Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Bernardinai.lt

Williamas Doino jaunesnysis yra mėnraščio ,,Inside the Vatican“ bendradarbis, publikavęs Pijaus XII bibliografiją antologijoje ,,Pijaus karas: Atsakymai Pijaus XII kritikams”(Lexington Books 2004 m., red. D. G. Dalin). Autorius yra paskelbęs straipsnių apie Pijų ,,Times of London“, ,,Weekly Standard“, ,,First Things“ bei žurnale ,,America“.

Siūlome šio istoriko tekstą daug diskusijų sukėlusia tema: ar popiežius Pijus XII, kuriam teko Šventojo Tėvo tarnyste ypač sunkiu laikotarpiu, klestint nacistinei ir sovietinei diktatūroms, sugebėjo išlaikyti tvirtą poziciją, ar jis nebuvo pernelyg atlaidus, kaip tvirtina kritikai, Hitleriui ir jo režimui? Prisiminti popiežiaus laikyseną skatina ne tik noras geriau pažinti Bažnyčios istoriją, tačiau ir tai, jog šiandien krikščionims vis dažniau tenka susidurti su sudėtingais iššūkiais ar priešiškumu, ir kyla klausimas: ar kovodami dėl kilnaus ir teisingo tikslo galime būti ne tokie išrankūs priemonėms?

Justina Gafurova | „Respublika“

Šiandien, birželio 3-iąją, minime 28-ąsias Sąjūdžio metines. Lygiai prieš tiek metų, 1988-aisiais, Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, įvyko pirmasis Sąjūdžio susirinkimas ir jo metu išrinkti 35 iniciatyvinės grupės įgaliotiniai. Jie, vedami pagrindinio bendraminčių tikslo – atkurti Lietuvos Nepriklausomybę, turėjo sujungti anksčiau jau susikūrusius šios idėjos vedamus klubus ir skleisti visuomenei dvasią gyventi, siekti nepriklausomos šalies. Minint Sąjūdžio dieną, „Respublika“ kalbėjosi su vienu iš šios iniciatyvinės grupės narių, filosofu profesoriumi Vytautu Radžvilu apie Sąjūdžio pergales, neišmoktas pamokas ir galimybes jam vėl rastis Lietuvoje.

„Varpas“ 2016 nr. 6

Tai nuostabi, kilni, patikėjusio okupanto žodžiu legalizuotis Lietuvos partizano – Juozapo Streikaus-Stumbro baigiamoji kalba – jo sulikvidavimo KGB Troikos teisme. Tai priesakas mums, niekaip lig šiol neįsisąmoninantiems okupacijos esmės.

„Kultūros barai“ 2016 nr. 3

Istorijai turi būti žinoma, kas ką nuveikė, kas tikra, o kas pramanyta. Tai padeda suvokti objektyvius procesus ir konkrečių asmenybių vaidmenį juose. Deja, ši elementari tiesa ne visiems priimtina, esama siekiančių sumenkinti ar net išbraukti iš žmonių sąmonės tuos, kurie labiausiai nusipelnė Lietuvos nepriklausomybei. Ne vienas aiškinasi, esą tada buvo tokie laikai: pavyzdžiui, rašiau nei šį, nei tą, todėl ankstesnius savo rašinius dabar deginu. Rašau naujai arba beveik „naujai“, dievagojasi tokie „istorikai“. Romualdui Ozolui nereikėjo savo raštų deginti. Jis niekada nerašė to, ko negalvojo.

Medžioklė yra tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas. Tai gali būti verslas, pramoga ar apsirūpinimo maistu būdas. Teisėta medžioklė, kai medžiojama laikantis tam tikrų taisyklių, patvirtintų valstybės ar senosiose kultūrose bendruomenės papročių. Brakonieriavimas, kai medžiojama nesilaikant galiojančių reglamentuojančių aktų – medžiojant draudžiamu metu, neleidžiamas medžioti rūšis, viršijant leistą sumedžioti limitą. Yra ir kita, perkeltinė žodžio medžioklė reikšmė, kai medžiojami ne laukinės faunos atstovai, o gyvi ar net mirę žmonės. Tokią medžioklę regime įvairiose šalyse, o greta jos - ir brakonieriavimą.

„Atgimimas“ | 1988 m. spalio 21 d.

Rytoj Vilniuje, Sporto rūmuose, prasideda Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis Suvažiavimas

Romualdas Beniušis | Bernardinai.lt

Neseniai archyvuose šių eilučių autoriaus rasta Bagdanavičių šeimos tremties byla – unikalus sovietinio laikotarpio dokumentas, bylojantis apie šios šeimos ryžtą ir pasiaukojimą nacistinės okupacijos 1941–1944 m. gelbėjant nuo genocido niekuo nekaltus Darbėnų miestelio žmones bei vėliau jai tekusią rūsčią tremtinių dalią.

Aras Lukšas | lzinios.lt

Kovo mėnesį sukako 33 metai, kai Vilniuje mirė žinomas tarpukario žurnalistas, rašytojas, redaktorius ir vertėjas, o sovietmečiu – vienas populiariausių disidentų Juozas Keliuotis. Mirė skurdintas, persekiotas, iškentęs dvi tremtis Sibiro lageriuose, bet taip ir neatsisakęs nepriklausomos Lietuvos idealų.

„Voruta“

Pastaruoju metu įvairiuose lygmenyse vyksta intensyvi diskusija dėl žydų genocide tikrai (nustatyti teisinių institucijų), galimai (įtariami pagal fragmentinius archyvinius duomenis ar įrašus) ar tariamai (teisinių institucijų reabilituoti) dalyvavusių asmenų. Kalbama apie sąrašo sudarymą, jo paskelbimą.

kulgrinda.lt

Ką čia rašau, nėra knygos recenzija. Rašau referatą. Knyga tokia svarbi, kad turėtų susilaukti viešų aptarimų, diskusijų, net seminarų. Suprantu, kad konformistinė mūsų visuomenė tam vargu bau ryšis. Gal elektroninis knygos išdėstymas paskatins tos knygos imtis bent jau individualiai.