Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Vytautas Radžvilas. Sugrįžtanti atmintis

8 Tiesos.lt redakcija   2022 m. vasario 22 d. 10:50

Sąjūdžio bendražygio A. Medalinsko prisiminimai dar kartą patvirtina seniai žinomą išmintį, kad tiesa anksčiau ar vėliau ištrūksta iš melo kalėjimo. Būna, kad ji uždaroma jame ir kartais lieka paslėpta nuo žmonių ir jiems nežinoma ištisus dešimtmečius. Sąjūdžio istoriją slepianti melo ir šiurkščių klastočių uždanga nesulaikomai plyšta.

Be abejo, atsiras tokių, kurie tai vadins pavėluotu sąskaitų suvedinėjimu. Tuščios pastangos. Prisiminimų autorius priklausė Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės jaunimui, kuris paprasčiausiai nesiveržė į jokius valdžios postus ir juo labiau nei galėjo, nei norėjo pretenduoti į judėjimo pirmininkus.

Iš beveik visiškos užmaršties staiga ir tarsi „iš nieko“ iškilusi R. Ozolo figūra sugrįžo į viešąją erdvę ne todėl, kad kam nors panūdo pradėti grumtynes dėl tuščios asmeninės garbės. A. Medalinskas objektyviai ir sąžiningai pasako, kodėl ryžosi prabilti po dešimtmečių ne tik jo, bet ir kitų sąjūdininkų tylos. Protu nesuvokiami Sąjūdžio istorijos klastojimo mastai jau darosi egzistencine grėsme pačiai valstybei.

Išgyvename geopolitinio lūžio ir virsmo laiką, kokį teko patirti jau tokiais tolimais 1988 metais. Būtent tokiais sunkiais laikotarpiais į pirmą vietą iškyla politinės ir istorinės tiesos ir teisingumo klausimas. Jis tampa svarbesnis net už neabejotinai aktualius ir vertus didžiausio dėmesio ekonominio ir socialinio teisingumo klausimus. Kodėl? Todėl, kad tai klausimas iš esmės – pačios santvarkos ir valstybės pamatų klausimas. Ant kokių pamatų – melo ar Tiesos – pastatyta valstybė?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Ozolas apie Landsbergį

11 Tiesos.lt redakcija   2022 m. vasario 21 d. 13:32

Iš R. Ozolo “Tikiu, nes žinau (Gyvenimo darbai)”

Apie 1988 birželio 24 mitingą Vilniuje, palydint delegatus į TSKP XIX konferenciją:

„Kalbėjo daug kas – V. Petkevičius, K. Prunskienė, Z. Vaišvila, V. Daunoras perskaitė sąjūdžio reikalavimus XIX TSKP konferencijai. Tačiau tik V. Landsbergis pasakė tai, kas buvo iš tiesų esminga, kas tapo visa Sąjūdžio veikimo ideologija, jo asmeninės įtakos stiprinimo ir stiprėjimo metodika, o iš dalies – ir mūsų šiandieninio gyvenimo stiliumi. Principinę kalbos vietą pacituosiu ištisai: „Manau, kad ir respublikos vadovybė yra pajutusi tam tikrą klaidą, tikiuosi ir tam tikrą gėdą, ir galbūt tai yra garantija, kad šie netikri rinkimai bus paskutiniai netikri rinkimai Lietuvoje. Taigi, nenorėdami užgauti tokioje padėtyje atsidūrusių žmonių, mes vis dėlto konstatuojame, kad jie nėra čia esančių ir visų kitų mus remiančių delegatai. Bet jie gali tapti mūsų delegatais. /.../ Jeigu delegatai grįš iš Maskvos, priėmę, kartu su kitais delegatais, žmonėms ir Lietuvai gerus nutarimus, mes pasakysim: tai buvo mūsų delegatai. Jeigu ten bus priimti blogi nutarimai, bet Lietuvos delegatai balsuos prieš arba išeis iš balsavimo, mes pasakysim: tai buvo mūsų delegatai. Na, o jeigu ten bus priimti blogi žmonėms ir Lietuvai nutarimai ir šie delegatai balsuos už, tai mes pasakysim, kad ten buvo ne mūsų delegatai, be abejo, jeigu spėsim tą pasakyti.“

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Alvydas Medalinskas. Tegu nesupyksta V. Landsbergio šalininkai už šią tiesą

14 Tiesos.lt redakcija   2022 m. vasario 21 d. 12:43

Veidaknygė

Esant milžiniškai įtampai ne tik aplink Ukrainą, bet ir visą regioną, kurios dalis yra ir Baltijos šalys, negali nestebinti ta sumaištis Lietuvoje, įskaitant svarbiomis valstybei dienomis. Vienas šio reiškinio elementų – bandymas perrašyti mūsų istoriją, pradedant nuo Sąjūdžio gimimo ir tos istorijos personifikacija per vieną asmenį, užmirštant, kad yra gyvi dar tų įvykių liudininkai bei dalyviai, kurie širdyje taip ir liko sąjūdininkais. Šiems žmonėms netiesos sakymas apie įvairius Sąjūdžio veiklos momentus, iškėlimas vieno asmens, o kitų marginalizavimas yra labai bjaurus. Iškraipymas valstybės istorijos niekada negali atnešti valstybei stiprybės, nes tie, kas kažkada buvo tos valstybės Nepriklausomybės kūrimo atrama, pajunta dabar ir susvetimėjimo jausmą tokiai valstybei. Kita vertus, esant iškraipytiems istorijos puslapiams, tuo gali pasinaudoti bet kas, kas siekia savo asmeninių ar politinių tikslų gatvės mitinguose, demonstracijose. Tenka jau ne pirmą kartą pripažinti, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvos valstybėje Sąjūdžio pradininkai yra stumiami į paraštę, o šie jaučia vis didesnį istorinės neteisybės jausmą. Ir tik grupelė, o neretai tik vienas asmuo, tampa tas vienintelis Sąjūdis. Jie kviečiami pasisakyti įvairiais klausimais, net nepasiaiškinant, ar žmogus buvo liudininkas ir dalyvis tų įvykių ar tik viena ausimi kažką girdėjo, o gal suka sau naudinga linkme. Tada jų pasisakymų pagrindu kiti Lietuvos žmonės ima suvokti tokią Lietuvos istoriją, kurios, iš tikrųjų, nebuvo. Kaltindami kitas šalis dėl istorijos falsifikavimo ir iškraipymo, geriau pažiūrėkime, o kas vyksta pas mus. Jeigu kas nors nežino, kaip viskas buvo, o remiasi tik principu ,,viena bobutė sakė“, tai geriau nekalbėti. Žinoma, jei nėra suinteresuotumo perrašyti istoriją.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Politologas apie Ozolo ir Landsbergio santykius: profesorius ne visai sąžiningai atsakė į klausimą

6 Tiesos.lt siūlo   2022 m. vasario 20 d. 20:05

delfi.lt

Politologas Algimantas Jankauskas mano, jog patikinęs, kad su Romualdu Ozolu buvo ne priešai, o bendražygiai, profesorius Vytautas Landsbergis ne visai sąžiningai atsakė į klausimą apie jųdviejų santykius. A. Jankausko teigimu, nuo pat Sąjūdžio pradžios buvo aiškios dvi linijos – R. Ozolo ir V. Landsbergio, ir jokia paslaptis, kad politinės išdavystės faktų buvo.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas, socialinių mokslų daktaras A. Jankauskas tvirtinta, jog dabar sunku pasakyti, ar R. Ozolas būtų patenkintas tuo, kad protestuojančioji visuomenės dalis pasirinko jį kaip simbolį.

„Sunku atsakyti, kokią pusę dabar R. Ozolas pasirinktų. Asmeniškai manau, kad jis būtų protestuotųjų pusėje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjo politologas.

Delfi rašė, kad švenčiant Vasario 16-ąją V. Landsbergiui sakant kalbą iš balkono Pilies gatvėje, „maršistai“ skandavo R. Ozolo pavardę, turėjo nemažai 2015 metais mirusį Nepriklausomybės Akto signatarą vaizduojančių plakatų. Jie neslėpė V. Landsbergiui norėję priminti, kaip jis tapo „Sąjūdžio“ lyderiu.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Landsbergis ar Ozolas?

13 Tiesos.lt redakcija   2022 m. vasario 19 d. 20:25

Landsbergis ar Ozolas? Pasiklausykime. Istorija negali būti falsifikuojama ir slepiama, nes praeitis kuria dabartį.

Kodėl protestuotojų simboliu tapo Romualdas Ozolas? - Puikus Žinių Radijo interviu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu, socialinių mokslų daktaru Algimantu Jankausku. Verta paklausyti.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Dievas „Tautiškoj giesmėj“

11 Tiesos.lt siūlo   2022 m. vasario 18 d. 10:44

katalikutradicija.lt

Kai kas žino, kad pirminėje Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ teksto versijoje buvo eilutė „Tegul Dievas Lietuvoj tamsumas prašalina“. Tarp Kudirkos bičiulių varpininkų atsirado tokių, kurie pamatę tekstą ėmė raginti Dievą pakeisti saule, kad jo sukurta giesmė galėtų telkti visus lietuvius – tiek katalikus, tiek ateistus.

Sakoma, kad Kudirka iš pradžių spyriojosi prieš tokį siūlymą, tačiau ilgainiui vis tik sutiko, o „Tautiškai giesmei“ tapus Lietuvos himnu, cituojant prof. Radžvilą, Lietuva šimtu metų aplenkė Europos Sąjungą palikdama Dievą už vieno pamatinių steigiamųjų savo tekstų ribų.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Papunkčiui su Vytautu Sinica. Vasario 16-oji: Patriotizmo pagrindai

6 Tiesos.lt redakcija   2022 m. vasario 17 d. 8:00

Vasario 16-ąją Lietuva pasitinka kaip niekada supriešinta. Minėjimus norima keisti protestais. Tačiau tautinės valstybės vertė susijusi daugiausiai su jos piliečiams teikiama vienybe ir bendrumu. Kad ir kiek supriešinta valdžios, tauta išlieka pakankamai vieninga bendruomene, kad galėtų kurti demokratiją, gerovę ir puoselėti rūpestį bendraisiais reikalais. Šiuos dalykus mūsų laikais įgalina tik tautinė valstybė. Jai nėra pakaitalo, nors daugybė pastangų tokį sukurti. Kam, už ką ir kaip turime mylėti Lietuvą? Aiškinamės papunkčiui su Vytautu Sinica. Su Vasario 16-ąja jus visus!

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Zigmas Tamakauskas. Prie Vasario 16-osios slenksčio…

9 Tiesos.lt redakcija   2022 m. vasario 13 d. 16:04

Zigmas Tamakauskas - 1956 metų įvykių  Lietuvoje dalyvis, LLKS štabo viršininko pavaduotojas.

Lietuvos Respublikos istorija turtinga savo reikšmingomis ir svarbiomis datomis, tačiau pati svarbiausioji ir pagrindinė yra 1918 metų Vasario 16-oji. Į ją remiasi mūsų Valstybės gyvavimo ir visos kitos datos. Vasario 16-oji – tai mūsų Valstybės atkūrimo diena, kuri turėtų būti reikšminga kiekvienam savo Tėvynę mylinčiam lietuviui ir sąmoningam mūsų šalies piliečiui.

Stovėdami prie Vasario 16-osios slenksčio, pabandykime mintimis nukeliauti į tuos laikus, kada sprendėsi mūsų tautos likimo klausimas, mūsų Valstybės ateitis.

Prieš 104-erius metus Lietuvos Taryba, įgaliota 1917 m. rugsėjo mėn. vykusios Lietuvių konferencijos, rinkosi padaryti mūsų tautai nepaprastai reikšmingą sprendimą – pasirašyti savo – Lietuvos Valstybės atkūrimo Aktą. Tai įvyko 1918 m. Vasario 16-osios popietėje, siaučiant okupaciniams vėjams. Jų tada nepabūgta, kaip neišsigąsta ir 1991 m. sausio žvarbiosios žiemos, kada mūsų širdys glaudėsi prie vienos – Tėvynės širdies.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Bronius Genzelis. Asmeniniai kontaktai ir kelias į nepriklausomybę

7 Tiesos.lt redakcija   2022 m. vasario 11 d. 10:36

Autorius yra humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Kovo 11-osios Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras.

Ne viską užfiksuoja dokumentai. Neretai politikai keičiasi nuomonėmis prie keturių akių, išanalizuoja visas galimas pasekmes (tiek vidines, tiek išorines), po to skelbiami susitarimai (atskiri konfidencialūs pokalbiai, nors ir svarbūs, gali likti nežinomybėje).

Draugiškuose pokalbiuose atsiskleidžia vidinės nuotaikos. Tai suvokiau studijų metais, nors politikoje dar nedalyvavau, bet susitikau nė vieną ryškią asmenybę, turėjusia įtakos mano savimonei.

Prisimenu tuos, su kuriais bendravau (Vengrijos, Lenkijos, Čekoslovakijos), kai jų socialinis statusas buvo panašus į mano, tuo tarpu su Vokietijos, Švedijos ministrais, oficialiai jiems užimant tam tikras pareigas. Vieni sutikimai buvo konfidencialūs, kiti ne, bet jie bylojo mus supančių iš Vakarų šalių įtakingų asmenybių psichologines nuotaikas, leidžiančias spręsti, kaip sureaguos į Nepriklausomybės paskelbimą.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Prof. Bronius Genzelis. Kada pasukome ne tuo keliu?

41 Tiesos.lt siūlo   2022 m. vasario 4 d. 10:24

Autorius yra humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Kovo 11-osios Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras.

Grįžti prie prisiminimų paskatino kardinolo Sigito Tamkevičiaus straipsnis „Ne už tokią Lietuvą kovojome okupacijos metais“ . Kardinolas apmąsto savo nueitą kelią – ko tikėtasi ir kokia yra nūdienos Lietuva.

Taip ne vienas mąsto. Kodėl taip atsitiko? Išduotos Sąjūdžio idėjos, juodinami Sąjūdžio pirmeiviai, politiniai kaliniai, neaišku iš kur mūsų horizonte pasirodo vienas ar kitas veikėjas. Ta proga norisi prisiminti, kaip formavosi taikaus pasipriešinimo judėjimas, atvedęs į Nepriklausomybę. Kada pasukome ne tuo keliu? Kaip tai atsitiko?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 2 iš 112 < 1 2 3 4 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt devintoji (gegužės 23) diena

Ramūnas Aušrotas. Kodėl siūloma keisti Tarptautines sveikatos priežiūros taisykles?

Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ. Jei kas mane myli – VI Velykų sekmadienis

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt aštuntoji (gegužės 22) diena

Edvardas Čiuldė. Humetyno galios žaidimai

Romualdas Žekas. Sveikatos reforma finišo tiesiojoje. Kas nutylima?

Mindaugas Kubilius. Sinodinio kelio kontroversija: ar tik vokiška? (II)

Linas Karpavičius. Jis laukiasi

JAV arkivyskupas S. Cordileone dėl abortų palaikymo uždraudė Atstovų Rūmų pirmininkei priimti šv. Komuniją

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt septintoji (gegužės 21) diena

Mastercard pristato kontroversiškus biometrinius mokėjimus, reikalaujančius veido skenavimo

Futbolininkas I. Gueye turės pasiaiškinti, kodėl praleido rungtynes, kuriose buvo reiškiamas palaikymas LGBTQ+ bendruomenei

Romualdas Žekas. Pastabos dėl sveikatos reformos

Jūratė Laučiūtė. Apie Liudvikos Pociūnienės „vertybes ir niekšybes“

Vytautas Radžvilas. Du paklausimai elektros „rinkos“ tema

Dvylika Viktoro Orbano taisyklių politinei pergalei

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt šeštoji (gegužės 20) diena

Andrzej Krajewski. Vakarų Europa bijo Ukrainos pergalės prieš Rusiją

Almanto Stankūno kalba akcijoje „Neaukokite piliečių „nepriklausomiems“ elektros tiekėjams!”

Virdžinijos apskrities mokyklos gali laikinai nušalinti nuo pamokų mokinius už „translyčiųv bendraklasių vadinimą tikraisiais vardais ir įvardžiais

Į Švediją atkeliavo beždžionių raupai

Nepriklausomi elektros tiekėjai - dar vieni spąstai visuomenei?

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

Ramūnas Aušrotas. Ta pati mergelė, tik kita suknelė

Dominykas Vanhara. Dėl Mariupolio gynėjų

Karas Ukrainoje. Aštuoniasdešimt penktoji (gegužės 19) diena

NŠTA teigia: už rūpestį šeima – ir vėl kremlinių etiketės

Vytautas Sinica. Reikalavimas paprastas: valstybei neatiduoti sektoriaus nepriklausomiems tiekėjams ir nekurti rinkos iliuzijos ten, kur ji neįmanoma

Tatjana Aleknienė. „Akademikų“ tylėjimas

Edvardas Čiuldė. Banalybės bokštų architektonika. Universitetas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.