Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

kulgrinda.lt

Ką čia rašau, nėra knygos recenzija. Rašau referatą. Knyga tokia svarbi, kad turėtų susilaukti viešų aptarimų, diskusijų, net seminarų. Suprantu, kad konformistinė mūsų visuomenė tam vargu bau ryšis. Gal elektroninis knygos išdėstymas paskatins tos knygos imtis bent jau individualiai.

Bernardinai.lt

1939 m. rugsėjo 17 d. 600–650 tūkst. Raudonosios armijos karių ir daugiau nei 5 tūkst. tankų įvažiavo į Antrosios Lenkijos Respublikos teritoriją. Prieš tai daugiau kaip 2 savaites vyko sunkūs lenkų mūšiai su vokiečių agresoriumi. Herojiškas Vilniaus ir Gardino dalinių bei gyventojų pasipriešinimas, mūšis prie Šacko, kur kovojo Pasienio apsaugos korpuso grupė, negalėjo sulaikyti sovietų atakų. Į sovietų nelaisvę pateko apie 230 tūkst. karių ir karininkų bei tūkstančiai uniformuotų pareigūnų. Kariai buvo atskirti nuo karininkų – pastaruosius išvežė į Kozelsko bei Starobelsko lagerius, o policininkus – į Ostaškovo lagerį. Pagal 1939 m. rugpjūčio 23 d. Molotovo–Ribentropo paktą daugiau nei pusė Antrosios Lenkijos Respublikos teritorijos buvo kontroliuojama Sovietų Sąjungos.

Pagerbdamas šviesų Bičiulio atminimą kalbininkas ir religijų tyrinėtojas Letas Palmaitis tęsia svarstyti Algirdui Patackui itin rūpėjusį klausimą dėl Lietuvos kelio, kur, jo įsitikinimu, yra įmanoma suderinti krikščionybę ir pagonybę. Pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA.

Po Stalino mirties į valdžią atėjęs Nikita Chruščiovas daugelį žmonių Vakaruose klaidino savo palankiais pasisakymais apie popiežių Joną XXIII, tačiau kartą prancūzų parlamentarų grupei jis prasitarė: „Mes liekame ateistais ir stengsimės visais būdais išlaisvinti žmones iš religijos opiumo įtakos“.

Lietuvių emigrantų pasaulyje skaičiui didėjant, kasdieną ryškėja ir graži jų veikla. Tik apie Šveicarijoje įsikūrusių naujųjų emigrantų veiklos neaiškius ketinimus pakeisti istorinę tiesą pokalbiai niekaip nesibaigia.

Kovo pradžioje gavau Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) valdybos PAREIŠKIMĄ-KALTINIMĄ, kad dalyvavę 2016 m. rugsėjo 27d. ŠLB susirinkime 38 emigrantai (iš apie 150 esančių LB sąraše, o Šveicarijoje – bemaž 2000 lietuvių) labai keistai nubalsavo:

„Draugas“

Baigiame skelbti žurnalisto ir istoriko Vidmanto Valiušaičio atliktą Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ trūkumų analizę. Įvadinę dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA, ketvirtąją – ČIA, penktąją – ČIA.

Po filologo, žurnalisto, publicisto, politikos ir kultūros apžvalgininko, redaktoriaus ir visuomenės veikėjo Vidmanto Valiušaičio straipsnių serijos „Mūsiškiai“: estradinis šou – įspūdžiui sudaryti, ne istorinei tiesai atskleisti“ [1–6 dalys] supratau, kad apie vienos šou damos knygą susidariau teisingą nuomonę.

Ir aš ją primarginau skaitydama ir, be emocijos pliūpsnių, matematinių klaidų, ir, kaip paaiškėjo, sufalsifikuotų iliustracijų, nieko nauja neradau. Tiesiog R.Vanagaitė, atitrūkusi nuo istorinio konteksto, išleido populistinę knygelę tiems, kas Lietuvos istorijos nežino arba kam yra parankiau jos neprisiminti. Žodžiu, jaunajai kartai ir tiems, kurie jau beveik 80 metų įtikinėja lengvai įtikinamus, kad Lietuva vykdė žydų tautos genocidą – dar kartą perrašyti Lietuvos istoriją jiems nebus labai skausminga.

propatria.lt

Neseniai pasirodžiusi Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ iš naujo atgaivino diskusijas apie lietuvių tautos vaidmenį Holokauste ir kolektyvinę atsakomybę už žydų tautybės bendrapiliečių žudynes. Knyga ne tik iškėlė daug klausimų, bet ir susilaukė daug kritikos, kurią neretai mėginta nurašyti kaip savo praeities nepripažįstančios visuomenės gynybinę reakciją. Į pastaraisiais metais viešojoje erdvėje keltus, o minimos knygos tik atgaivintus klausimus iki šiol trūksta suprantamų ir nuoseklių atsakymų.

„Draugas“

Baigiame skelbti žurnalisto ir istoriko Vidmanto Valiušaičio atliktą Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ trūkumų analizę. Įvadinę dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA, ketvirtąją – ČIA.

„Draugas“

Toliau skelbiame žurnalisto ir istoriko Vidmanto Valiušaičio atliktą Rūtos Vanagaitės knygos „Mūsiškiai“ trūkumų analizę. Įvadinę dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA.