Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Propatria.lt

Vienas iškiliausių antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvių Juozas Brazaitis, kaip ir visa Laikinoji vyriausybė, šiandien susilaukia kaltinimų kolaboravimu su naciais ir dalyvavimu žydų žudynėse. Pirma tokių įtarimų banga mūsų dienomis Lietuvoje nusirito po 2012 metais įvykusio iškilmingo J. Brazaičio palaikų perlaidojimo Lietuvoje. Antrą kartą – šią vasarą, iškart po sovietinių Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo. Kartu su kitais lietuvių rezistentais (K.Škirpa, J.Noreika) šiandien kaip karo nusikaltėlis neretai pateikiamas ir pats J. Brazaitis. Vykstančios diskusijos provokuoja nepatogius klausimus. Ar iš tiesų kritiškai vertiname Laikinosios vyriausybės vadovą? Ar esame išsivadavę iš sovietinio istorinio pasakojimo apie 1941-ųjų įvykius Lietuvoje? Ar mokame savo istoriją? Šiais ir kitais klausimais kalbamės su rezistencijos studijoms ilgus metus paskyrusiu žurnalistu, filologu, knygos „Kalbėkime patys, girdėkime kitus. Tragiškieji istorijos 1940–1941 metai“ autoriumi Vidmantu Valiušaičiu.

...Sunkus buvo tankas, kuris ant tavęs užvažiavo,
Plieniniai ir aštrūs vikšrai, kurie draskė susmigę.
Ar spėjai sušukti – ir ką? – dangui, rytdienai, mamai? –
Tėvynė! Ir laisvės – šviesos – kupina begalybė!
Bet tavąjį kūną į žemę įspaudė metalas,
Į taurę suliejo drauge su krauju savanorių.
O siela pakilo, ir vėl – antrą kartą – pastojo jiems kelią
Nematomu milžinu. Ir tankai sustojo.

Šiauliuose Sąjūdžio iniciatyvinė grupė buvo įsteigta 1988 metų birželio 26 dieną, o jos lyderiu išrinktas jaunas architektas Virgilijus Kačinskas, prieš savaitę subūręs kolegas iš miesto projektavimo institutų į pirmąją Sąjūdžio rėmimo grupę „Tautos – tautai“ vardu.

Iki tol aš, kaip ir kiti šiauliečiai, iš Vilniaus individualiai, kiek įgalėdavome, vežėme laisvo žodžio pavyzdžius namo ir dalijomės, o kas sugebėdavo, dar ir daugindavo, tarkime, „Sąjūdžio žinias“, kad kuo plačiau pasklistų informacija, jog Lietuvos šviesuomenė kyla ir kitus kviečia nesnausti.

Iki 1922 m.

Levą Karsaviną dera prisiminti ne tik todėl, kad jis per 20 metų dėstė Lietuvos aukštosiose mokyklose, bet ir įvertinant jo mįslingą mąstymą bei gyvenimo kelionę.

Filosofo Levo Karsavino mąstymo sistema nelengvai atsiskleidžia, nes turi nevienalytį pagrindą. Formaliai tai krikščioniška filosofija, tačiau kai kurie teiginiai primena panteizmą, o kai kurie – net materializmą. O imant viso gyvenimo kūrybą, atsiskleidžia ryškūs kai kurių principinių nuostatų pokyčiai. Toks „neprincipingumas“, viena vertus, daro jo mąstymo sistemą nenuoseklią, kita vertus, atskleidžia gyvą, sąžiningą jo asmenybės ir mąstymo kaitą. Be to, Karsavinas buvo ne tik filosofas, bet ir teologas, istorikas, literatas, publicistas, poetas.

alkas.lt

Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys.

Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“.

Šių metų liepos 15 d. pajūrio leidinyje „Vakarų ekspresas“ pasirodė tikslingas, prieš paskutiniojo Žemaičių apygardos partizano Prano Končiaus-Adomo, gim. 1911 m., atminimą nukreiptas kaltinamasis rašinys – demaskuotas dar vienas „buržuazinis nacionalistas“. Nepasibodėta publikuoti Prano Končiaus žūties 50-ųjų metinių dieną. P. Končius-Adomas žuvo 1965 m. liepos 15 d. Netrukus, remiantis šiuo tekstu, pareikalauta iš žuvusio už Lietuvos laisvę partizano atimti valstybinį apdovanojimą.

Loreta Kalnikaitė | Pro Patria

2015 metų rugpjūčio 19 dieną mirė Lietuvos partizanė, karė savanorė Elena Kentraitė-Snaigė. Rugpjūčio 21 d. velionė palaidota Šilalės miesto kapinėse.

Elena Kentraitė gimė 1931 m. gruodžio 20 d. Gūbrių kaime, Šilalės valsčiuje, ūkininkų Onos ir Juozapo Kentrų šeimoje, kurioje augo šeši vaikai: Jonas, Juozas, Leonas, Ona, Albinas, Elena.

Norint geriau suprasti Elenos Kentraitės-Snaigės nueitą gyvenimo kelią ir jos auką Tėvynei, būtina pažvelgti, kokioje aplinkoje augant susiformavo jos asmenybė. Todėl svarbu prisiminti garbingą Kentrų šeimos istoriją.

„Varpas“ | 2015 (8)

Tragiško likimo poetui ir filosofui Mindaugui Tomoniui (slp. Tomas Kuršys) rugpjūčio 28 d. būtų sukakę 75 metai. M. Tomonis buvo ne vien mokslininkas, inžinierius, bet taip pat gilus mąstytojas, tiesos ieškotojas, labai kūrybingas, plačių užmojų poetas. Jo kūnas rastas 1975 m. lapkričio 5 d. ant geležinkelio bėgių ties Rasų kapinėmis Vilniuje, jam anuomet tebuvo 35 metai…

Rugpjūčio 27 dieną Kovo 11-osios Akto signatarui, aktyviam antisovietinio pogrindžio dalyviui, politiniam kaliniui, buvusiam Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkui Liudvikui Simučiui būtų sukakę 80 metų. Ta proga kviečiame prisiminti jo viešą laišką, skirtą jauniesiems Lietuvos kunigams ir klierikams.

Bernardinai.lt

Jo baldai yra tapę klasika, jo pastatai – modernybės ikonomis. Neseniai į dienos šviesą iškilo dokumentų, liudijančių, kad didysis šveicarų architektas ir dizaineris Le Corbusier buvo antisemitas ir Adolfo Hitlerio gerbėjas. Tai slepiama iki šių dienų. Antai šveicarų rašytojo Danielio de Rouleto 2005 metų esė, kurioje buvo prabilta apie Le Corbusier politinius ryšius, sulaukė daugiau nei nuosaikios ir keistos reakcijos. Diskusijos Prancūzijoje metu jis buvo apšauktas kaip neigėjas (pranc. négationniste), tai yra žodžiu, vartojamu įvardyti revizionistus, kurie ginčija holokausto realumą. Rimtų diskusijų šia tema nevyksta ir oficialiu lygiu. Štai Le Corbusier fondo Paryžiuje direktorius Michelis Richardas buvo „nustebintas“ paprašytas išsakyti savo poziciją ir atsisakė kaip nors komentuoti „šį klausimą“.