Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bernardinai.lt

Šiandien Lietuvos Respublikos Seime numatytas svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas. Jo kelias Seime prasidėjo prieš gerą dešimtmetį. Per tą laiką teko dalyvauti ne vienuose LR Seimo sveikatos reikalų komiteto surengtuose klausymuose ir ne viename posėdyje, kuriame buvo svarstomi šio įstatymo projektai. Klausantis įvairių nuomonių, o ypač emocijų, kuriomis jos būdavo iliustruojamos, nevalingai peršasi mintis, jog sutuoktiniai, negalintys susilaukti vaikų, yra tarsi anapus šių diskusijų. Jog jų tikrosios nevaisingumo priežasties niekas net nenori išsiaiškinti ir juo labiau išgydyti. Tarsi tvyrotų nerašyta nuostata: moteris nori vaiko, tai ir duokim jį greičiau. Yra keletas faktų, kurie verčia abejoti nuoširdumu tų, kurie „mušasi į krūtinę“ ir atkakliai įtikinėja, jog nori padėti nevaisingoms šeimoms.

Ministro pirmininko patarėja, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotoja Auksė Kontrimienė 2016 m. birželio 8 d., prieš po dienos vyksiantį Seimo posėdį, kuriame turėjo būti svarstoma rezoliucija dėl LKP pasmerkimo, išplatino rašinį, pavadintą Lietuvos nekomunistai, vienykimės! (15 min.lt, Čikagos aidas, Kontrimiene.lt, Kauno diena, Veidaknygė, LSDP Vilnius.lt), kuriame davė aiškų signalą LSDP frakcijai bei buvusiems LKP nariams Seime nebalsuoti už tokią rezoliuciją.

Lietuva yra stebuklų šalis. Lietuvoje buvo įgyvendinta dar viena „zadanija“. Vos tik LR Seime atsirado iniciatyvos mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, iš karto atsirado iniciatyvos, kuriomis siekiama „patikslinti“ alkoholinių gėrimų vartojimo statistiką.

Siūlome susipažinti su renginių, skirtų Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti, programa.

Siūlome susipažinti ir su Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos kreipimusi ir jame išsakytu rezoliucijos „Dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo“ svarstymo ir balsavimo rezultatų įvertinimu.

Birželio 9 dieną, ruošiantis minėti 75-ąsias Lietuvos gyventojų pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių metines, Lietuvos Respublikos Seimas pabandė pateikti politinį Komunistų partijos nusikalstamos veiklos vertinimą. Siūlome pasidomėti, kaip jiems sekėsi svarstyti ir kuo jų diskusijos baigėsi.

„Vis pasigirstančios abejonės dėl bendros Europos ateities [...] pavojingos nei kiek ne mažiau nei nedraugiškos šalies naikintuvai virš mūsų galvų“, pareiškė Prezidentė per savo metinį pranešimą ketvirtadienį Seime.

Palaiminti etatiniai linksmuoliai ir optimistai didmenininkai – jie vargo neregės. Talentingai vaidina, kad sisteminio blogio pas mus nėra. Tiksliau yra, bet tik tas, kurį leista pastebėti. O šiaip tai valstybėje rojus, tauta beprotiškai laiminga, o visi kritikai – tinginiai ir kitokie komunistai.

Ir einam dar po bokalą saviapgaulės. Baisiausia, kad niekas nieko nedraudžia. Priešingai, net prezidentė sako, kad blogai. Kad kai jau nieko nei ji pati, nei kiti nebespės padaryti, reikia kažką daryti. Tai patys optimistai sau išgalvoja ribas ir apsitveria smegenis spygliuota viela. Ir ima reikalauti tokių permainų, kad nebūtų permainų.

Žurnalas „Miškai“

Reikia nuoseklaus darbo, o ne akcijų bei atrakcijų, kurios taip patinka vartotojų visuomenei.

Įdomu, kas ir kodėl sugalvojo, kad lietuviai myli gamtą? Taip, yra daug mėgstančių tai pabrėžti, apsiklijuoti lipdukais „Myliu ir gerbiu Lietuvos gamtą“ arba išpažinti meilę gamtai, kai yra klausinėjami sociologų, kalbinami žurnalistų. Tačiau nereikia didelių pastangų norint įsitikinti, kaip lietuviška meilė gamtai atrodo iš tikrųjų.

Šiandien, birželio 13-ąją, 17 val. Vilniaus rotušėje iškilūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, kultūros darbuotojai ir žinomi visuomeninių judėjimų atstovai pasirašys „NACIONALINĮ SUSITARIMĄ, KAD LIETUVA NEIŠSIVAIKŠČIOTŲ“.

Šiuo susitarimu Lietuvos šviesuomenė siekia paskatinti piliečius telktis ir priversti valdžią bei politines partijas realiai pradėti rūpintis Lietuvos demografija, kurios būklė yra kritiška: iš Lietuvos jau emigravo beveik milijonas gyventojų. Senstanti Lietuvos visuomenė, mažėjantis gimstamumas, aukštas gyventojų mirtingumas, neįtikėtinai didelis savižudybių skaičius, išplitęs alkoholizmas ir su tuo susijęs smurtavimas rodo, jog lietuvių tautai iškilo išnykimo grėsmė.