Svarbiausias, Istorija

Rasti vieno žymiausių partizanų – Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai

2 Tiesos.lt redakcija   2022 m. lapkričio 29 d. 21:00

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras praneša, kad rasti itin svarbaus partizaninio pasipriešinimo dalyvio, Laisvės kovotojo karžygio, Pietų Lietuvos partizanų srities vado, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo organizatoriaus plk. Juozo Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.
Partizanų vadas, okupuotos Lietuvos valstybės faktinis vadovas Adolfas Ramanauskas-Vanagas J.Vitkų-Kazimieraitį laikė partizanų idealu ir savo mokytoju.

J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų nesėkmingai ieškota kelis dešimtmečius. Šiemet, spalio 20 d., jie rasti Leipalingyje (Druskininkų sav.), buvusios MGB (KGB) būstinės kieme, kur po susišaudymo su MGB daliniu prie Žaliamiškio (Leipalingio valsčius),  Kazimieraitis buvo atvežtas greičiausiai jau miręs.

Kazimieraičio svarbą atspindi faktas, kad apie jo žūtį buvo informuotas pats Sovietų Sąjungos diktatorius J. Stalinas.

Palaikai rasti bendradarbiaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Paieškų ir identifikavimo skyriui, vadovaujamam Rimanto Zagrecko, ir VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ archeologams (vadovas – dr. Linas Kvizikevičius). DNR mėginių sugretinimus atliko ir žuvusiojo tapatybę patvirtino Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyr. ekspertė dr. Jūratė Jankauskienė, antropologinius palaikų tyrimus atliko Vilniaus universiteto antropologė dr. Justina Kozakaitė.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Įžvalgos, Istorija, Demokratija ir valdymas

Linas Karpavičius. Žaizdos žemės mūsų

13 Tiesos.lt redakcija   2022 m. spalio 26 d. 20:19

Istorinės paralelės. Nemėgstu jų, nes istorija nesikartoja. Paralelės tik padeda pasikartoti iš istorijos išmoktas pamokas. Tikiuosi, tikrai išmoktas.

1940 metų birželio 15 diena. Sakoma, kad ji buvo graži, saulėta. Visa Lietuva buvo pilna žygiuojančios rusų kariuomenės kolonų. Ko laukti, ko tikėtis iš rytdienos?

Prasideda pirmieji raminimai, gandų paneigimai – kolchozų Lietuvoje nebus. Kas kalba kitaip, tas yra tautos ir liaudies priešas.

Žmonės apsiramina. Juk radijas sakė, juk laikraštis rašė. O jei taip, tai tada šventa „prauda“. Ruošiami rinkimai į „Liaudies Seimą“. Pasirodo, buvo nemažai naivuolių, kurie bandė kelti kandidatus, bandė registruotis, bet keistomis aplinkybėmis pačioje proceso pabaigoje kandidatai nebuvo užregistruoti: tai parašo pritrūko, tai neteisingai kažkokie formalumai atlikti. Ajajai. Nepasisekė. Nieko tokio, per kitus rinkimus pasiseks.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Demokratija ir valdymas

V. Gerulaitis papasakojo, kokiomis intrigomis sovietmečiu Vytautas Landsbergis darė karjerą

27 Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugsėjo 29 d. 21:26

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija

Raimundas Kaminskas. Biografijos puslapiai – Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941

2 Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugsėjo 23 d. 20:54

Pristatome naują Alfredo Rukšėno knygą – „Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940–1941 m. biografijos puslapiai /Pages from the Biography of Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941“

Neseniai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido LGGRTC Istorinių tyrimų programų skyriaus vyriausiojo istoriko dr. Alfredo Rukšėno (lietuvių ir anglų kalbomis) knygą „Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940–1941 m. biografijos puslapiai /Pages from the Biography of Juozas Albinas Lukša-Daumantas 1940–1941“.

Tikėtina, kad ši knyga apie Lietuvos partizano Juozo Albino Lukšos – Daumanto (1921-1951) gyvenimo ypatybes pirmosios sovietų okupacijos metais, prasidėjus 1941 m. Birželio sukilimui bei pirmosiomis nacių okupacijos dienomis, prisidės prie geresnio laisvės kovotojo asmenybės suvokimo ir sukurtų apie jį mitų išsklaidymo.

Knygoje pirmą kartą pristatomi istoriniai faktai paremti archyviniais dokumentais bei istorinių nuotraukų analize apie Juozo Albino Lukšos – Daumanto gyvenimo istorinį-socialinį foną : pirmosios Lietuvos Respublikos metais (iki 1940 m. birželio 15 d.) ateitininkų organizacijos veiklos bruožus, jaunimo rezistencinės veiklos kontekstai, Kauno žydų pogromai 1941 m. birželio 25-29 d., sukurti vadinamų „liudininkų“ mitai apie Juozo Albino Lukšos – Daumanto veiklą 1941 m. birželio mėn. ir nuotraukų apie žudynes buv. Lietūkio garaže analizės ypatumai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija

Česlovas Iškauskas. 1939 – ųjų rugsėjis: ko mus moko istorija?

76 Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugsėjo 16 d. 21:16

iskauskas.lt

Rašydamas istorinio pobūdžio straipsnius, visada stengiuosi nutiesti paraleles tarp įvairių istorijos tarpsnių ir šiandienos. Akivaizdu, kad posovietinės Rusijos agresyvūs veiksmai nesunkiai sugretinami su prieškariu: stalininės Sovietų Sąjungos bičiulystė su nacistine Vokietija, dar Lenino nurodyti jos planai „nešti bolševikų revoliucijos ugnį po visą pasaulį“ lyg pirštu beda į dabartines Putino užmačias. Šįkart pastebėkime vieną paralelę.

Kaip esu rašęs, Rytų Europos geopolitikoje ypač niūriai išsiskiria rugpjūčiai ir rugsėjai. Prieš 83-jus metus jų metu buvo nulemtas visos didžiulės teritorijos nuo Baltijos iki Juodosios jūrų likimas. Ypač neramus buvo laikotarpis nuo Molotovo – Ribentropo pakto iki jo papildomų slaptųjų protokolų pasirašymo (1939 m. rugpjūčio 23 d. – rugsėjo 28 d.). Bet per jį susitarę Hitleris ir Stalinas atsiplėšė savo Europos gabalus: reicho vadas rugsėjo 1-ąją užpuolė Lenkiją (rašėme, kad Antrąjį pasaulinį karą, vadovaudamas Gleivico operacijai, pradėjo lietuvių kilmės oberšturmfiureris Alfredas Helmutas Naujokas), o Raudonoji armija nuo rugsėjo 17 d. okupavo visą Rytų Lenkiją su šios užimtais vakariniais Baltarusijos ir Ukrainos rajonais. Į šį grobuoniško pasidalijimo katilą pateko ir Lietuva: rugsėjo 18 d. sovietai užėmė Vilnių.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija

Monsinjoro K. Vasiliausko 100-osioms gimimo metinėms paminėti – LGRTC konferencija

0 Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugsėjo 4 d. 21:01

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimo kelias – nuo Gulago kalinio iki Vilniaus arkikatedros klebono“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gyvenimo kelias – nuo Gulago kalinio iki Vilniaus arkikatedros klebono“.

2022-aisiais sukanka 100 metų, kai gimė monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, politinis kalinys ir tremtinys, visuomenės veikėjas, pirmasis atkurtos Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, Vilniaus miesto garbės pilietis.

Šiuo renginiu norima prisiminti šviesaus dvasininko atminimą, siekiama atskleisti visuomenei monsinjoro K. Vasiliausko veiklos svarbą ir įtaką valstybės raidai, jo asmenybės išskirtinumą, moralinį atsparumą, tvirtą pasaulėžiūrą, tarnystę Lietuvai ir jos žmonėms.

Konferencijoje pranešimus skaitys (LGGRTC, VDU): doc. dr. Artūras Grickevičius, Lietuvos Katalikų Bažnyčia ir jos kunigas K. Vasiliauskas raudonuoju laikotarpiu (1944-1988 m.).

Arvydas Gelžinis (LGGRTC istorikas): Kunigo Kazimiero Vasiliausko gyvenimo kelio atspindžiai KGB dokumentuose;

Prof. dr. Arūnas Streikus:(VU): Lietuvos katalikų dvasininkų elgsenos modeliai vėlyvuoju sovietmečiu;

Ramunė Sakalauskaitė: (knygos apie mons. K. Vasiliauską autorė), Artimo meilės šauklys.

Renginys, skirtas monsinjorui K. Vasiliauskui atminti ir pagerbti, vyks rugsėjo 7 d., trečiadienį, Tuskulėnų dvaro oficinoje (Žirmūnų 1F, Vilnius).

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Visuomenės pokyčių analizė, Įžvalgos, Istorija

Palangoje – vyskupo Jono Kaunecko knygos pristatymas

1 Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugpjūčio 23 d. 20:01

Rugpjūčio 26 d. (penktadienį) Palangos M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje po vakaro Šv. Mišių vyks susitikimas su Panevėžio vyskupu emeritu Jonu Kaunecku. Susitikimo metu bus pristatyta vyskupo atsiminimų knyga „Prieš visus vėjus“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas

8 Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugpjūčio 10 d. 20:29

Vienus trėmė, kiti gerino savo gyvenimo sąlygas. Ir ne šiaip gerino, bet prašė iškeldinti ten gyvenančius žmones. Nes tarybiniam literatui reikėjo erdvės kūrybai.

Vis dar „kariant“ Cvirką, pamirštamas jo sėbras ir svainis Antanas Venclova… Lyg tai Cvirka per daug garbingai įamžintas, o štai Venclova nepelnytai nuvertintas… Bandoma argumentuoti: Cvirkai – didingas paminklas garbingoje miesto vietoje, Venclovai – tik butas-muziejus. Bet pamirštama svarbiausia – Cvirka pasimirė 1947 metais, o Venclova – 1971… Jau kiti laikai, jau daugiau „nusipelniusių“ sovietų valdžiai veikėjų... Stalinizmas pasmerktas, stalinistai pritilę, jau nebelabai mylimi… Tad ir liko „nuskriaustas“ stalinistas tik su muziejumi, bet be paminklo… Net ir kaip rašytojas, Venclova nelygintinas su Cvirka… Vargu, ar sugebėsime nurodyti Venclovos kūrinių, turinčių išliekamąją vertę... Tad Venclova ir tevertintinas, kaip stalinistas ir Stalino laikmečio „politinis veikėjas“:

1) Stalino laikų (nuo 1940 metų!) Sovietinės Lietuvos švietimo komisaras [=ministras];
2) Falsifikuotais rinkimais suburto prostalinistinio tariamojo „Liaudies seimo“ Pirmasis sekretorius;
3) Delegacijos, vykusios parvežti „Stalino saulės“, narys;
4) Sovietinės Lietuvos himno autorius;
5) Sovietų Sąjungos himno vertėjas į lietuvių kalbą;
6) Stalino premijos laureatas (1952).

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija

Susipažinkite su paroda, kurią rengia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

1 Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugpjūčio 9 d. 19:52

Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centre – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 50-mečiui skirta paroda.

Nuo rugpjūčio 3 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. Susipažinti su parodos eksponatais bibliotekos lankytojai galės iki šių metų rugsėjo 1 dienos.
____________

Ši edukacinė-kilnojamoji paroda buvo eksponuojama Lietuvos Respublikos Seime, Kaune, Kybartuose, Šilalėje, Šiauliuose, Simne. Planuojama, kad šių metų rugsėjo pradžioje su šia paroda galės susipažinti Marijampolės krašto gyventojai ir svečiai.
Paroda skirta sovietų priespaudos laikotarpiu pradėto leisti pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ 50-mečiui. Ekspoziciją sudaro dvylika stendų, kuriuose atskleistos šešios temos: „Ištakos“, „Turinys“, „Leidyba ir platinimas“, „Kelias į Vakarus“, „Sekimas ir represijos“, „Vakarų žiniasklaidoje ir politikoje“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Įžvalgos, Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika

Algis Vyšniūnas. Sąmoninga tautos amnezija

10 Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugpjūčio 8 d. 20:40

Šeštadienį Ariogaloje vyko Lietuvos tremtinių, politinių kalinių, Laisvės kovų dalyvių sąskrydis (jau 32 kartą). Ta proga keletas minčių.

Kaip taip atsitiko, kad dabartinė Lietuvoje visuomenė neskiria politinių kalinių nuo tremtinių? Kodėl nuteisti ir kalėję lietuviai ignoruojami, o šnekama tik apie Sibiro tremtinius? Tikros situacijos nesuvokimas, ar sąmoninga ideloginė konstrukcija?

Kas gali paneigti, kad naujų laikų istorinę tiesą (jeigu tokia yra iš viso) rašo tie, kurie turi specifinį požiūrį į pokario ginkluotą rezistenciją. Tiksliau, jiems GULAG‘o istorijos nereikia, nes ji, iš esmės, yra priekaištas visiems, pasirinkusiems totalitarinės partijos gretas. Tokie bijo situacijos, kurią aprašė K. Girnius:

„Kadaise JAV buvo klausiama: „Tėveli, ką veikei per karą?“. Išdidus buvo tėvas, kuris galėjo sūnui pasakyti, kad jis atliko savo pilietinę pareigą, kovojo su vokiečiais ar japonais, dalyvavo sausumos mūšiuose ar bombardavo priešo miestus. Keblesnėje padėtyje atsiranda tėvas, kuris turėjo pasakoti, kad jis išvengė karinės prievolės ar per visą karą saugiau dirbo biure, kai jo bendramečiai rizikavo savo gyvybe.

Kaip atsakytų žmogus į klausimą: „Seneli, ką veikei per okupaciją?“. Jis nebūtinai skubėtų pranešti, kad buvo komsorgas, partinės organizacijos sekretorius ar aktyvistas, komjaunimo organizatorius, prokuroras, teisėjas, valdžios ramstis ar numylėtinis. Ne taip lengva didžiuotis ir ekonomine karjera. Juk kaip smalsiam vaikaičiui ar proanūkei paaiškinsi savo sėkmes, jei per okupaciją karjera priklauso nuo okupanto malonės, nuo tavo gebėjimo jį patenkinti“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 1 iš 114 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. I. Šimonytė arba apsimeta, arba nesupranta, kad Igničio veikla gali sukelti daug

Vytautas Sinica. Interviu Lenkijos televizijai (programa pasauliui anglų kalba) karo tematika

Edvardas Čiuldė. Ar iš tiesų mūsų tėvynainiai homoseksualai neturi Tėvynės?

Jonas Jasaitis. Žmonijos sunaikinimo scenarijai

Vidas Rachlevičius. Visas aktyvistes ir veikėjus reikėjo „pagrilinti”

Audrys Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

Borisas Johnsonas: Vokietija norėjo greito Ukrainos pralaimėjimo

Mirė Ukrainos disidentas Jurijus Šuchevičius

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt trečioji (Lapkričio 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ar Generalinė Prokuratūra ir STT nesiims tirti klausimo dėl IGNITIS smulkiųjų akcininkų?

Dovilas Petkus. Kompensacijos žydams: susitaikymo aktas ar mokestis „Holokausto industrijai“?

Jonas Grigas. Mokslininkai ragina paskelbti 5G ryšių moratoriumą

Italijos valdžia skirs po 20 tūkst. eurų poroms, kurios tuoksis bažnyčiose

„Už balos“. Rinkimai-Lenkija-Iranas-Futbolas

J. Kaczynskis: Lenkija priešinsis neomarksistinei revoliucijai iš Vakarų

Danutė Šepetytė. Atsakymas lietuviui Audriui Antanaičiui

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt antroji (Lapkričio 22 diena)

Makronas: „Mums reikia vienos pasaulinės tvarkos“

Ar daugiakultūriškumas griauna Vakarų tautų tapatybes?

Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?

Vytautas Radžvilas. Paskutinis žodis – piliečių

Ramūnas Aušrotas. Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams

Advokatė Zita Šličytė: Konstitucinis Teismas – ne vieta politikavimui

Edvardas Čiuldė. Kas jie tokie yra – tie naujieji europiečiai?

Paramą Ukrainai norėtų apriboti tik mažuma

Italijos vyriausybė tęs ginklų tiekimą Ukrainai ir 2023 metais

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt pirmoji (Lapkričio 21 diena)

Anglų universitetai raginami „dekolonizuoti“ kursus: „nubudusiųjų imperializmas pasiekė didžiulį, kvapą gniaužiantį mastą“

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimtoji (Lapkričio 20 diena)

XXIV sekmadienis po Sekminių: Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.