Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

Šiauliuose nerimsta diskusijos dėl valdžios ketinimų iškirsti Vilniaus gatvės bulvaro, Aušros alėjos ar Vasario 16-osios gatvių liepas ir jų vietoje pasodinti medžius mutantus, Tautoje apverstais šluotražiais vadinamus.

2016–2017 metais aptarinėjant šios miesto dallies rekonstrukcijos projektus, valdžia kalbėjo, kad brandžiosios liepos bus paliktos. Nuo to laiko savivaldybės administracijai vis nesisekė44 surasti rangovų, kas imtųsi realių darbų. Direktorius Antanas Bartulis net visuomenę apkaltino, kad jos aktyvumas užtempė bulvaro rekonstrukcijos darbus. Pažadai neliesti brandžių medžių liejosi iki… 2019-ųjų metų savivaldos rinkimų. Po jų situacija pasikeitė, o pažadai išbluko?

Viena, kai klausai barzdotų kukuraičių apie pagalbas šeimai ar susiraukusių miliūčių apie vaiko teises, atvejo vadybą, gerovės komisijas ir modernios tėvytės kursus, ir kita, kai matai paprastą, modernų fašizmą kasdienybėje, gyvai, pro savo langą.

LNK laida KK2, nors pramoginio, satyrinio stiliaus, iškėlė labai rimtą klausimą: kur dingo granitinė atminimo lenta K. Škirpai ir kitiems Lietuvos kariams-savanoriams nuo Gedimino pilies muziejaus sienos?

Kada dingo? Kieno nurodymu dingo? Kokiu tikslu ir kokiu teisiniu pagrindu?

Jūsų dėmesiui siūlome Ramūno Bogdano įžvalgas apie norvegų „Barnevernet“ ideologines prielaidas, neigiančias prigimtinių šeimos ryšių svarbą žmogiškai egzistencijai.

Joks Vilniaus meras per tris dešimtmečius nebuvo taip supriešinęs miesto visuomenės, kaip tai padarė R. Šimašius. Politiko uždavinys – ne „ekspertauti“, įrodinėti visuomenei, kokia ji „beviltiška“, bet girdėti visuomenės balsą ir veikti taip, kad politiniai jo sprendimai atlieptų visuomenės lūkesčius. Išmintingas politikas, padaręs stambią politinę klaidą, kokią padarė Vilniaus meras (į tai ne kartą buvo atkreiptas jo dėmesys, pateikti argumentai, mandagiai prašyta to nedaryti), į pasmerktus, perspektyvų neturinčius ariergardinius politinius mūšius nesiveltų, bet tiesiog vyriškai pripažintų: norėjau gero, bet neapskaičiavau, kad toks sprendimas nuvils per daug žmonių; noriu mieste santarvės, pritariu prezidento moratoriumui dėl atminimo ženklų, atstatom status quo.

Šiandien, rugsėjo 7 dieną, nuo 12 iki 14 val. sąjunga „Vardan šeimos“, išreikšdama palaikymą tarptautiniam protestui „STOP Barnevernet ideologijai“ ir siekdama sustabdyti Lietuvoje VTAĮT savivalę ir nereikalingą valstybės kišimąsi į šeimą, organizuoja piketus šiais adresais:
              - prie Norvegijos Karalystės ambasados – K. Kalinausko g. 24, Vilnius LT- 03107
              - prie Seimo – Gedimino pr. 53, Vilnius LT-01109
              - priešais Vyriausybę – Gedimino pr. 11, Vilnius LT-01103 ir
              - priešais Prezidentūrą – S. Daukanto a. 3, Vilnius LT-01122.

Mūsų reikalavimai:

1. Nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių ir veiksmų, kad užsienio valstybinių institucijų neteisėtai pagrobti Lietuvos Respublikos mažieji piliečiai būtų grąžinti tėvams ar giminaičiams Lietuvoje.

Grupės byloje dėl miškų kirtimo saugomose „Natura 2000“ teritorijose vėl pateiktas skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taip pat pateiktos pastabos nacionalinei Orhuso konvencijos ataskaitai nurodant, kad Lietuva nesilaiko pamatinių šios konvencijos užtikrinamų teisių.

Pirmą kartą šį tekstą Tiesos.lt skelbė 2013 m. lapkričio 17 d.

„Valstybės gyvenimas tęsiasi, tačiau tądien padarytos žaizdos visuomenės pasitikėjimui negyja ir net yra gilinamos“, – sako sociologas, Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos ir politinės filosofijos dėstytojas dr. Andrius Švarplys, paprašytas pilietinio Tiesos.lt portalo pakomentuoti prieš pusantrų metų surengtą Garliavos antpuolį, smurtinį vaiko poėmį ir jo pavertimą „valstybės paslaptimi“.

Tomas Čyvas | „Valstiečių laikraštis“

Uždarydama sinagogą ir keldama ultimatumus dėl Kazio Škirpos bei generolo Jono Noreikos atminimo Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) vadovybė peržengė visas ribas ir pakenkė valstybei tarptautiniu mastu, mano žydų tautybės žurnalistas, Stasio Lozoraičio premijos laureatas Vitalijus Karakorskis.

Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi ministro pirmininko kreipimąsi dėl 2008–2009 metais paskolas būstui įsigijusių asmenų teisių, pareiškė neįžvelgianti teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau pastebėjo: tai neužkerta kelio atskiriems individams, turintiems pretenzijų bankams dėl padidintų paskolų palūkanų, savo teises ginti patiems įstatymų numatyta tvarka. Tokį prokurorų sprendimą pakomentavo ir Stasys Jakeliūnas, buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) laikinosios komisijos pirmininkas. Dalijamės jo komentaru.