Tiesos.lt Susigrąžinkime valstybę

„Šiaulių kraštas“

Kokius prioritetus Lietuvai kelia šiandiena? Atbėgėlių invazijos sustabdymas bet kokia kaina? Net jei valstybinės sienos tvorą statys elektrikai? Socialiniuose tinkluose jau juokaujama, kad tai labai logiškas pasirinkimas. Bus nesunku prie spygliuotos koncertinos vielų srovę pajungti. Be to, pigi ir nesaugi Astravo elektros energija nuo įtampos nukentėjusius atbėgėlius skatins dėl žmogaus teisių pažeidimų kaltinti… Baltarusiją. Mūsų valstybei žalingos užsienio politikos strategai tyčia ar iš bukos arogancijos suformavo tokią ekonominę aplinką, kad žlugdomas verslas, didinamas socialiai pažeidžiamų visuomenės narių skaičius bei užkertamas kelias vaisingam bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis?

Kviečiame pasižiūrėti dr. Nidos Vasiliauskaitės dar vieną tinklalaidės „Lapių medžioklė“ (OpTV) epizodą, kuriame ji dalijasi įžvalgomis, kaip valdžią aptarnaujantys interneto troliai yra instruktuojami puldinėti valdžios kritikus.

Užkliuvom už varčios ir vėl iš pradžios: ligoninės „dega“, žmonės serga, planinės operacijos atidedamos, premjerė nebeslepia savo desperacijos, o SA ministras, pasiėmęs už parankės duomenų mokslininką, vėl keliauja į kaltųjų medžioklę.

Sąmokslai, suokalbiai, nuolatiniai užkulisiniai tarimaisi ir susitarimai, kurių turinys neviešinamas, o dažnai įslaptinamas labai ilgam, yra nuolatinis politikos palydovas vos ne per visą žmonijos istoriją, tiksliau – nuo tų laikų, kai atsirado valstybė. Tiesą sakant, ne palydovas, o sudėtinė dalis. Bet juk ir santykiuose tarp žmonių, kiek jie nėra meilė, ne viskas kaip ant delno.

DELFI.lt

Pandemija mūsų šalyje tokia nebesuvaldoma, nepaisant aukštų vakcinacijos mastų ir itin puikių vakcinų, jog, aiman, vėl reikia NET kaukių! TIK vakcinos nepadeda…

Lietuviškas „galimybių pasas“ verslus verčia „suktis“, bet gerų epidemiologinių rezultatų nežada.

Jūsų dėmesiui siūlome tinklalaidės „Neredaguota“ pokalbį apie pandemijos valdymą su dr. Rimu Jankūnu – biomedicinos mokslų daktaru, LSMU Medicinos akademijos fiziologijos ir farmakologijos instituto dėstytoju, Sveikatos teisės instituto (STI) tarybos nariu.

Kad ir kokie neaukšto intelekto būtų dabar sprendimus priimantys politikai, kad ir kaip stokotų konkrečių dalykinių kompetencijų ar bendrų gebėjimų analizuoti informaciją ir daryti adekvačiais išvadas, nei vienas jų – net su mediciniškai diagnozuota silpnaprotyste ar iš trečio karto negebėjęs išlaikyti advokato padėjėjos egzamino – nėra, negali būti TOKS kvailas, kad nesuprastų: JEI (a) skiepai nesaugo nuo viruso platinimo, galimybės užkrėsti ar užsikrėsti (nesaugo oficialiai, o negirdėjau, kad kuris iš šių veikėjų abejotų oficialia gamintojų versija ar turėtų savo atskirą) ir (b) skiepyti laisvai grūsis mugėse, universitetuose, koncertuose ir net, gavę pozityvų testą, neprivalės izoliuotis, TAI jie ir užkrėtinės, o užsikrėtimų daugės.

1. Problema: paslaugų tikslingumo – nežinomas realus socialinių paslaugų poreikis

Ne paslaptis, kad socialinės paslaugos yra planuojamos ne pagal realų jų poreikį, bet pagal praeitų metų socialinių paslaugų planą, socialinių paslaugų plano eilutes pakoreguojant pagal numatomą skirti finansavimą.

Praktikoje socialinių paslaugų poreikį institucijos matuoja pagal į savivaldybę socialinių paslaugų besikreipusių asmenų skaičių.

Tačiau yra daug latentinių atvejų, apie kuriuos savivaldybė nežino ir nesužino. Tuo įsitikinau pats lankydamas kamuose gyvenančius senolius.

Alkoholizmas lemia asmens ir šeimos socialinę atskirtį, dėl alkoholio vartojimo prarandamas darbas, nutrūksta socialiniai ryšiai, prarandami socialiniai įgūdžiai, išyra šeima arba jai kyla didelės socialinės rizikos pavojus. Alkoholizmas yra vienas iš pagrindinių smurtą artimoje aplinkoje sąlygojančių veiksnių. Jis įtakoja vaikų psichosocialinę raidą ir mokymosi pasiekimus.