Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija

Julius Šalkauskas. „Važiuos tankai, tegu – jei reikės, tai ir žūsiu“

6 Tiesos.lt siūlo   2016 m. kovo 1 d. 10:41

propatria.lt

Vieno garsiausių Lietuvos filosofų, pedagogikos tėvu vadinamo Stasio Šalkauskio sūnus Julius Šalkauskas šiemet švęs 85-ąjį gimtadienį, tačiau aktyvios visuomeninės veiklos stabdyti neketina. Garsus fizikas ir prisiekęs skautas toliau rašo straipsnius, dalyvauja renginiuose, seka politines naujienas ir turi argumentuotą nuomonę esminiais Lietuvos viešojo gyvenimo klausimais. Pastaruoju metu dar ir redaguoja knygą, į kurią žada sudėti savo atsiminimus, apmąstymus ir publicistiką. Belaukdami knygos pasirodymo kalbamės su J.Šalkausku jo namuose Vilniuje, prie to paties stalo, kur II pasaulinio karo metais paskutiniuosius savo darbus rašė tuometis VDU rektorius Stasys Šalkauskis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija

Andrius Švarplys. Sovietinės praeities vertinimai: tarp mokslo ir klerikalizmo

38 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 29 d. 21:35

Tas teisuoliškas etinis standartas, fariziejiška istorijos politika… Ypač keistai skamba pasakymas „ieškome tiesos“. Kokią tiesą galima rasti, kai išeities taškas yra scheminis vertinimo matas tai tikrovei, kurioje, kaip žinome, viskas šizofreniškai susipynę keliais lygiais? Apie kokią mokslinę tiesą galima kalbėti, kai tyrinėjimai grindžiami vos ne religinėmis pretenzijomis?

Pavyzdžiui, ką reiškia tokia tezė-priekaištas: „J.Marcinkevičius savo kūryba Dievą pakeitė gamta, žeme“, t.y. pagoniškumu, ir tai paskatino lietuvių visuomenės ateizaciją? Ar tai ne krikščioniška religinė pretenzija? Ir dar itin supaprastinta krikščioniškos pretenzijos versija, nes gali būti ne mažiau krikščioniška samprata, kad gamta, žemė ir kūrinijos pajauta neprieštarauja krikščioniškai vizijai ir visiškai krikščioniškai legitimiai sudaro lietuviškos kultūros/tapatybės dalį.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Krikščionių pilietinis veikimas, Tikėjimo persekiojimas

Santa Kančytė. Monsinjoro laisvės pamoka – mylėti tiesą

1 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 29 d. 21:28

propatria.lt

Jaunystė turi savo privalumų ir trūkumų. Vienas jų – kad niekada niekas nėra akivaizdu. Štai aš esu jaunas žmogus, turįs tarti žodį apie mons. Alfonsą Svarinską, kurio niekada asmeniškai nepažinojau. Ir tada man kyla baisiai įžūlus, bet nuoširdus klausimas: kokia prasmė kalbėti apie mons. Svarinską? Jums, kurie jį gyvai pažinojote, šis klausimas tikriausiai pasirodys absurdiškas. Jūs buvote šalia ir matėte, kokių didžių darbų monsinjoras nuveikė dėl Dievo ir Tėvynės. Dar daugiau – Jūs tuos darbus dirbote kartu su juo, ir kiekvienas pagal savo pečius nešėte didesnį ar mažesnį kryžių.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Istorija

Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus stiprinti padedančios NVO: Nusikaltusių asmenų sąrašas turi būti sudarytas ne tautiniu, o pilietiniu principu

9 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 27 d. 18:05

Kviečiame susipažinti su nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, kreipimusi į LGGRT centro generalinę direktorę, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Vyriausybės kanclerį.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Istorija

Donatas Stakišaitis. Ekscelencijai Vytautui Antanui Dambravai atminti

1 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 27 d. 15:00

Lietuva ir viso pasaulio lietuviai amžinam poilsiui palydi vieną žymiausių Lietuvos diplomatų, Lietuvos diplomatijos patriarchą, ateitininką, publicistą, teisės mokslų daktarą Jo Ekscelenciją Vytautą Antaną Dambravą.

Okupacijos metais jis garbingai atstovavo Lietuvai, ją garsino ir gynė jos Laisvę. Lietuvos reikalui paaukotas visas šio kilnaus žmogaus gyvenimas.

Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Jo Ekscelencija tris dešimtmečius dirbo JAV diplomatinėje tarnyboje ir Lietuvai atgavus laisvę tapo jos ambasadoriumi. Po to jis vykdė diplomatines misijas Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione. Nuo 1992 metų ėjo Lietuvos Respublikos ambasadoriaus pareigas Venesueloje, nuo 1995-ųjų – Kolumbijoje. Vėliau atstovavo Lietuvai Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje, Ispanijoje, Maroke, Andoroje. 2004 metais jis buvo paskirtas Prezidento atstovu specialiesiems pavedimams. Už nuopelnus buvo apdovanotas aukščiausiais Lietuvos Valstybės ir daugelio kitų valstybių apdovanojimais. Popiežius šv. Jonas Paulius II jį apdovanojo Šventojo Grigaliaus Didžiojo ordinu.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Gyvoji atmintis, Svarbiausias, Istorija

Prezidento Aleksandro Stulginskio gyvenimo žingsniai

1 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 26 d. 14:21

Zigmas Tamakauskas | Bernardinai.lt

Ką tik nuvilnijo mūsų Valstybės atkūrimo dienos gana iškilminga šventės banga. Štai ir vasario pabaiga, žyminti ne tik sugrįžtančio į Lietuvą artėjančio pavasario pranašo Vieversėlio dieną, bet ir kitas mums įsimintinas datas: vasario 23-ioji žymi Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos diplomato, istoriko ir visuomenės veikėjo Petro Klimo 125-ąjį gimtadienį, 1885 m. vasario 26 dieną gimė prezidentas Aleksandras Stulginskis, o prieš 120 metų vasario 29 dieną šį pasaulį išvydo prieškario Nepriklausomos Lietuvos paskutinis užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys. Visiems trim teko išgyventi sovietinio lagerio siaubą. Tačiau jokie vergovės pančiai neįstengė supančioti jų dvasios gyvybingumo, neįstengė nuslopinti ir iš tolių sklindančio vieversio giesmės aido.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Vytautas Radžvilas. Monsinjoras A. Svarinskas ir nebaigta laisvės kova

7 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 21 d. 21:52

Didžiai prasminga, kad monsinjorui Alfonsui Svarinskui skirtas renginys vyksta mūsų didžiosios šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – išvakarėse. Be abejo, jis šią dieną rytoj ten aukštybese švęs su mumis, bet vis dėlto švęs ir čia. Švęs kaip tikrasis lietuvių tautos dvasinis ir politinis vedlys bei lyderis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Istorija

Antanas Ališauskas. Kaltinamas dalyvavus genocide: ar pagrįstai?

6 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 21 d. 17:00

Jau keli metai netyla reikalavimai panaikinti ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai kovoje žuvusio Lietuvos partizanų Vyčio apygardos vado Juozapo Krikštaponio atminimo ženklus: atimti Kario savanorio statusą (po mirties), panaikinti paminklą Ukmergėje, pasmerkti kaip nacistinį karo nusikaltėlį. J. Krikštaponio kaltintojai teigia, kad jis dalyvavo naikinant Baltarusijos žydus. Todėl būtina prabilti apie mažai žinomus Vyčio apygardos partizanų vado J. Krikštaponio gyvenimo faktus, kurie surinkti iš archyvinių dokumentų, publikacijų, neskelbtų šaltinių.

Pirmiausia pasakytina, kad nėra aišku, ar nacistiniuose ir sovietiniuose dokumentuose rašoma apie vieną ir tą patį asmenį. Įvairiuose dokumentuose ir šaltiniuose nurodyti skirtingi asmens tapatybės duomenys: J. Krištaponis, kpt. Krištaponis, Juozas Krikštaponis (Krištaponis) Juozas Krištaponis, kpt. J. Krikštaponis, kpt. Krištaponis, kpt. Jonas Krištaponis, Jonas Krikštaponis, Juozas Krikštaponis, ltn. Juozas Krištaponis, ltn. Juozas Krištapavičius, ltn. Krištaponis. Vienuose sovietų saugumo (SSRS MGB) dokumentuose nurodomas Juozas Krištaponis, kituose partizanų junginio vadas Krikštaponis arba Krištaponis (be vardo). Į šį klausimą iki šiol nėra vienareikšmiškai ir neabejotinai atsakyta. Iš tikrųjų Vyčio apygardos vadas buvo Juozapas Krikštaponis, Jono sūnus.

Tolesnis tekstas skirtas tik tai situacijai aptarti, jeigu visais aukščiau paminėtais skirtingų pavardžių ir tapatybių vartojimo atvejais tai yra vienas ir tas pats asmuo.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas, Krikščionių pilietinis veikimas

Vytautas Sinica. Įsipareigojimas Dievui ir Tėvynei mons. A.Svarinskui buvo du neatskiriami gyvenimo kelrodžiai

2 Tiesos.lt redakcija   2016 m. vasario 20 d. 8:50

Siūlome politologo Vytauto Sinicos kalbą, pasakytą vasario 15 d. renginyje „Dievui ir Tėvynei: mons. Alfonsas Svarinskas ir šiandienos Lietuva“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Alvydas Jokubaitis. Ar demokratinei Lietuvai reikia religijos?

32 Tiesos.lt siūlo   2016 m. vasario 18 d. 1:15

Bernardinai.lt

Kalba, pasakyta Ateitininkų Valstybės atkūrimo dienos labdaringame pokylyje

Dabartinė Lietuvos Respublika nuo 1918 metų vasario 16 dieną atsiradusios respublikos stipriai skiriasi savo požiūriu į religiją. Tarpukario Lietuvos valstybę sukūrė į Dievą tikintys ir kelią į bažnyčią nesunkiai randantys žmonės. Šį faktą mėgsta pabrėžti dabartiniai ateistai, tačiau neturime mokslinių įrodymų, todėl galimos vien tik filosofinės spekuliacijos. Šiandien nekalbama apie religijos reikšmę nepriklausomai Lietuvos valstybei. Tačiau 1918 metų nepriklausoma Lietuvos valstybė yra vienas iš katalikų vyskupo Motiejaus Valančiaus veiklos padarinių. Valančius nekalbėjo apie nepriklausomą Lietuvos valstybę, todėl negali būti vadinamas moderniosios lietuvių tautos tėvu. Tam trukdo jo religinis luomas. Dabartinei Lietuvos valstybei sunku savo kūrėju pripažinti katalikų vyskupą. Tai svarbi lietuvių kultūrinės savivokos permaina. Didysis kaimo žmonių sielų ganytojas negali būti pripažintas politiniu tautos kūrėju, nes buvo religinis autoritetas. 1883–1918 metais veikusios dvi lietuvių inteligentų kartos sukūrė savo naujus autoritetus. Dar naujesnius autoritetus sukūrė pokomunistinė Lietuva. Valančius kartais vadinamas didžiuoju, bet tautos tėvu pripažįstamas niekada panašaus prilyginimo nesulaukęs Jonas Basanavičius. Tai dabar sakoma ne norint sukritikuoti Basanavičių. Tuščia vaikytis mūsų šiandienos menkystų samprotavimų apie didžiuosius. Norisi tik pasakyti, kad pirmoji Lietuvos Respublika buvo katalikų, o plačiau – į Dievą tikinčių žmonių kūrinys. Katalikų Bažnyčios savivalda, struktūros bei ryšiai su plačiąja visuomene, ypač žemiausiais jos sluoksniais, tapo lietuviškosios demokratijos kūrimo pagrindu. Lietuvos Katalikų Bažnyčia buvo vienintelė organizacija, pajėgusi organizuotai kurti demokratijai reikalingą žmonių bendrumą. Šie samprotavimai gali sukelti ateistų ir agnostikų pasipiktinimą, tačiau istorijos nereikėtų perrašyti pagal dabarties įsitikinimus – tarpukario Lietuvos valstybės nesukūrė ateistai. Tai įrodyti daug lengviau, negu priešingą dalyką. Pokomunistinė Lietuva yra perėjimo nuo mokslinio komunizmo ir mokslinio ateizmo prie demokratijos kūrinys. Šiuo atveju ateistų ir agnostikų nuopelnai yra daug didesni.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 106 iš 110‹ Pirmas  < 104 105 106 107 108 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Aleksandras Nemunaitis. Farsas, kuris bus šiandien

Vytautas Sinica. Kas visgi yra didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui ir interesams – krovinių tranzitas ar šita vyriausybė?

Aleksandras Nemunaitis. Vilniaus savivaldybė skubos tvarka nagrinėja…

Tai buvo klaida, sako Šiauliuose plakatą prieš skiepus gaminusios kompanijos vadovas

Valdas Rakutis. Kam rūpi Lietuva?

Lenkija naikina PVM mokesčius maistui, mažina mokesčius degalams, dėl kylančių kainų kaltina Rusiją ir Europos Sąjungą

Prof. Jonas Jasaitis. Pradėjome naujuosius. Absurdų ar žmonijos naikinimo laikmetis?

Italijos vyskupas uždraudė neskiepytiems kunigams dalyti Komuniją

Nacionalinis susivienijimas. Sausio 13-oji primena: metas atkurti Lietuvos valstybę

Pfizer pirmojo asmens išpažintys: ketvirta dozė, o po to 10 metų vakcinų

Edvardas Čiuldė. Kodėl mums nereikėtų persiimti vadinamojo progresyvizmo marazmų pamėgdžiojimu?

Seimas žengė žingsnį link Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso pažeminimo

Už balos. Svarbiausi klausimai 2022 metais

Audrius Bačiulis. Užsienio reikalų ministerijos užsakymu „Vilmorus“ paklausė apie užsienio politiką

Aleksandras Nemunaitis. Sužinome, kad Vilniuje gali dingti centrinis šildymas

Eugenijus Jovaiša. Nė viena save gerbianti pasaulio valstybė neleidžia tapatybės dokumentuose rašyti kitaip nei valstybine kalba

Ispanija sekuliarizuoja Jėzaus gimimą

Diskusija: ar visiems nebus geriau be savarankiškumo, vardan saugumo ir materialinės gerovės

Eric Zemmour: LGBT vaikams plauna smegenis mokyklose

Gėjų sekso scena ant Atėnų Akropolio įžiebė pasipiktinimo audrą Graikijoje

Prof. dr. Ignas Vėgėlė. Ar pakaks Prezidentui valios ir ryžto?

Nacionalinis susivienijimas. Pareiškimas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečių asmens dokumentuose

Robertas Malone apgaudinėja cenzorius: tai, ką mRNR technologijos kūrėjas pasakė interviu po to, kai jį išmetė iš Twitter, užgniaužia kvapą

Gintaras Songaila. Laisvės gynėjų dienos proga – šokis ant Lietuvos Konstitucijos kapo?

Bosnija tampa pirmąja Europos šalimi be Covid’o pasų. Mirnes Ajanović nugalėjo Bosnijos federacinę vyriausybę

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga. Dėl lietuvių kalbos ir jos raidyno išdavystės

Ramūnas Aušrotas. Stambulo konvencija grįžta

Alvydas Butkus. Vienu šūviu du zuikiai? Tik kas tas šaulys?

Pensilvanijos universiteto translytis pralaimėjo plaukimo varžybas translytei iš Jeilio

Vytautas Sinica. Atkreipkim dėmesį, kokį sektorių sužlugdys konservatorių „vertybinė” politika

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.