teisėjai skiriami tik iš tų, kuriuos pasiūlo pati sistema, valdoma Teisėjų tarybos, ir atleidžiami atsiklausus jos patarimo. Etikos pažeidimus taip pat nagrinėja pačių teisėjų sudarytos komisijos. Teismai tapo nuo visuomenės niekaip nepriklausoma, uždara, save reprodukuojanti ir ginanti korporacine sistema, vis labiau užvaldoma grupinių interesų.

Teise.Pro

Neseniai gavau elektroninį laišką iš vienos Amerikos lietuvės teisininkės su prašymu paaiškinti, kodėl Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarime, jos žodžiais tariant, tiek daug dictum, t.y. teiginių, apie kuriuos pareiškėjas neklausė ir kurie nėra susiję su ginčijamo teisės akto konstitucingumo klausimu. Iš pradžių norėjau tiesiog trumpai atrašyti, kad pas mus susiformavo tokia tradicija, kai Konstitucinis Teismas, prieš atsakydamas į pareiškėjo paklausimą dėl teisės akto konstitucingumo, turi atskleisti šio klausimo kiek platesnį konstitucinį kontekstą. Tačiau visgi nusprendžiau atidžiau paskaityti šį nutarimą, nes iki tol buvau apie jį girdėjęs tik iš žiniasklaidos. Tai, ką ten radau – gerokai viršijo mano pirminio įsivaizdavimo lūkesčius. Bet apie viską nuo pradžių.

Konstitucinis Teismas šią savaitę informavo, kad ima nagrinėti bylą pagal opozicijos prašymą ištirti įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo konstitucingumą.

Šv. Wikipedija pateikia informaciją, kad p. Dainių Žalimą Konstitucinio Teismo (KT) teisėju Seimas Prezidentės teikimu paskyrė 2011 m. kovo 15 d., o tai reiškia, kad LR Konstitucijoje (103 str.) numatytas KT teisėjo 9 metų trukmės įgaliojimų laikas ponui D. Žalimui pasibaigė ne vėliau kaip 2020 m. kovo 15 d., tačiau LR Konstitucinio Teismo įstatyme (4 str.) sureguliuota labai konkrečiai: „Valstybės pareigūnai, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teikiantys Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos pateikti Seimui naujų teisėjų kandidatūras.“

Situacija teismų srityje yra daugiau nei įdomi.

Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne laikinai einančio pareigas pirmininko neturi jau metus. Ir Prezidentūra, negavusi Seimo paramos vienai kandidatei, kito kandidato net neieško – atrankos procesas net nevykdomas. Tik patarėjai kartoja, kad būtų teikiama p. Rudėnaitė. Klausimas, kokiu būdu, jei kandidatės atranka su visomis jos procedūromis net neprasidėjo ir ji net negalėjo paduoti dokumentų atrankai? Negana to, Lietuvos Aukščiausiam Teismui keletą savaičių laikinai vadovavo ne visais teisėtas vadovas – bent taip galima suprasti iš Konstitucinio Teismo lūpų. Ar tik mums atrodo, kad su procedūromis čia kažkas negerai?