Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Vytautas Sinica | DELFI.lt

Gal ir nereikia kabučių. Vis tiek Lietuvoje taip galvoti niekas nedraudžia. Daug kas taip ir galvoja. Garsiausi apžvalgininkai taip kalba, teismai pateisina, o visuomenė ploja ir pritaria. Skirtingi žmonės gali pritarti vienam ir nesutikti su kitu teiginiu. Tai nieko nekeičia. Užtenka ir vieno. Visus šiuos požiūrius vienija pilkosios istorijos ilgesys. Paskutiniame savo straipsnyje Rimvydas Valatka būtent tokią pilkąją istoriją ir pasiūlė, o Kultūros paveldo departamentas jau suskubo pagal galimybes ją įgyvendinti. Kuo reiškiasi ši pilkoji istorija? Trumpai pažvelkime į tris mūsų dienų epizodus.

Siūlome skaitytojų dėmesiui žinomo propagandisto Andriaus Tapino opusą, plėtojantį taip visų propagandistų pamėgtą „dviejų Lietuvų“ ideologemą. Tekste autorius primena savo unikalų indėlį į progreso jėgų pergalę vadinamajame Žemės referendume ir analizuoja, kokios tamsos jėgos nuolat įsigudrina supriešinti Lietuvos žmones. „Vakarykščiai“ ir kiršintojai, žinoma, bejėgiai prieš sutektas progreso jėgas ir tokių autorių, kaip Tapinas, išmintį, todėl „anksčiau ar vėliau išnyks, kaip išnyksta paaugliški spuogai“. Anot autoriaus, „tai, kad pernai birželį Lietuva nepasuko Graikijos keliu, dar kartą parodo žmonių ir valstybės brandą“.

Autoriaus žavus optimizmas dėl žmonių ir valstybės brandos lyg ir nedera su 2012 metų referendumo dėl AE rezultatais. Dėl pastarųjų kyla klausimas, kas parodė brandumą/nebrandumą: piliečių dauguma, kurie nubalsavo prieš AE statybą ar valstybės valdžia, kuri pamynė tautos valią? Kurie čia „vakarykščiai“ ir turės išnykti kaip paaugliški spuogai? Tikimės, kad rudenį, kai minėsime trečiąsias referendumo dėl AE metinės, brandusis A. Tapinas parašys naują opusą ir išaiškins šitą keblų klausimą.

Lietuvos propagandistų pamėgtas tekstų konstravimo būdas remiasi „dviejų Lietuvų“ ideologema. Ši ideologema remiasi kontrastu tarp „mes“ ir „jie“. „Mes“ – tai protingi, šaunūs, pažangūs, plataus akiračio, dirbantys ir uždirbantys, aktyvūs, mobilūs, amžinai jauni miesto vyrai ir moterys, „jie“ – tai atsilikę, kvaili, ribotų ir pasenusių pažiūrų, provincialūs, pasyvūs, lėti, iš pašalpų gyvenantys, visokie runkeliai, buduliai, kedofilai, lūzeriai, dažniausiai senyvi, diedai ir bobelės. Propagandistui tereikia pristatyti šią „fundamentalią“ perskyrą kokio nors įvykio ar problemos kontekste ir pakviesti skaitytoją bjaurėtis „jais“ ir žavėtis „mūsų“ šaunumu, tapatintis ne su „jais“, o su „mumis“.

Atvirai pasakius, nesu Gedvydo Vainausko „Lietuvos ryto“ gerbėja. Jau seniai nebeskaitau ir Astos Kuznecova‘itės rašinių – vertinu jos pastangas kaip visuomenės kvailinimą, lietuviškos žiniasklaidos nuopuolį ir, be jokios abejonės, didelį moralinių vertybių nuosmukį. Tačiau paskutinis falsifikatas verčia reaguoti.

Beje, šią melo, išgalvojimų pilną rašliavą perskaičiau jau tada, kai pasipylė skambučiai – iš Lietuvos, Europos, pažįstamų ir nepažįstamų. Visiems parūpo: kur dabar Neringa Venckienė, kaip jai sekasi ir t.t. Visiems – ir LNK žurnalistei Justinai, ir kitų redakcijų darbuotojams – atsakiau tai, ką sakiau ir anksčiau: neturiu jokio kontakto su N. Venckiene, nė nežinau, kur ji gyvena, į mane pagalbos nesikreipė. Kur, pas ką atskrido, manęs neinformavo.

Siūlome politologo Andriaus Švarplio veidaknygėje paskelbtus pastebėjimus apie Vilniaus apygardos teismo kolegijos, vadovaujamos dviprasmiškais sprendimais pagarsėjusio teisėjo Audriaus Cinino sprendimą išteisinti OMON smogikus Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą.

Be komentarų.

Siūlome sociologo ir politologo dr. Andriaus Švarplio repliką, paskelbtą jo Veidaknygėje perskaičius Žilvino Pekarsko komentarą „Kiek politikos euroviziniame Polinos Gagarinos pasirodyme?“.

Ryšard Maceikianec | pogon.lt

„Jūs pažinsite juos iš vaisių.“ Evangelija pagal Matą.

Pastaruoju metu prezidentės D. Grybauskaitės iniciatyva buvo nepaprastai garsiai kalbama apie žalingą įtaką, kurią mūsų visuomenės protams daro pokomunistinė propaganda, transliuojama per Rusijos televizijos stotis. Nesiginčysime su ponia prezidente dėl komunistinės ir pokomunistinės propagandos žalos masto, nes ji yra neprilygstama šio dalyko žinovė.