Svarbiausias, Intelektualų vaidmuo, Žiniasklaida

Laiškai. Ruslanas Baranauskas. Be valdžios žinios jokios publikacijos?

4 Tiesos.lt redakcija   2022 m. lapkričio 28 d. 21:37

Kaip „dyna taip navyna” sakytų Smetonos Lietuvos senoliai sulaukę šių liberalizmu persunktų dienų.

Praktiškai net pastabus pilietis nespėja fiksuoti neobolševizmo metodais dirbančios vyriausybės triukų, kur diskusijų dėl vykdomų reformų, potvarkių net neketinama organizuoti..

Tiesa sakant, neverta ir konspektuoti adekvatumo stoka spindinčių ministrų, Seimo narių pasisakymų, idiotiškų kliedesių. Racionalumo grūdo jame nerastume.

Tačiau yra ir tam tikrų refleksijų, kurios, deja, iššaukia emocinius impulsus.

Štai iš vienos redaktorės, kultūrologės sužinojau, kad valdžia sutinka remti žurnalus, rašančius apie meną, mokslą, istoriją tik suderinus su ja 4 autorius, tarkim numeriui, formatą, turinį.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Diskusija, Svarbiausias, Nevyriausybinės organizacijos, Intelektualų vaidmuo

Vytautas Radžvilas. Nacionalinio susivienijimo pozicija: 1940 m. klaida nebus kartojama

38 Tiesos.lt redakcija   2022 m. rugpjūčio 8 d. 21:03

Nacionalinio susivienijimo (NS) bendražygis A. Stankūnas laiku ir taikliai sureagavo į infa.lt portale paskelbtą p. J. Blažytės išverstą New York Times „svečio“ rubrikoje paskelbtą straipsnį. Teksto publikacija pradedama pašaipia vertėjos užuomina, kad straipsnis nepatiksiąs tariamiems Lietuvos patriotams—neatsitiktinai šis žodis rašomas su kabutėmis. Jau vien tuo apeliuojama į skaitytojus, kuriems Buča ir Irpenis nepadarė jokio įspūdžio Tokie skaitytojai paprastai nebūna linkę prisiminti ir lietuviškųjų Rainių ar Panevėžio kankinių. Jų meilė Rusijai—akla ir besąlygiška.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Propagandos ir ideologijos analizė, Intelektualų vaidmuo, Žiniasklaida

Edvardas Čiuldė. R. Valatka skelbia, kad Lietuvos ateitis yra visuotinė šalies homoseksualizacija

17 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 15 d. 21:23

Kažkada kažkoks Vladimiras Leninas rašė, kad komunizmas yra tarybų valdžia plius visos šalies elektrifikacija, savo ruožtu mūsų laikų trubadūras, toks Rimvydas Valatka radijo laidoje atviru tekstu klausytojams leido suprasti, jog Lietuvos ateitis neatskiriamai yra susijusi su visuotine šalies homoseksualizacija.

Tačiau ir mes, šiandienos Lietuvos gyventojai, pernelyg nenutolome nuo elektrifikacijos kaip pažangos rodiklio supratimo, visuomeninio tiekėjo pakeitimą privačiu tiekėju ir prasidėjusį ta proga elektros kainų šuolį traktuodami kaip pažangesnę gyventojų aprūpinimo elektros energija formą. Sakoma, kad tokia elektrifikacijos forma yra pažangesnė už buvusiąją, tačiau, kaip drauge galima spręsti iš pranešimų radijuje, šalies homoseksualizacija yra dar pažangesnė žmonių bendrabūvio forma nei patobulintos modifikacijos elektrifikacija.

Žmonės, kurie nesupranta homoseksualizacijos kaip pagrindinės ateities gairės ir svarbiausios pažangos formos, R.Valatkos yra vadinami atsilikėliais, užstrigusiais praeityje žmonėmis, vingių jonais.

Stebina, kaip paprastai, daug nekvaršindami galvos, iš esmės pagal seniai žinomą proletkulto pavyzdį valatkos supranta pažangos sąvokos turinį ir prasmę, ar ne?

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Intelektualų vaidmuo

Irena Balčiūnienė. Svarstant muziejaus likimą – netiesa ir klaidos T. Venclovos laiške Vilniaus merui

16 Tiesos.lt redakcija   2022 m. liepos 13 d. 21:26

2020-ųjų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės istorinės atminties komisija priėmė sprendimą dėl prestižinėje sostinės vietoje šešiasdešimt dvejus metus (nuo 1959 m.) stovėjusio sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklo iškėlimo, ir 2021 m. lapkričio 19 dieną jį išsivežė Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“, kol bus parinkta nuolatinė laikymo vieta.

Dabar laukia svarbesnis žingsnis – daugiasluoksne dėme paženklinto Antano Venclovos muziejaus, skirto Lietuvos pardavikui, juodžiausiam cenzoriui, ištrynusiam iš Lietuvos atminties šviesiausių, kilniausių, talentingiausių žmonių pavardes, veiklos pakeitimas. Jau anksčiau, bandant jį išgelbėti, buvo žengtas unikalus žingsnis, muziejus pervadintas Venclovų vardu ir įkeldintas gyvas eksponatas – Tomas Venclova, tačiau Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje Seimo nariai ir Vilniaus savivaldybės politikai ėmė rimčiau svarstyti, ar šiems asmenims skirtas muziejus tarnauja Lietuvai.

2022 m. gegužės 4 dieną įvyko Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos posėdis, kuriame neigiamai apie muziejaus veiklą pasisakė daug svarbias pareigas einančių asmenų.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Intelektualų vaidmuo, Žiniasklaida

Jonas Jasaitis. Aktyvistai – kolaborantai – šių dienų lyderiai

16 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 28 d. 20:05

Jie dažniausiai išryškėja labai anksti – dar žengiant į paauglystę. Antai klasės auklėtoja paskelbia, kad reikia išsirinkti seniūną ir bendraklasiams jau aišku, ką siūlyti. O ir pats pasiūlytasis priima savo kandidatūrą, kaip natūraliai suprantamą, išskyrus tuos retus atvejus, kai mokinių bendrijoje neatsiranda norinčių prisiimti atsakomybės.

Sovietmetyje tie būsimieji kandidatai į visokiausio rango vadovus dažniausiai būdavo vadinami „aktyvistais“ ir jų karjera klostydavosi gana nuosekliai: pionierių grandies grandininkas – būrininkas – draugovės tarybos pirmininkas – pirminės komjaunimo organizacijos sekretorius ir t. t.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Partijos, Intelektualų vaidmuo

Edvardas Čiuldė. Apie provincialumo stigmą

6 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 8 d. 20:53

Pabandykime įsivaizduoti štai tokią situaciją: doras, žinių ištroškęs jaunuolis, prasidėjus antrajai rusų okupacijai, t. y. pirmaisiais pokario metais įstoja į universitetą, tarkime, pasirinkdamas lituanistikos studijas, o semestrų bėgyje ne tik įgyja dalykinį žinojimą pasirinktoje studijų kryptyje, bet drauge yra ideologiškai apšvitinamas iki tokio lygio, kad įtiki doktrina, t. y. šiuo atveju persiima marksistinio mąstymo kategorijomis.

Nepasmerkime jo iš anksto, iš dalies galima pabandyti suprasti taip įtikėjusį mūsų herojų, nes K.Markso teorija be visa ko kito gali papirkti logine elegancija tą žmogų, kuris vidujai būtų linkęs priešintis per prievartą brukamam mokymui.

Toli gražu dabar, piešdamas šį vaizdelį, nenoriu įpiršti nuomonės, kad kalbame apie atvejį, kai teorija buvo gera, o praktika sugadino gerąsias teorijos intencijas, greičiau čia yra atvirkščiai, kai logiškai elegantiška, nuodugni ir nuosekli marksizmo invazija į sąmonę atpalaiduoja ne pačius geriausius žmogaus instinktus ir tuo pačiu prigimtinį homo sapiens kvailumą, būtent forsuodama totalinės pažangos reikalavimą ir, mojuojant pažangizmo vėliava, pastūmėdama didelę dalį žmonijos į kraupų istorijos akligatvį. Teorija ir praktika čia yra neatsiejamai susiję dalykai.

Toliau įsivaizduokime, kad jis, kaip sakėme, doras jaunuolis, retkarčiais grįžta į kaimą, iš kurio yra kilęs, ir čia mato baisų enkavedistų siautėjimą, tarybine vadinamos valdžios nusikaltimus. Tačiau, kaip atrodo, tokia kraupi dalykų padėtis nebūtinai iškart išklibins jo teorinį tikėjimą, galbūt jo tikėjimas pažanga kaip aukščiausia vertybe leis jam pabandyti užkalbėti sąžinę žinomu posakiu apie tai, kad kertant mišką lekia skiedros.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Demokratija ir valdymas, Piliečių akcijos ir iniciatyvos, Intelektualų vaidmuo

Edvardas Čiuldė. Šaukštas medaus ir bačka deguto

15 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 3 d. 18:56

Visą žemės rutulį kelis kartus apskriejo žinia, kad lietuviai baigiantis pavasariui suaukojo daugiau nei 5 milijonus eurų garsiojo kovinio drono „Bayraktar“ pirkimui, užsimoję įteikti tokią neeilinę dovaną už laisvę besikaunančiai Ukrainai. Nuostabu yra dar ir tai, kad buvo planuojama rinkti pinigus bepiločio lėktuvo įsigijimui tris savaites, tačiau reikiama suma į sąskaitą sutekėjo per tris dienas.

Ryšium su šia istorija Lietuvos vardas vėl sušmėžavo įtakingiausių pasaulio dienraščių antraštėse ir respektabiliausių TV žinių pranešimuose.

Šios triumfališką susidomėjimą sukėlusios akcijos užmanytojas yra žurnalistas, rašytojas ir visuomenė veikėjas Andrius Tapinas ir jo TV „Laisvė“. Taigi neatsitiktinai spaudos pranešimų antraštės bent Lietuvoje, kur gerai žinoma, kas yra A.Tapinas, skelbė, kad 5 ar beveik 6 milijonus eurų, skirtų kovojančiai Ukrainai, surinko Andrius Tapinas. Savo ruožtu žurnalistas Tapinas, neprisiimdamas visos garbė sau, jau suspėjo papasakoti ne vieną iš pirmo žvilgsnio tarsi ir graudžią, be drauge ūpą pakeliančią istoriją apie tai, kad pinigus šiai Ukrainą paremiančiai akcijai aukojo taip pat babytės ir anūkai.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Istorija, Kultūros, kalbos, istorijos politika, Intelektualų vaidmuo

Irena Balčiūnienė. „Disidento“ Tomo Venclovos visuomeninė ir politinė laikysena

37 Tiesos.lt redakcija   2022 m. birželio 2 d. 20:17

1991 m. rugpjūčio 23 ir 25 d. Borisas Jelcinas pristabdė Tarybų Sąjungos komunistų partijos (KPSS) veiklą, o po masinių antikomunistinių demonstracijų 1991 m. lapkričio 6 d. šią partiją uždraudė. 1992 m. Maskvoje Konstitucinis teismas priėmė galutinį sprendimą, kurio tekstas yra skelbiamas internete: Экспертное заключение по делу КПСС (1992) [1]. Komunistų partijos nusikaltimus atskleidžiančioje Ekspertinėje išvadoje galime rasti neįtikėtinos medžiagos apie „disidentą“ Tomą Venclovą.

Viename iš skyrių aprašomas 1977 metais įvykęs susidorojimas su SSSR veikusiomis Helsinkio grupėmis [2]. Maskvos grupės vadovas Aleksandras Ginzburgas, už antisovietinę agitaciją ir propagandą jau penkerius metus praleidęs Mordovijos lageriuose, šį kartą aštuoneriems metams siunčiamas į ypatingojo režimo koloniją. Kitam helsinkiečiui, profesoriui Jurijui Orlovui, už antisovietinę veiklą septynerius metus teks praleisti griežtojo režimo lageryje ir penkerius metus tremtyje. Ukrainos Helsinkio grupės vadovas, generalinio prokuroro bendrapavardis, Mikola Rudenko susilaukia tokios pat bausmės kaip ir J. Orlovas.

Nukentėjo ir keturi lietuviškosios Helsinkio penkeriukės nariai. Sunkiausiai – Viktoras Petkus. 1977 m. rugpjūčio 23 d. jis buvo suimtas, 1978 m. liepos 10-14 d. teisiamas, o bausmė – treji metai sustiprinto režimo kalėjime, septyneri – lageryje, penkeri – tremtyje.

Dėl kol kas neatskleistų priežasčių su anksčiau paminėtųjų helsinkiečių bendražygiu Tomu Venclova Maskvos budeliai pasielgė priešingai. Anie buvo nusiųsti į pragarą, o Stalino premijos laureato, ilgamečio SSSR Aukščiausios Tarybos deputato Antano Venclovos sūnus – į rojų, kitaip tariant, į Ameriką, kurią dauguma SSSR gyventojų tik sapnuose buvo regėję. Mat Tomas buvo gavęs asmeninį iškvietimą, ir cerberiai negalėjo jo neišleisti. O klausimas apie tolesnį Venclovos likimą, anot jų, bus sprendžiamas „priklausomai nuo jo elgesio užsienyje“.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Ugdymo politika, Intelektualų vaidmuo, Žiniasklaida

Vytautas Sinica. Visiems užsiimantiems politikos komentavimu verta kaskart savęs paklausti, kiek manyje Laurinavičiaus

15 Tiesos.lt redakcija   2022 m. gegužės 19 d. 20:27

Kolega Marius Markuckas kelia labai nepatogų klausimą, kurio Rusijos agresijos kontekste, rodos, dar niekas nekėlė. Politikos analitikų kompetencijos ir lygio klausimą.

Karo pradžioje visas pasaulis stebėjosi agresijos mastais ir pretenzijomis okupuoti kone visą Ukrainą. Niekas nesako, kad reikėjo tai nuspėti. Tačiau dažnų ekspertinių diskusijų turinys buvo baisėjimasis ir smerkimas - tie patys dalykai, dėl kurių taip pagrįstai pašiepiame Vakarų lyderius ir tarptautines organizacijas.

Baisėtis ir smerkti yra tuščias reikalas. O štai suprasti, kas vyksta Rusijoje, Ukrainoje ir - lemiamai svarbu - Vakarų šalyse, būtina.

Marius tekste akcentuoja Radžvilo atvejį. Primena, kad jį TSPMI išėdė atvirai už tai, kad kritikavo ES ir jos neįgalumą, lygino su SSRS jos griūties iškvakarėse. Kaip tik nuo 2016 metų Radžvilas daug viešai kalbėjo apie Macrono-Merkel-Putino paktą, t.y. nerašytą jų solidarumą ir tarpusavio priklausomybę, įtakos zonų dalinimąsi. Pažangūs žmonės (ir ypač ekspertai) sukiojo pirštu lyg girdėtų kliedesius. Prasidėjus karui visi pamatėme, kad Vokietija ir Prancūzija yra pagrindinės Putino atramos Europoje (taip taip, ir Vengrija, bet visi suprantame, ko palyginti teverta šios įtaka).

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti

Svarbiausias, Intelektualų vaidmuo, Ukraina, Rusija

Karo monstrą penėjo ir kultūrinis rusų elitas

6 Tiesos.lt siūlo   2022 m. gegužės 9 d. 20:49

respublika.lt

Negi prasidėjus agresijai jums netoptelėjo mintis apie Rusiją, kaip apie nepažįstamą valstybę?

Ne. Matot, taip nutiko, kad gyvenau Rusijoje tuo metu, kai į aukščiausią sostą atsisėdo Vladimiras Putinas. Tada ir išgyvenau pirmąjį šoką, kai dalis mano pažįstamų žmonių jį sutiko išskėstomis rankomis…

Priminsiu skaitytojui, kad tiek jūs, tiek jūsų vyras – profesorius, klasikinės filologijos katedros vedėjas Jurijus Otkupščikovas, – tiek jūsų bendradarbiai ir apskritai jus supusi mokslinė aplinka priklausė kultūros elitui…

Taip, tiesa, pažinojau Rusijoje aukščiausio kultūros lygio žmonių (Lietuvoje negaliu tuo pasigirti). Tai štai, pirmą šoką išgyvenau tada, kai daug mano pažįstamų kultūringų žmonių, kurie entuziastingai priėmė „perestroiką“, Borisą Jelciną, kurie bent jau man asmeniškai rodė pritarimą dėl Lietuvos veržimosi iš Sovietų Sąjungos, leisdami sau vien delikačiai paklausti, ar jau taip blogai buvo Rusijos glėbyje, staiga išskėstomis rankomis priėmė ir Putiną, puikiai žinodami, kad jis – užkietėjęs kagėbistas.

Skaityti visą straipsnį ir komentuoti
Puslapis 1 iš 32 1 2 3 >  Paskutinis ›

Rekomenduojame

Almantas Stankūnas. I. Šimonytė arba apsimeta, arba nesupranta, kad Igničio veikla gali sukelti daug

Vytautas Sinica. Interviu Lenkijos televizijai (programa pasauliui anglų kalba) karo tematika

Edvardas Čiuldė. Ar iš tiesų mūsų tėvynainiai homoseksualai neturi Tėvynės?

Jonas Jasaitis. Žmonijos sunaikinimo scenarijai

Vidas Rachlevičius. Visas aktyvistes ir veikėjus reikėjo „pagrilinti”

Audrys Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

Borisas Johnsonas: Vokietija norėjo greito Ukrainos pralaimėjimo

Mirė Ukrainos disidentas Jurijus Šuchevičius

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt trečioji (Lapkričio 23 diena)

Almantas Stankūnas. Ar Generalinė Prokuratūra ir STT nesiims tirti klausimo dėl IGNITIS smulkiųjų akcininkų?

Dovilas Petkus. Kompensacijos žydams: susitaikymo aktas ar mokestis „Holokausto industrijai“?

Jonas Grigas. Mokslininkai ragina paskelbti 5G ryšių moratoriumą

Italijos valdžia skirs po 20 tūkst. eurų poroms, kurios tuoksis bažnyčiose

„Už balos“. Rinkimai-Lenkija-Iranas-Futbolas

J. Kaczynskis: Lenkija priešinsis neomarksistinei revoliucijai iš Vakarų

Danutė Šepetytė. Atsakymas lietuviui Audriui Antanaičiui

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt antroji (Lapkričio 22 diena)

Makronas: „Mums reikia vienos pasaulinės tvarkos“

Ar daugiakultūriškumas griauna Vakarų tautų tapatybes?

Vytautas Sinica. Ar mums dar reikalinga Lietuvos valstybė?

Vytautas Radžvilas. Paskutinis žodis – piliečių

Ramūnas Aušrotas. Klausimas Europos šalių kino forumas „Scanorama“ organizatoriams

Advokatė Zita Šličytė: Konstitucinis Teismas – ne vieta politikavimui

Edvardas Čiuldė. Kas jie tokie yra – tie naujieji europiečiai?

Paramą Ukrainai norėtų apriboti tik mažuma

Italijos vyriausybė tęs ginklų tiekimą Ukrainai ir 2023 metais

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimt pirmoji (Lapkričio 21 diena)

Anglų universitetai raginami „dekolonizuoti“ kursus: „nubudusiųjų imperializmas pasiekė didžiulį, kvapą gniaužiantį mastą“

Karas Ukrainoje. Du šimtai septyniasdešimtoji (Lapkričio 20 diena)

XXIV sekmadienis po Sekminių: Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas

Daugiau

Saitai

© 2012 tiesos.lt. Svetainės turinį galima platinti įdėjus veikiančią nuorodą.