Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Liaudies kultūra“, Nr. 4.

Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą XI prigimtinės kultūros seminare „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ 2016 m. liepos 3 d. Rumšiškėse. 

KAM LAISVĖS PASAKOJIMAS ĮPAREIGOJA?

Kalbėdami apie laisvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) galėtume kelti klausimą, ar tikrai moderni tautinė Lietuva yra išsaugojusi jungtį su senąja Lietuva? O gal toji jungtis yra tik mūsų pačių dirbtinai konstruojama? Šiandien dalis Lietuvos politologų teigia, kad tautinė Lietuva, kilusi iš XIX amžiaus idėjų, iš modernaus nacionalizmo, toji Motiejaus Valančiaus ir Vasario 16-osios Lietuva yra visai kitas projektas, kad ieškoti sąsajų tarp šių dviejų Lietuvų yra bergždžias reikalas. Net pasvarstoma, kad per dažnas kalbėjimas apie LDK gali kenkti mūsų tautiškumui ir mūsų dabartinei tapatybei.

Dažnai girdime sakant: „Visi mes iš vaikystės“... Kai nuostabus žmogus iš Sąjūdžio praeities Irena Vitkauskienė savo veidaknygėje pasidalijo moksleiviškais prisiminimais, prisiminiau ir šiuos žodžius. Pamaniau, kad gal tokia tema tiktų mūsų portalo diskusijai šią paskutinę vasaros savaitę: kiek mūsų šiandienos atsinešta iš to laikmečio, kuris jaunajai kartai jau tampa istorija, pažįstama tik iš vadovėlių ar pagal geriausias iliuzijų fabriko tradicijas susuktų kaimyninės šalies filmų? Ir kada nostalgiškąjį „O prie ruso buvo geriau“ pakeis savivoką keičiantis klausimas –tegul ir skambantis retoriškai: „Ar tikrai prie ruso turėjau geresnes sąlygas būti geresnis? teisingesnis? ir t.t.“?

Irena Vasinauskaitė

rokiskis.popo.lt

Daugelis tų, kas neatsimena senų laikų, ima pasakoti, kad ne viskas buvo tais laikais blogai. Neretai tą ima pasakoti ir senukai, kurie anais laikais prarado savo gyvenimą. Nes ne viskas gi buvo blogai – žmonės gyveno, turėdavo ir savo džiaugsmų, ir pasiekimų, ir gyveno gi. Išties gyveno. Pasižiūrėkim iš kitos pusės: nacių laikais irgi žmonės gyveno, ir daugelis jų pasakytų, kad gal ir ne viskas buvo blogai. Tokių kalbų irgi kartais galima išgirsti iš visokių veikėjų.

Siūlome prisiminti kalbininko, semiotiko, mitologo ir eseisto Algirdo Juliaus Greimo mintis, išdėstytas 1991 m. Vytautui Landsbergiui „Pro memoria. Lietuvos ateities projektavimo reikalu“ apie atkuriamos valstybės kontūrus, kurios tuo metu ir nesulaukė didesnio atgarsio.

Septyni asmenys 2015 m. rugsėjo 15 d. planavo išvykti į Sibire esančią Permės sritį, į kurią 1945 m. buvo ištremta apie 4500 žmonių iš Lietuvos. Šiame krašte esančioje Galiašoro gyvenvietėje jie ketino sutvarkyti tremtinių kapines ir pastatyti paminklą, skirtą ten mirusiems tremtiniams atminti.

lzinios.lt

1949-ųjų rugpjūčio 13 dieną nelygiose kautynėse su MVD kariuomene žuvo Petras Bartkus-Žadgaila – vienas jauniausių Lietuvos partizanų vadų, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio prezidiumo sekretorius, legendinio partizano Jono Žemaičio patarėjas. Remdamiesi P. Bartkaus artimųjų ir bičiulių prisiminimų nuotrupomis, peržvelkime neilgą, bet šlovingą šio laisvės kovotojo gyvenimą.

Bernardinai.lt

Po daug triukšmo sukėlusio „Brexit“ viskas, regis, nurimo, gyvenimas daugiau ar mažiau grįžo į seną vagą. Neįvyko jokio didelio sukrėtimo, jokios staigios griūties, ir permainos, ko gero, bus ne tokios greitos ir įspūdingos. Kaip ES keisis, plėsis ar trauksis, ar iširs, prognozių esama įvairių, bet, kaip kažkas yra taikliai pasakęs, prognozuoti sunku, ypač ateitį. Dažnai sunku eiti į ateitį dar ir dėl to, kad praeitis nėra aiškiai įsisąmoninta. Amerikiečių istorikas T. Snyderis sako, kad mes perdėm lengvai praeities įvykius laikome kažkuo tolimu ir nekaip nesusijusiu su mumis. Čia pateikiama jo paskaita, skaityta 2014 metais Osle, kur jis apžvelgia prabėgusio šimtmečio istoriją, bandydamas parodyti, kaip mes atėjome į dabartinę situaciją.

voruta.lt

Rugpjūčio „pūtšas“ iš pradžių atrodė itin bjauriai, išties grėsmingai. Be juokų. Štai ir atėjo „diena x“,  kurios laukėme nuo pat Kovo 11-osios. Dabar tai didelė Sausio Tryliktoji nuo Baltijos iki Vladivostoko. Ims nebe Vilnių, ims viską. O Vakarai skystoki, o Maskva ar išeis į gatves? Ką gi, bent mes turim laikyti savo poziciją ir pareikšti ją iš karto. Generolui Kuzminui, kuris paskambino iš Rygos informuodamas, kad dabar jis – Pabaltijo apygardos aukščiausia valdžia, atsakiau, kad jis mums jokia valdžia ir jo įsakymai nebus vykdomi. Susirinko mano sukviesta Aukščiausioji Taryba ir nusiuntėm paramos telegramą Borisui Jelcinui: esame kartu su Rusijos demokratais, o pučistų veikla Lietuvoje nusikalstama.

llks.lt

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šią skaudžią temą ir ją aktualinti. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK puolė 200–300 tūkst. Maskvos kariuomenės ir 20 tūkst. kazokų. Vien Vilnių puolė apie 60–80 tūkstančių karių. Tuo tarpu gynybai vadovavęs LDK didysis etmonas Jonušas Radvila teturėjo vos 5–7 tūkst. karių. Negana to, jis nesutarė su lauko etmonu V. Gosievskiu dėl kovos taktikos, miesto gynybos siena buvo apleista, apgriuvusi, Vilniaus gyventojus buvo apėmusi panika. Mat anksčiau negu Rusijos kariuomenė priartėjo prie Vilniaus, gausybė pabėgėlių iš Gudijos atnešė šiurpinančias žinias apie žiaurų rusų kariuomenės ir kazokų elgesį, jų vykdomas masines žmonių skerdynes, plėšimus. Į Vilnių besiveržianti kariuomenė išžudė visus Bychovo, Dysnos, Klecko, Mstislavlio, Pinsko, Slonimo gyventojus. Vengdami panašaus likimo beveik visi Minsko, Gardino ir kitų miestų gyventojai pabėgo į Lenkiją, Lietuvą.

Bernardinai.lt

1991 08 19, pirmadienis

Žinią, kad Maskvoje kažkas atsitiko, išgirdau vairuodamas tėčio geltoną žigulį. Tai buvo specialus žinių pranešimas ankstyvą rytmetį apie 7.30. Kad įvesta ypatingoji padėtis ir M. Gorbačiovo įgaliojimai sustabdyti, o valdžią perima kažkoks ypatingasis komitetas. Bet nesuteikiau šiai žiniai ypatingos svarbos, nes buvau užsiėmęs savo namo statyba, reikėjo organizuoti, gauti, surasti, sukombinuoti medžiagų – Lietuvoje tuo metu buvo blokados laikas, neįtikėtino pinigų nuvertėjimo laikas, ir apskritai gyvenimas keitėsi neįtikėtinais tempais. Senas pasaulis byrėjo tiesiog akyse.

Tik įdienojus supratau, kad Maskvoje įvyko valstybinis perversmas, o senoji bolševikinė nomenklatūra nori sustabdyti Gorbio reformas. Visai nelinksma pasidarė, kai namuose sulaukiau skambučio iš Vilniaus savanorių rinktinės vadavietės. Pranešė, kad po pietų su savanorio uniforma prisistatyčiau į Aukščiausiąją Tarybą, neaišku, kuriam laikui.