Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Rimantas Varnauskas | Alfa.lt

Pivašiūnuose (Alytaus raj.) vykstantys didieji Marijos Dangun Ėmimo arba Žolinės atlaidai daugelį metų buvo sovietų saugumiečių galvos skausmas – dėl gausaus tikinčiųjų būrio, kurie, nepaisydami buldozerinės ateistinės propagandos, susirinkdavo į atlaidus, dėl pogrindžio leidinių skleidžiamos tiesos apie represijas prieš tikinčiuosius.

lzinios.lt

Minėdami Tarptautinę jaunimo dieną, prisiminkime vieną stalininiais metais Šilutės gimnazijoje nutikusią istoriją, kurioje atsispindi ano meto jaunimo pasipriešinimas sovietiniam režimui ir brutalūs bei ciniški jo slopinimo metodai.

Profesorių Juozą Eretą turėtume laikyti šveicaru, daugiausia nusipelniusiu Lietuvai. Pradėjęs 1918 m. reikšmingą darbą Lietuvos informaciniame biure Lozanoje, 1919 m. atvyko į Lietuvą. Sunkiais Nepriklausomybės kovų metais pirmas iš inteligentų stojo į Lietuvos kariuomenę eiliniu savanoriu, priėmė Lietuvos pilietybę, profesoriavo Kauno universitete, su užsidegimu ugdė visuomenės dvasinę ir fizinę kultūrą. Čia jis vedė savo buvusią studentę Oną Jakaitytę, šeima išaugino penkis vaikus: sūnų Juozą, filologą, dukras Aldoną, dramos aktorę, Laisvę, piešimo mokytoją, Birutę, tarnautoją, ir Juliją, mokytoją.

Siūlome susipažinti su leidyklos „Briedis“ išleista suomių žurnalisto, parengusio ne vieną veikalą apie netolimos istorijos įvykius Suomijoje, Baltijos šalyse ir Rusijoje, Jukkos Rislakkio knyga „Vorkuta! Sukilimas lageryje“ (serija „Komunizmas be grimo“).

Šioje pokalbiais su kaliniais ir liudininkais, laiškais, prisiminimais bei oficialiais dokumentais pagrįstoje knygoje Jukka Rislakki išsamiai aptaria sukilimo, šaltą 1953 m. vasarą sudrebinusio visą Gulago sistemą, istoriją. Nors sukilimas (jame ypač aktyviai veikė kaliniai iš Baltijos šalių ir Ukrainos) buvo užgniaužtas kruvinu susidorojimu – nemažai kalinių dėl laisvės ir teisingumo paaukojo gyvybę, Sovietų Sąjungos Gulago sistemoje prasidėjo didelės permainos.

Knygos ištrauką siūlome skaityti delfi.lt portale (ČIA).

Minėdami 25-ąsias Medininkų žudynių – 1991 metų liepos 31-ąją sovietų omonininkai išžudė pasienio poste budėjusius Lietuvos pareigūnus – metines siūlome prisiminti Vyto P. Petruškevičiaus ir Daliaus Stanciko pokalbį apie to laikmečio pasirinkimus.

Tiesos.lt primena – tą naktį Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai: Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius, Ričardas Rabavičius (nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją). Medikams pavyko išgelbėti vienintelio sunkiai sužeisto pareigūno Tomo Šerno gyvybę.

Dėl Medininkų žudynių kol kas nuteistas tik vienas asmuo – Konstantinas Michailovas. Už nusikaltimą žmoniškumui buvęs Sovietų sąjungos Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas, Latvijos pilietis teismo sprendimu įkalintas iki gyvos galvos. Dar trim Rusijos piliečiams – OMON būrio vadui Česlavui Mlinykui ir to paties būrio milicininkams Andrejui Laktionovui bei Aleksandrui Ryžovui – kaltinimai pareikšti už akių.

1926 metais birželio 12 d. Kaune prasidėjo pirmoji Lietuvos radijo transliacija. Kaip gimė Lietuvos radijas, kas buvo tie radijo pradininkai ir bendražygiai, ką teko patirti radijui ir televizijai tragiškais 1991-aisiais?

Nuaidėjo moksleivių dainų šventės „TU MUMS – VIENA“ paskutiniai akordai. Į šią nuostabią šventę teko eiti ir grįžti iš Vingio parko pėsčiųjų tiltu, kuriuo ėjo įvairiaspalve apranga apsirengusių gausybė šventės dalyvių ir žiūrovų. Nuo sunkaus svorio metaliniu garsu virpėjo tilto tvirtinimo atotampos lyg pritardamos į šventę einantiems savo keistais muzikos garsais. Moksleivių ir žiūrovų neišgąsdino ir oro prognozės. Į šventę rinkomės šiek tiek anksčiau. Kas minutę dalyvių, žiūrovų gausėjo, kol visa estrada pasipuošė įvairių aprangų spalvomis, kepuraitėmis ir gėlių vainikėliais.

Panktadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė atmetantis Kauno prokurorų ir nuteisto už padėjimą vykdyti genocidą Iljos Vorobjovo apeliacinius skundus, rašoma šio teismo svetainėje apeliacinis.lt.

Kaip buvo nusprendęs Apygardos teismas, garbaus amžiaus vyriškis lieka kaltas dėl padėjimo vykdyti genocidą; palikta nepakeista ir jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė.

Teismas konstatavo, kad Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą.

Pabaiga: pirmąją dalį skaitykite ČIA, antrąją – ČIA, trečiąją – ČIA.

„Draugas“

J.Dainauskas cituoja F.Stahleckerio raporto skyrelį „Kova su žydija“, kuriame gestapininkas rašo: „Iš anksto buvo žinoma, kad vien pogromais žydų problemos Ostland’e nebus galima išspręsti. Kadangi pagal esminius nurodymus (gemäss den grundsätzlichen Befehlen), tik saugumo policijos valymo akcija turėjo uždavinį realizuoti galimai pilnesnės apimties žydų pašalinimą. Užtat specialiosios komandos (Sonderkommando), talkinamos parinktų jėgų – Lietuvoje partizanų grupių – galėjo įvykdyti didesnio masto egzekucijas miestuose ir kaimo vietovėse.“

Vienas prancūzas su peruku (kadaise perukas ant plikės buvo protingumo ženklas) mokė, kad egzistencija prasideda nuo mąstymo, o mąstymas – nuo abejonės. Esu iš tų sau nenaudingų asilų, kurie viskuo abejoja ir nusipelno guzų. Patriotai, pasiruošt, dėmesio – tuoj galėsit suspardyti.

Kovo 11-oji širdyje – giliai ir tvirtai. Ten išsaugotas laikas, atsiminimai, tikras gyvenimas. Tavo paties jaunystė, nuodėmės ir pasiryžimai. Viltys, nemigo naktys ir asmeninis veikimas, kas bus – tas bus. Tai gyvoji tikrovė.

Vasario 16-oji – lygiai tas pats. Tik senelių atminty, gyvenime ir veikime. Bet lygiai tas pats. Kai darė, kas visiems svarbu, nežinodami, kaip baigsis. Nes negalėjo nedaryti. Ir kas bus – tas bus.

O su liepos 6-ąja – problemos. Įvykis, kurio vos ne aštuonis šimtmečius niekas nešventė ir net nežinojo, kada tai atsitiko. Ir tiksliai iki šiol nežino, ar tai tikslu. Bet logikos būdu pora mokslingų galvų patikslino, kaip ir kada turėjo atsitikti. Ir valdžia nutarė švęsti, nes taip dabar prireikė.