Naujienos, Svarbiausias, Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Lietuvos rusų dramos teatras kviečia į Lietuvių konferencijos minėjimą

6 Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugsėjo 19 d. 0:14

Rugsėjo 19 dieną, antradienį, 13 val. Lietuvos rusų dramos teatras kviečia visus Lietuvos piliečius į 1917 metų Lietuvių konferencijos Vilniuje šimtmečio minėjimą, kuris vyks teatro Didžiojoje salėje.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija

Vidmantas Valiušaitis. Lietuvos XX a. istorinės dramos mazgas – 1940–1941-ieji*

4 Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugsėjo 13 d. 23:00

„Kultūros barai“ | 2017 (7–8)

„Lietuvių tautos istorija teka paslaptinga ir vingiuota vaga. Jos darbai ir kovos dažnai vyksta sunkesnėmis sąlygomis negu kitų tautų. Jos laimėjimai, nedidelių jėgų, tačiau atkaklių pastangų vaisius, yra dažnai apgaubti tylos. Jos aukos, proporcingai nepaprastai aukštos, nepakankamai suprastos ir įvertintos. Daugelis jos gyvenimo svarbių valandų dar nėra reikiamai apšviestos, kad naujosios kartos galėtų jas pažinti, apmąstyti ir suprasti, kokios pareigos joms yra istorijos pavestos.“[1]

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas, Partijos, Europa

🌄Rasa Baločkaitė. Po dviejų išdavysčių: Valentinas ir karalius

7 Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugsėjo 7 d. 9:06

„Šiaurės Atėnai“

Kviečiame susipažinti su Rasos Baločkaitės pasakojimu apie gėdingą Švedijos Karalystės sprendimą pripažinti sovietinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupaciją bei aneksiją, ne vieno istoriko ir apžvalgininko pavadintą politine Baltijos šalių išdavyste.

Šis susisaistymas su Sovietų sąjunga buvo paženklintas ir politinio prieglobsčio Švedijoje ieškojusių legionierių neviltimi ir krauju – Kremliui pareikalavus tuo metu Švediją valdžiusi socialdemokratų vyriausybė nusprendė mainais į ramybę paklusti okupantų spaudimui ir grąžinti Baltijos šalių legionierius prieš jų valią į Sovietų sąjungą.

Dėl tokio „ne visiškai sąžiningo“ elgesio tuomet okupuotų Baltijos šalių atžvilgiu Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas (Fredriko Reinfelto) pirmąkart atsiprašė 2011 m. rugpjūčio 15 d., susitikęs su Švedijoje viešėjusiu tuomečiu Lietuvos ministro pirmininku Andriumi Kubiliumi.

Kaip pakomentavo A.Kubilius, šis atsiprašymas Lietuvai labai svarbus. Kaip ir „Švedijos parama ir pagalba Lietuvai atkūrus nepriklausomybę [...]. Iki šiol prisimename tuomet ypač mus džiuginusį faktą: Švedijos – pirmosios iš Europos šalių – ambasados atidarymą Vilniuje 1991 metų rugpjūtį“,– prieš vizitą kalbėjo Lietuvos Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija

II pasaulinis karas: Rusija suklastojo žuvusiųjų skaičių, jų buvo žymiai daugiau

14 Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugsėjo 2 d. 10:54

lrytas.lt

Kiek žmonių Sovietų Sąjunga prarado per Antrąjį pasaulinį karą? Tiksliai neaišku, nei kiek žuvo 1942 m. rugpjūčio 23 d. prasidėjusiose Stalingrado kautynėse, nei vėliau vykusiame Kursko mūšyje, nei po kelių metų šturmuojant Berlyną.

Iki šiol istorikai pateikia įvairiausius, dažnai prieštaringus duomenis. Ilgus metus netekčių klausimą nagrinėjęs Rusijos istorikas Borisas Sokolovas teigia, kad Antrojo pasaulinio karo metais SSRS prarado daugiau nei 40 milijonų piliečių. Šis skaičius – dvigubai didesnis nei skelbta sovietmečiu. Interviu su B.Sokolovu paskelbė novayagazeta.ru. Pateikiame jį lietuvių skaitytojams.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Istorija, Liustracija ir desovietizacija

Šiandien minime Laisvės dieną: penkis dešimtmečius trukusios karinės okupacijos pabaigą

5 Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugsėjo 1 d. 3:18

Štai jau 24 metai, kai iš Lietuvos išvesta okupacinė kariuomenė, o rugsėjo 1-oji vadinama ne tik Žinių, bet ir Laisvės diena.

XX amžiaus Lietuvos valstybingumo istorija pažymėta prieštaringais, pakilimo ir nuosmukio ženklais. 1918 m. vasario 16 d. paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė buvo apginta savanorių kovose, 1918–1940 m. buvo tvirtinamas šalies valstybingumas. 1940 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota ir aneksuota Sovietų Sąjungos, 1941–1944 m. sovietų okupaciją keitė vokiečių okupacija, o nuo 1944 m. beveik 50 metų Lietuva vėl buvo okupuota SSRS, Lietuvos teritorijoje įsitvirtino sovietų  okupacinė kariuomenė. Prasidėjo Lietuvos sovietizacija.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas, Partijos, Žiniasklaida

Algimantas Rusteika. Isterija baigiasi?

7 Tiesos.lt siūlo   2017 m. rugpjūčio 25 d. 15:18

Jie nori ir saugumą iš JAV suvartoti, ir tą saugumą teikiančiam, amerikiečių tautos išrinktam politikui asmeniškai kasdien į veidą paspjaudyti. Ir tuo Briuselio bajorams patikti ir įtikti, kad karvutė neužtrūktų. Ir įsivaizduoja, kad tai įmanoma.

Bet pasirinkimų metas atėjo. Niekieno nerinkta grupė draugų, užvaldžiusių LRT, ir portalų lyderio įtakingieji kaip visada bandė rinktis pagal asmeninę naudą ir įsitikinimus, kurie yra nepajudinamai tobuli.

Bet ar pastebėjot – isterija baigėsi! Staiga pasidarė lengviau kvėpuoti ir nepaliaujamo lojimo „rusai puola“ nebegirdėti. Na, pratybos, na, gali būti provokacijų, mes pasiruošėm – taip ir kalba, ir tyliai elgiasi normalios, nepsichopatinės valstybės.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos

Lietuvos išlikimo receptas: kunigo Roberto Grigo kalba minint 30-ąsias istorinio 1987-ųjų rugpjūčio 23 dienos mitingo metines

15 Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 25 d. 2:10

1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo – pirmoji vieša antisovietinė, valdžios nesankcionuota demonstracija po 1972-ųjų „Kauno pavasario“, sutraukusi apie tris tūkstančius dalyvių. Tąkart mitinge pirmą sykį buvo viešai pasmerktas Molotovo-Ribbentropo paktas ir jo slaptieji protokolai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Juodojo kaspino diena: kokios istorijos pamokos aktualios ir šiandien?

15 Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 23 d. 19:12

Raigardas Musnickas | ziniuradijas.lt

Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena. Šiandien prisimename tą 1939-ųjų metų rugpjūčio 23-iąją, kai Maskvoje buvo pasirašytas baisus išdavystės ir būsimo pasaulinio karo pradžios dokumentas – Molotovo-Ribentropo paktas, kai buvo pasmerktos ištisos tautos, buvo pasmerkta pasaulio taika.

Ši diena reiškia ir susitelkimą, pasmerkimą, ryžtą kovoti. 1989 metais šimtai tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų, sudarydami gyvą grandinę, susikibo rankomis, siekdami pademonstruoti savo solidarumą. Ši grandinė – Baltijos kelias – nusidriekė nuo Vilniaus iki Talino.

Laidoje apie tai, kokios istorijos pamokos aktualios ir šiandien, diskutuoja istorikas, žurnalistas Vidmantas Valiušaitis, kultūrologas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys ir politinis veikėjas, vienas iš mitingo organizatorių Vytautas Bogušis.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Naujienos, Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

Kviečiame paminėti mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo trisdešimtmetį

20 Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 23 d. 9:39

Rugpjūčio 23 d. Lietuva mini net keletą jos istorijai lemtingų įvykių – tą dieną 1939 metais du agresyvių valstybių diktatoriai – Hitleris ir Stalinas – pasidalijo Rytų ir Vidurio Europą į įtakos sferas.

Kad paminėtų Molotovo-Ribentropo slaptųjų protokolų pasirašymo 48­-ąsias metines ir pasmerktų dviejų valstybių suokalbį prieš suverenias tautas, Lietuvos laisvės lyga 1987 m. rugpjūčio 23 d. suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Dar po dvejų metų 2 milijonai lietuvių, latvių ir estų išėjo į Baltijos kelią pademonstruodami tvirtą ryžtą būti laisvi.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Įžvalgos, Diskusija, Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Istorija, Demokratija ir valdymas

Irena Vasinauskaitė. Baltijos kelias ... per širdį

5 Tiesos.lt redakcija   2017 m. rugpjūčio 23 d. 9:29

Kažkaip spontaniškai parašiau pavadinimą ir sustojau. Žiūriu į šią antraštę kompiuterio ekrane ir mąstau, kaip jį supras skaitytojai. Tie, kurie prieš 28 metus važiavo į Baltijos kelią ir yra išgyvenę Lietuvos atėjimo iki jo istoriją, tikėtina, ją supras vienaip, tie, kuriuos vadinu Nepriklausomybės vaikais, – gimę jau po 1990-ųjų kovo 11-osios arba rugpjūčio 23-ąją M-12 magistralėje į pasaulį nustebinusią akciją žiūrėję nuo tėvo pečių, ją, ko gero, išgirs kitaip.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 1 iš 27 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Krescencijus Stoškus. Nesusikalbėjimo akligatviai

Vidmantas Valiušaitis. Lietuvos XX a. istorinės dramos mazgas – 1940–1941-ieji*

Vytautas Sinica. Traukis, Radžvilai!

Algimantas Rusteika. Iš struktūrinių frontų

Skandalas. Norvegijos tarnybos „Barnevernet“ užkulisiai: pelnas didesnis net už naftos įmonių

Jonas Grigas. Akademinė „skelbk arba žūk“ kultūra vertina tik mokslo publikacijas

Kęstutis Navakas. Ąžuolyną pavers disneilendu?

„NE Stambulo konvencijai!“: paraginkime laišku Europos Parlamento narius ryžtingai atmesti Stambulo konvenciją

Naujienos iš propagandos frontų: manevrai „Rinkimai“ prasideda. Pirmieji Algimanto Rusteikos komentarai iš užfrontės

Kodėl tauta negali atleisti Vytautui Landsbergiui „už kolūkius“?

Vytautas Sinica. Apie politikų dviveidystę, arba „Kieno gyvybė brangesnė“?

Romas Lazutka apie tuščias kalbas be faktų: „Jei sovietmetis yra lygiava, Lietuvą tektų pripažinti labiausiai sovietine“

Algimantas Zolubas. LR Seimo kėslas Lietuvoje statyti babelio bokštą

Audrius Bačiulis. Kaip gaminamos Fake News: „Deutsche Welle“ ir „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ atvejis

Geroji Naujiena: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu …“, arba Kaip nepralaimėti brolio

Norvegiškasis vaiko teisių apsaugos modelis Lietuvoje jau pareikalavo pirmos aukos – kas dabar prisiims atsakomybę?

Pigių dujų mitas

Algimantas Rusteika. Kalno „darkytojų“ melas ekspertų akimis

Politinis teismų procesas tęsiasi: Kauno apygardos teismas toliau tirs Garliavos šturmo liudytojų bylos įrodymus

Kūdikių kūno dalių pardavimą užfiksavęs aktyvistas laimėjo kovą teisme

Lietuvos vyskupai kviečia melstis už taiką: „Su pasitikėjimu ir viltimi kreipkimės į mūsų Motiną, Lietuvos Globėją ir Taikos Karalienę“

Marius Markuckas. Radžviliada, arba Kas liko iš politikos mokslų Lietuvoje?

Ąžuolyno rododendrizacija (2). Danguolė Liagienė: Dendrologinė klaida būtų fatališka

Ąžuolyno „kraštovaizdiniai kirtimai“: Kauno savivaldybė keičia taktiką?

JK premjerė Theresa May raginama atskleisti nuslėptą tiesą apie imigracijos poveikį atlyginimams

Vengrija: „ES „žagina“ savo pačios įstatymus ir vertybes“

Tomas Baranauskas. Gedimino kalno papėdėje įvykdytas baisus nusikaltimas

Vytautas Vyšniauskas. Vilniaus universiteto naujovės iš filosofijos studijų perspektyvos

Lietuvių kalbai ir vėl skambinama pavojaus varpais

Europos ombudsmenė ginče su Europos Komisija palaiko už šeimą pasisakančias organizacijas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.