Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Konstitucinis Teismas nutarė: dvasininkų atleidimas nuo karo prievolės prieštarauja Konstitucijai. Dalijamės dr. sociologo ir politologo Andriaus Švarplio replika iš veidaknygės perskaičius Vyganto Malinausko komentarą „Galimybė laisvai praktikuoti savo tikėjimą Lietuvoje yra naikintina privilegija?“.

Dar vienas abejotinas Konstitucinio Teismo sprendimas: tai, kas Vakaruose yra laisvė į religiją, Lietuvoje yra socialinės privilegijos ir lygybės pažeidimas.

Pro Patria

Skelbiame JAV prezidento Donaldo Trumpo nominuoto kandidato į laisvą Aukščiausiojo teismo vietą Neilo Gorsucho straipsnį, kuris puikiai parodo jo požiūrį į Aukščiausiojo Teismo vietą valstybės valdyme ir kai kuriuos klausimus, dėl kurių neseniai Aukščiausiasis Teismas priėmė šalies ateičiai svarbius sprendimus (pavyzdžiui, vienalytes „santuokas“). Straispnis publikuotas 2005 metais portale „National Review Online“.

Teisingumas yra valstybės pamatas. Teisingumą vykdo tik teismai (109 Konstitucijos straipsnis). Čia turima galvoje demokratiškai suformuoti teismai. Tokiuose teismuose be teisėjų profesionalų dalyvauja ir visuomenės atstovai: prisiekusieji, tarėjai. Visuomenės atstovai iš teismų šalinami tik totalitarinėse valstybėse. 

Kitas svarbus faktorius vykdant teisingumą – įstatymai, kuriais vadovaujasi teismai. Teigiama, kad prasti įstatymai – žiauriausia tironijos forma (Edmund Burke, 1729–1797). Čia vėl yra savos taisyklės, kurių nesilaikant galima sukurti jau minėtų „prastų“, korumpuotų įstatymų. Norint to išvengti priimant įstatymus būtina nepriklausoma institucija jų patikrai.

Be viso šito, turi būti ir nepriklausoma institucija kontroliuojanti, kaip įstatymai vykdomi. Paprastai patikrą vykdanti institucija kontroliuoja ir įstatymų vykdymą. Lietuvoje šias funkcijas iki 1994 m. vykdė nepriklausoma generalinė prokuratūra. Estijoje šią funkciją nuo pat nepriklausomybės atstatymo iki dabar vykdo nepriklausoma Teisingumo kanclerio institucija.

Demokratinėje valstybėje piliečiai turi teisę ginti savo teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme arba šiam teismui atstovaujančioje institucijoje…

Žurnalas Tribūna, 29 nr.

Kai išgirstu žodžius „Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nutarimą“, „KT išaiškino/paskelbė/ konstatavo/pripažino, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai“, atmintyje iškyla buvusio LR Konstitucinio Teismo pirmininko E. Kūrio frazė, pasakyta viename interviu Prancūzijos teisiniam žurnalui: „Kai savo žodį taria Konstitucinis Teismas, visi alternatyvūs aiškinimai tėra akademinė mankšta.“

Tuomet susimąstau, kas mums yra Konstitucija ir kokią vietą ji užima lietuvio gyvenime, ar ji yra svarbus mūsų tapatybės elementas? Kam atstovauja bei kokį vaidmenį eilinio piliečio ir pačios tautos sąmonėje atlieka Konstitucinis Teismas, ar jis kalba tautos suvereno balsu, ar tėra tik įstatymo leidybos priežiūros institucija? Jei nebūtų Konstitucijos, ar mes būtume mažesni lietuviai, nei ją turėdami? Ar Konstitucija yra gėris savaime, o Konstitucinio Teismo išaiškinimų monopolis neparemtas besąlygišku tikėjimu?

Jaunius Pocius | „Respublika“
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar skaidriai Vyriausybė priiminėjo teisės aktus dėl kurortinių apsaugos zonų panaikinimo. Tačiau nelaukdama teismo sprendimo, Vyriausybė savo nutarimą atšaukė. Tokia valdančiųjų skuba netrukus nusistebėjo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis. Užpraėjusią savaitę interviu TV laidai „Alfa“ savaitė jis pareiškė, kad valdantieji, jausdamiesi esantys teisūs, turėjo ne atšaukti daug emocijų sukėlusį nutarimą, o „atlaikyti Konstitucinio Teismo spaudimą.“ Iš kur konservatorių lyderiui iš anksto žinoma, koks bus šio teismo sprendimas, kad jis Vyriausybę spaus. Sutapo jo ir prezidentės interesai? Bet, antra vertus, ar mes girdime ką nors nauja?

Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Egidijus Šileikis pateikė atskirąją nuomonę dėl Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarimo, kad teisėjų ar valstybės tarnautojų šalia darbo užmokesčio dar gaunama ir valstybinė pensija už statutinę tarnybą atitinka Konstituciją ir nėra privilegija.

Konstitucinis Teismas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, nedraudžiančios teisėjams ir valstybės tarnautojams gauti dar ir pareigūnų bei karių valstybinę pensiją, neprieštaravo Konstitucijai.

Minėto įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai ginčijo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Pareiškėjas teigė, kad įstatymų leidėjas netgi turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenims, gaunantiems pareigūnų bei karių valstybinę pensiją, tokia pensija nebūtų mokama, jeigu šie asmenys, išėję iš tarnybos, už kurią ši valstybinė pensija skirta, dirba kitą iš valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokamą darbą, pavyzdžiui, eina teisėjo ar valstybės tarnautojo pareigas. Pareiškėjo teigimu, toks valstybinių pensijų skyrimas ir mokėjimas laikytinas privilegija.

Ričardas Čekutis | „Vakaro žinios“

Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) šią savaitę pasirašė įstatymą, kuris riboja vietinio Konstitucinio Tribunolo sau prisiimtą įstatymų aiškinimo viršenybę. Prieš tai A.Duda atmetė kaltinimus žlugdant demokratiją savo šalyje: „Lenkijoje vyksta politinis ginčas, tačiau demokratija jokiu būdu nėra pavojuje.“

Apie paties Konstitucinio Teismo keliamus pavojus demokratijai „Vakaro žinios“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto prof. Vytautu Daujočiu.

Konstitucinis Teismas (KT) šiandien priėmė nutarimą, kuriame teigiama, jog Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostato, kurios leidžia kasybos pramonės atliekas, susidariusias hidraulinio ardymo būdu atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 3 daliai ir 54 straipsnio 2 daliai, skelbiama KT išplatintame spaudos pranešime.

Nemira Pumprickaitė | LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt

Seime kyla įvairiai vertinamų iniciatyvų – prie tokių priskirtinas Konstitucinio Teismo (KT) galių apribojimas, apie kurį prieš pat šios sesijos pradžią kalbėjo kai kurie parlamentarai. Kol kas tokia iniciatyva tėra kalbų lygio, tačiau ką gali žinoti, kokia mintis šaus išrinktiesiems prieš artėjančius rinkimus. Nes KT ir jo sprendimai kliūva ne vien mažai įtakingiems ir pasireklamuoti mėginantiems Seimo nariams, tradicinių partijų atskiri veikėjai taip pat neslepia savo nepasitenkinimo KT išaiškinimais.

Apie KT galias ir įtaką valstybėje sekmadienį, kai Lietuvoje minima Konstitucijos diena, – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ pokalbis su KT pirmininku Dainiumi Žalimu.